Fieldso medalis
Fieldso medalis kas 4 m. skiriamas 2-4 matematikams, jaunesniems nei 40 m. ir laikomas aukščiausiu įvertinimu matematikos srityje. Įsteigtas Kanados matematiko John C. Fieldso pasiūlymu
(išsakytu 1924 m.). 2006 m. piniginis prizas buvo 16 tūkst. Kanados dolerių. Medalį sukūrė Kanados skulptorius R. Tait McKenzie.
Fieldso medalis neretai pavadinamas Nobelio premija matematikams, nors dabar labiau ją atitinka vėliau įsteigta Abelio premija. Medalininkai paskelbiami ir apdovanojami IMU kongreso metu.
Medalis pagamintas iš 14 karatų aukso. Medalyje pavaizduotas Archimedo portretas ir užrašas Transire suum pectus mundoque potiri (Pakilk virš savęs ir įveik pasaulį), o kitoje pusėje Archimedo kapo fone užrašas Congregati ex toto orbe mathematici ob scripta insignia tribuere (Matematikai iš viso pasaulio šlovina už iškilius darbus). Medalio briaunoje išgraviruotas medalininko vardas.
Medalistai:
1936 m. Lars Ahlfors (Suomija) ir Jesse Douglas (JAV);
1950 m. Laurent Schwartz (Prancūzija) ir Atle Selberg (Norvegija);
1954 m. Kunihiko Kodaira (Japonija) ir Jean-Pierre Serre (Prancūzija). J- Sierra tapo jauniausiu medalininku (27 m.);
1958 m. Klaus Roth (JK), Rene Thom (Prancūzija);
1962 m. Lars Hormander (Švedija) ir John Milnor (JAV);
1966 m. Michael Atiyak (JK), Paul J. Cohen (JAV), Alexander Grothendieck (Prancūzija) ir Stephen Smale
(JAV). A. Grothendieck atsisakė dalyvauti ceremonijoje Maskvoje protestuodamas prieš TSRS Komunistų partijos kitaminčių persekiojimus (Siniavskio ir Danielio procesas);
1970 m. Alan Baker (JK), Heisuke Hironaka (Japonija), Sergejus Novikovas (TSRS) ir John G. Thompson (JAV). S. Novikovas dėl valdžios suvaržymų negalėjo atvykti į Nicą atsiimti apdovanojimo;
1974 m. Enrico Bombieri (Italija) ir David Mumford (JK);
1978 m. Pierre Deligne (Belgija), Charles Fefferman (JAV), Grigory Margulis (TSRS) ir Daniel Quillen (JAV). G. Margulis dėl valdžios suvaržymų negalėjo atvykti į Helsinkį atsiimti apdovanojimo;
1982 m. Alain Connes (Prancūzija), William Thurston (JAV) ir Shing-Tung Yau (JAV). Kongresas Lenkijoje dėl politinio nestabilumo buvo perkeltas į 1983 m.;
1986 m. Simon Donaldson (JK), Gerd Faltings (Vokietija) ir Michael Freedman (JAV);
1990 m. Vladimiras Drinfeldas (TSRS), Vaughan F.R. Jones (Naujoji Zelandija), Shigefumi Mori (Japonija) ir Edward Witten (JAV). E. Witten tėra vienintelis medalį gavęs fizikas;
1994 m. Jean Bourgain (Belgija), Pierre-Louis Lions (Prancūzija), Jean-Christophe Yoccoz (Prancūzija) ie Efimas Zelmanovas (Rusija);
1998 m. Richard Borcherds (JK), Timothy Gowers (JK), Maksimas Koncevičius (Rusija), Curtis T. McMullen (JAV);
2002 m. Laurent Lafforgue (Prancūzija), Vladimiras Vojevodskis (Rusija);
2006 m. Andrejus Okunkovas (Rusija), Grigorijus Perelmanas (Rusija), Terence Tao (Australija), Wendelin Werner (Prancūzija). G. Perelmanas atsisakė medalio ir nedalyvavo ceremonijoje Ispanijoje;
2010 m. rugpjūčio 19-ą Fieldso medalį gavo Elon Lindenstrauss (Izraelis), o taip pat Cedric Vilani (Prancūzija), Ngo Bao Čau (Vietnamas-Prancūzija) ir Stanislavas Smirnovas (Rusija).
Apie 2010 m. laureatus
Cedric Villani
Cedric Villani (g. 1973) prancūzų matematikas, daugiausia dirbantis diferencialinių lygčių ir matematinės fizikos srityse.
Gimė 1973 m. spalio 5 d. Brive-la-Gaillarde. 1992-96 m. mokėsi Ecole Normale Superieure. Daktaro laipsnį gavo 1998 m. Paryžiaus Dauphine un-te. 2000 m. tapo Ecole Normale Superieure profesoriumi. Nuo 2009 m. H. Puankarė ins-to direktorius.
Dirbo dalinių išvestinių diferencialinių lygčių srityje, - atskiru atveju, su kinetinėmis Bolcmano lygtimis. Čia, kartu su L. Desvillettes, įrodė, kaip greitai konverguojama, kai pradinės reikšmės nėra artimos pusiausvyrai. Su C. Mouhot dirbo netiesinio Landau slopimo srityje. Dirbo optimalaus transporto ir jo taikymo diferencialinėje geometrijoje srityje. Su J. Lott apibrėžė Riči tenzoriaus riboto kreivumo sąvoką.
Gavo premijas: Jacques Herbrand (2007), Europos matematikos draugijos (2008), Ferma (2009), Fieldso medalį (2010).
Ngo Bao Chau
Ngo Bao Chau (g. 1972) vietnamietis matematikas, turintis Prancūzijos pilietybę, šiuo metu dirbantis JAV.
Gimė 1972 m. birželio 28 d. Hanojuje fizikos profesoriaus šeimoje. Tapo pirmuoju vietnamiečiu, laimėjusiu Tarptautines matematikos olimpiadas (1988 ir 1989 m.). Baigęs specializuotas matematikos klases prie Hanojaus un-to, baigė Paryžiaus Ecole Normale Superieure. Daktaro laipsnį gavo 1997 m. 2005-ais tapo Paris-Sud un-te. Paris-Sud un-to , o taip pat Vietnamo profesoriumi.
2004 m. gavo Clay Research premiją už R. Langlands pasiūlytos pagrindinės lemos unitarinių grupių teorijoje įrodymą. Už tai Time žurnalo 2009-ais įtrauktas į 10 didžiausių mokslinių atradimų sąrašą. 2010 m. gavo Fieldso medalį.
Stanislavas Smirnovas
Stanislavas Smirnovas (g. 1970) rusų matematikas.
Gimė 1970 m. rugsėjo 3 d. Leningrade. Užsiiminėjo matematika Pionierių rūmų būrelyje, tame pačiame, kur prieš 4 m. užsiminėjo ir G. Perelmanas. 1986 ir 1987 m. tarptautinėje matematikų olimpiadoje laimėjo aukso medalius. 1992 m. įstojo į St. Peterburgo un-to matematikos-mechanikos fakultetą. 1996 m. apsigynė daktaro laipsnį Calteche. Nuo 2003 m. yra Ženevos un-to Šveicarijoje profesorius. Jo žmona Tatjana irgi matematikė, profesorė Ženevos un-te.
Labiausiai žinomas dvimačių tinklelių modelių ribinės elgsenos (perkoliacijų ir Izingo modelio) srityse. Joje įrodė Cardy formulę trikampiame tinklelyje, o taip pat konformalaus invariantiškumą įvairiems dvimačiams modeliams, apie šešiakampio tinklelio rišlumo konstantą.
Gavo daugelį premijų, tarp jų ir Fieldso medalį (2010).
Elonas Lindenstraussas
Elon Lindenstrauss (g. 1970) žydų matematikas, dirbantis dinaminių sistemų srityje.
Gimė 1970 m. rugpjūčio 1 d. Jeruzalėje žinomo matematiko (kurio vardu pavadinta Johnson- Lindenstrauss lema) šeimoje. 1988 m. Tarptautinėje matematikos olimpiadoje laimėjo bronzos medalį. Derino karinę tarnybą su mokslu pagal Talpioto programą. 1995 m. baigė Hebrajų un-tą ir 1999 m. apsigynė daktaro laipsnį. Dirbo JAV universitetuose, o nuo 2009 m. Jeruzalės Hebrajų un-to profesorius.
Lindenstraussas dirba dinaminių sistemų srityje, o atskiru atveju, ergodinės teorijos ir jos taikymo skaičių teorijoje. Kartu su A Katoku ir M. Einiedleriu pasistūmėjo įrodinėjant Littlewoodo teiginį. Kartu su J. Bourgainu įrodė P. Sarnako aritmetinio kvantinio unikalaus ergodiškumo teiginį.
Kartu su kitais tyrė toro periodines orbitas kai kuriose aritmetinėse erdvėse, apibendrindamas H. Minkovskio ir J. Liniko teoremas.
Eudoksas iš Knido
Jų begalinė išmintis
Riči srautas ir tenzorius
Šiuolaikiniai iškilūs matematikai
Geriausios alternatyvos parinkimas
Tjorstono geometrizacijos teiginys
Apie Tarskio skritulio kvadratinimą
G. Perelmanas - Keistuolio suprasti neįmanoma?
J. Tate: Abelio premijos laureatas
Abelio premija 2012-ais - vengrui
Algoritmų pirmeivis laimėjo Kyoto premiją
George Sugihara-biologas-teoretikas ir opologas
Martin John Dunwoody - nepavyko bandymas
Dviejų vokų paradoksas
Donas Zagieras - skaičių teorijos specialistas
Omaras Chajamas: ne vien Rubijatai
Nulaužtas 200 m. senumo šifras
Ar įrodytas abc teiginys?
Aslanas R. Kasimovas
Matematikai: Anri Puankarė
Iniciatyva: Matematikos keliu
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
D. Spielmanas gavo Nevanlinna premiją
Matematikai: Davidas Hilbertas
Abelio premijos laureatas
Matematikai: Pjeras Ferma
Matematiniai anekdotai
Smeilo paradoksas
Landau nuslopimas
Vartiklio naujienos