Aleksandras Duginas - prieštaringa asmenybė

Skaitykite Hiperborėja Rusijoje     
Hiperborėjos ženklai     
A.Duginas. Štai kokia kampanija!     

Trumpa biografija:
Gimė 1962 m. 1987 m. pradėjo dalyvauti visuomeninėse-politinėse organizacijose. 1989 m. išleidžia H.Mairinkos, R,Genono, J.Evolos knygas. 1992 m. Sorbonoje skaito paskaitų ciklą "Rusų kosmizmas, tradicionizmas ir spiritualizmas", išleidžia knygą "Hiperborėjos teorija". 1993 m. ORT laidų ciklas "Amžiaus paslaptys". 1996 m. išleidžia knygą "Proletariato tamplieriai". 1998 m. išleidžia rinkinį "Pasaulio pabaiga". 2000 m. įkuria organizaciją "Eurazija". 2004 m. apgina daktarinę disertaciją. Vedęs, du vaikai.
Portalai: www.arctogaia,com, www.evrazia.org, www.arcto.ru

Sunku suprasti, kaip šis žmogus sugeba pasireikšti daugelyje skirtingų sričių. Jo vadovėlis "Geopolitikos pagrindai" (1997) tapo daugelio karinių mokyklų mokymo priemone. 1991 m. išleistoje knygoje "Absoliuto keliai" jis glaustai išdėsto metafizinės pasaulėžiūros esmę. "Hiperborėjos teorija" ir "Amžiaus paslaptys" skirti įvairiems mistiniams klausimams. Dabar jis gerbiamas asmuo islamo pasaulyje, bendradarbiaudamas ir su Rusijos muftijumi T.Tadžutginu, ir su Čečėnijos dvasiniu vadovu. Ch.Nuchaevu. Pasak Dugino, Eurazijos islamas turi didžiausią religinį potencialą.

Nepaisant to (ką dar sustiprina rusiškas patriotizmas, bei nacional-bolševikų rėmimas), Duginas rado bendrą kalbą ir su žydais, kuriuos pritraukė prie savo įkurtos organizacijos "Eurazija". Ilgus metus tos idėjos buvo draudžiamos, tad Duginas buvo Jelcino laikmečio opozicijoje.

Nuomonė: Be alkoholio!

Alexandr Dugin, 2004

Pabandysime pateikti "Hiperborėjos teorijos", kuri remiasi vokiečių mokslininko Hermano Virto idėjomis, pirmų dviejų skyrių ištraukas.

Skaitykite Šiaurės Atlantida     
Eskimų kilmė     

Aleksandras Duginas. Hiperborėjos teorija

1 skyrius. Bendrieji koncepcijos kontūrai

Hermano Virto išeities tašku yra Žmonijos poliarinės kilmės, iš šiaurės, idėja.

Senovinis paleo-žemynas kadaise buvo Arktikoje, sąlyginai vadinamoje Arktogėja, Šiaure. Jis buvo žmonijos istorijos ištakomis. Jame pirmieji žmonės įkūrė pro-religiją (Urglauben arba Urreligion), apimančią įvairius kosmoso suvokimo aspektus – nuo Dievo- suvokimo (Gott-anschauung) iki fizikos, geografijos, kalbos, menų ir kt. Ten, Arktogėjoje, atsirado viskas pilnoje organiškoje, kas vėliau buvo iškraipyta ir perdėliota. Tačiau už visų laikmečių, kontinentų ir rasių žmonių dvasinių darbų stovi pirmapradis nordiškasis "Dieviškas pasaulio supratimas", Gottesweltanschauung.

< … >

Kosmose ir [gamtos] cikle viešpatauja dualumas. Arktogėja turi žemyną-antitezę, Gondvaną - Pietų žemyną. Tai Nakties kraštas, apgyvendintas žmonių-žvėrių - nekalbančių ir nemąstančių. Ten viešpatauja dėsniai priešingi Šiaurei < ... > Žvėriškoji "dar ne žmonių" rasė turi 3 kraujo grupę.

Herman Wirth

Trečiame periode šios dvi žmonių grupės, Arktogėjos ir Gondvanos, dar nepersikerta. Ketvirto periodo pradžioje šiaurinė rasė pradeda keltis į pietus < … > Arktogėja užšąla. Tačiau dalis šiauriečių lieka tarp ledų. < … >

2 skyrius. Rasė

Mokslas, tiriantis kraujo grupes ir jų savybes (seriologija), statistinės analizės pagalba padarė išvadą apie tam tikrą ryšį tarp kraujo grupės ir tautos rasinės priklausomybės. Priklausomai nuo tautos, nacijos ir žemyno stipriai keičiasi žmonių su 4 kraujo grupe procentas. Bendriausi dėsningumai:

1 grupė, kaip vienintelė, sutinkama tik kai kuriose grynose Į.Amerikos indėnų gentyse. Kitose tautose – ir europiečius, ir azijiečius, ir afrikiečius, ir malaiziečius – ji gana dažna, tačiau niekur nedominuoja, o tuo labiau nėra vienintelė.

2 grupė daugiausia charakteringa taip vadinamiems "homo europeus", šiaurės germanų- skandinavų europiečiams, nors tam tikras procentas mažėdamas nusitęsia iki Tolimųjų rytų ir iš dalies išsibarstęs randamas ir Afrikoje bei Okeanijoje.

Seriologai tirdami šias dvi grupes nustatė, kad abiem tėvams turint 2 kraujo grupę, palikuonys gali būti ir 1 grupės. Ir tai gana dažnas atvejis net ir tada, kai tėvų tėvai ar jų tėvai, savo ruožtu, irgi turėjo 2 kraujo grupę. Tad mokslininkai padarė išvadą, kad 2 grupė yra 1 grupės variacija (kita apraiška), t.y. 2 grupė kilo iš 1 grupės nesimaišydama su kitomis kraujo grupėmis.

3 grupė dominuoja Pietryčių Azijoje – Kinijoje, Indijoje, Mongolijoje, Tibete, nors mažėdama sutinkama ir Vidurinėje Azijoje ir Rusijoje iki pat Vakarų Europos. Ji paplitusi ir Okeanijoje, Afrikoje bei Arktikos paleo-azijiečius.

Ir pagaliau 4 grupė, paslaptingiausia, visur sudaro nežymų procentą, o kartais ir visai neegzistuoja. Daugiausia paplitusi pas čigonus, ainus, ukrainiečius ir vengrus.

Apibendrindamas seriologų duomenis, Virtas daro išvadą, kad 1 grupės centras yra tarp dravidų ir kitų senųjų Pietų Indijos tautų. 2 grupė spinduliais nueina nuo taško Šiaurės jūroje, Degerio seklumos, pamažu silpdama link Pietryčių Azijos. 4 grupė lieka paslaptimi ir jos centro nustatyti neįmanoma.

Tie duomenys (kartu su seniausių tautų paleo-epigrafikos, simbolikos ir archeologijos tyrinėjimais) leidžia nubraižyti bendrą rasių proto-istoriją.

1 grupė – tai Arktogėjos gyventojų grupė trečiuoju periodu. Ji pradžioje atitiko nordiškajam fenotipui: didelis ūgis, šviesi oda, aukšta kakta, masyvus smakras, siaura pailga kaukolė (dolichokefalija), tiesi ilga nosis, akių kampeliai tame pačiame lygyje, lygūs neišsikišantys skruostai, ilgos kojos, platūs pečiai, tiesi stovėsena.

2 grupė priklauso lygiai tokiam pačiam fenotipui.

3 grupė, atvirkščiai, priklauso Gondvanos gyventojams. Jie tamsūs, žemi, apvalios arba trumpos galvos (brachokefalai), žema kakta, išsikišusiais skruostikauliais, akių kampeliai pakilę, juodais lygiais arba kiek garbanuotais plaukais, trumpomis kojomis, išsiplėtusiais arba susiaurėjusiais dubens kaulais, silpnu smakru ir ilgomis rankomis.

3 grupės proto-rasė perteikiama neandertaliečio tipu, gyvenusio nuo pietų iki šiaurės iki pat Eurazijos šiaurinių pakraščių. Jų archeologiniai pėdsakai gausiai sutinkami paleolite.

1 grupės proto-rasė istorijoje pasirodė gerokai vėliau nei 3 grupės, tačiau staiga ir netikėtai, kas paneigia galimybę, kad ji išsivystė iš neandertaliečių. Toji baltoji proto-rasė apgyvendino dabar išnykusius žemynus, Arktogėją ir Atlantidą, ir, be to, arktinė proto-religija praktikavo laidojimo būdus, neišlaikančius palaikų. Todėl istorijoje ji pasirodo ne pati, o jos mikso-variacijos, t.y. susimaišiusi su 3 grupe. Ta mišri grupė vadinama aurinikiečių rase, labiau išsivysčiusia už neandertaliečius, tačiau išlaikiusia daugelį jų bruožų.

Ir pagaliau, dar grynesne šiaurės rasės forma tampa kromanjonietis, į Vakarų Europą atėjęs "iš niekur" (jis ir įtikinamas evoliucijos teorijos paneigimas). Kromanjonietis nėra grynai nordiškasis tipas: jis turi kai kurui gondvaniškųjų elementų < … >

Galiausia, pats nordiškasis žmogus grynu pavidalu pasirodo jau mezolite ir neolite iš Šiaurės Atlantikos ir Vakarų Arkties – tai 2 kraujo grupės turėtojas < … > Tai proto-europiečiai . jų kalba, fenotipas ir genotipas – tai visa to, kas vadinama Arijais, paradigma: arijų tradicija, arijų kalba, arijų rasė. Proto-europiečiai – tai Tuato de Dananno žmonės, atėję į Islandiją iš šiaurės. Neolite jie migravo į Pietryčius – per Kaukazą į Iraną, Indiją ir Kiniją (iki pat Japonijos), kur arba sukurdami grynai arijų židinius (Iranas, Indija), arba tapdami Dvasinių mokytojų kasta < … >

Apie 4 kraujo grupę, kurios vientisumo ir ištakų nepavyksta nustatyti, galima pasakyti tik tiek, kad ji kažkaip susijusi su 3 grupe arba, bent jau, visai nesusijusi su 2 ir 1 grupėmis. 4 grupė sutinkama tik pas tas tautas, kurios kažkaip susiję su seniausiąja Azija.

Dabar apie tautų priklausomybes. Virto rasių doktrina Amerikos indėnus laiko tiesioginiais pradinės Arkties genetinės grandinės perėmėjais. Jų genotipas ir fenotipas labiausiai išsaugotas Vakaruose (Amerika ir nuskendusi Atlantida). Tuo pačiu metu iš Amerikos, savo pirmojo po Arktogėjos sustojimo, proto-rasė dalinai migravo ir į Euraziją – per Aliaską bei per Grenlandiją. Kelias per Aliaską senesnis. Šių migracijų dėka ir euro-azijietiškų neandertaliečių (Gondvanos proto-rasės palikuonių) susidarė aurinikiečiai, kurių gryniausia dalis sudarė proto-šumerų-ugrų-tiurkų sluoksnį. Jis apėmė Mesopotamiją, šiaurinę Viduržemio jūros pakrantę ir Rytų Sibirą. Šia bendruomenę iš visų pusių supo gryni neandertaliečiai.

< … >

Ir paskutinis rasinių transformacijų reiškinys – Tuato tautų (2 kraujo grupė) išėjimas iš Šiaurės sričių. Ta šiaurės rasės proto-indo-europiečių bendruomenė keliasi į Pietryčius ir sausuma ir jūra – dažnai konfliktuodama su pietiniais atlantais. Šiaurės rasės įsikūrimą lydi maišymasis su ankstesniais daugiau ar mažiau (arba visai neatlantizuotais) "atlantizuotais" autochtonais ir kalbos bei fenotipo perėmimu. Ši paskutinė rasinė transformacija galutinai išsklaido nordiškąjį genetinį grynumą, iki tol išsaugotą Tuato genčių, hiperborėjų.

Tuato bangos iš Šiaulės Atlantikos per Skandinaviją ir Aukštutinio Reino sritį iki Tolimųjų rytų, susimaišydamos su autochtonais arba jas išstumdamos, sukuria dabartinių indo- europiečių etnosų centrus, į kuriuos suskyla rasė < … >

 

Eskimų kilmė
Šiaurės Atlantida
Flirtas su Hitleriu
Hiperborėja Rusijoje
Eurazijos pagrindai
Žygis prieš intelektą
TSRS okultinės draugijos
Herodotas. Istorija, 4 knyga
Igoris Proninas. Rusiška idėja
A. Duginas. Štai kokia kampanija!
Lenino bendražygė Krupskaja
Meru kalnas ir B. Tilakas
Valpurgiška Gegužės pirmoji
Indėniškosios kultūros: inuitai
Požemių pasaulis ir Pasaulio valdovas
Kai dar elniai iš dangaus krisdavo
Novgorodo Sofijos ikona: tarp stačiatikybės ir sofijalogijos
Nežemiški senosios Indijos personažai
Hiperboriečiai senovės liudijimuose
Žvejo ir auksinės žuvelės mįslė
Lenino mauzoliejaus mistika
A. Barčenko: Emerikas Koloje
Galičo Rusia, 1140-1240 m.
Konspiracija: Kryžiaus žygiai
Rusų vienuolio vaizdinys
Slidi sąmokslo teorija
Atlantida - tai Antarktida?
Senoji Indijos istorija
Pasaka apie Machno
Tarybiniai alchemikai
Kur gieda angelai...
Karelijos Adomas
Rupertas Šeldreikas
Meritokratija
Om Simrikė