Herodotas. Istorija, 4 knyga. Melpomenė
Skaitykite Hiperboriečiai senovės liudijimuose
|
13. Prokonesietis Aristėjas, Kaistrobijo sūnus, savo epe pasakoja, kad, Apolono įkvėptas,
buvo nuvykęs į isedonų kraštą; už šių gyveną vienaakiai arimaspai, toliau auksą saugantys
grifai, o toliausia, iki pat jūros, hiperborėjai. Visi jie, išskyrus hiperborėjus, visą laiką puldinėję
kaimynus
16. Niekas nežino, kas yra į šiaurę nuo tos šalies, apie kurią čia pasakojau. Neteko sutikti
nė vieno, kuris būtų matęs savo akimis. Juk net Aristėjas
nesigiria buvęs toliau už isedonų
kraštą kas yra toliau, girdėjo iš isedonų
20.
Šiauriau karališkųjų skitų gyvena melanchlenai; tai kita, ne skitų gentis. Už šių, kiek
žinau, tik negyvenamos pelkės.
21. Anapus Tanajo nebe skitai, bet pirmosios sauromatų valdos. Jos eina nuo Meotų
ežero lomos ir tęsiasi į šiaurę 15 d. kelio. Ten nėra nei laukinių, nei žmonių užveistų medžių.
24. Iki tų plikagalvių [argipėjų] kraštas ir gyvenančios gentys kažkiek žinomi. Mat ten
kartais nukeliauja vienas kitas skitas,
apsilanko ir helenų
25.
Bet kas toliau už plikagalvių, jau niekas tikrai nežino. Mat ten stūkso aukšti
nepereinami kalnai. Plikagalviai sako, jog tuose kalnuose gyvena ožiakojai žmonės (bet tuo
netikiu), o anapus kalnų kiti žmonės, kurie miega 6 mėn. per metus. Žinoma, kad į rytus nuo
plikagalvių gyvena isedonai, o kas gyvena į šiaurę, niekas nežino nei plikagalviai, nei
isedonai; nebent tik tiek, kiek patys pasakoja.
|
|
27. Kas gyvena toliau, jau žinoma tik iš isedonų: ten esą vienaakiai žmonės ir auksą
saugantys grifai
. Vadiname tuos žmones skitiškai arimaspais. Mat skitų kalva "arima"
reiškia "vienas", o "spū" akis.
28. Visame minėtame žemės plote labai šaltos žiemos 8 mėn. Nepakeliamas šaltis.
Tuo metu, papylęs ant žemės vandens, nepadarysi purvo pavyks tik užkūręs ugnį. Jūra
sustingsta, Kimerijos Bosporas irgi užšąla. Anapus kanalo gyvenantys skitai per ledą traukia į
karą ir su vežimais važiuoja į aną pusę pas sindus
31. Dėl tų pūkų, apie kuriuos skitai pasakoja, kad jų yra pilnas oras ir per juos negalima
nei ką matyti tolumoje, nei keliauti, mano nuomonė tokia: į šiaurę nuo skitų žemių visada
sninga
32. Apie hiperborėjus nieko nepasakoja nei skitai, nei kiti tų kraštų žmonės, išskyrus
isedonus
. Hiperborėjus mini Heziodas, taip pat Homeras "Epigonuose", jei iš tikrųjų
Homeras sukūrė tą epą.
33. Daugiausia apie juos pasakoja deliečiai. Jie tvirtina, jog hiperborėjai kasmet siunčia
skitams dovanų aukas, įrištas į kviečių šiaudus. Iš skitų jas priima artimiausi kaimynai. Šitaip
vienos gentys perdavinėja kitoms į vakarus iki tolimiausios vietos, Adrijos; iš čia jos
siunčiamos į pietus
Taip sako, tos aukos pasiekiančios Delą. Pirmą kartą hiperborėjai
pasiuntė su aukomis dvi merginas, kurias deliečiai vadina Hiperoche ir Laodike. Jas lydėjo
penki hiperborėjai tie, kurie dabar vadinami perferėjais ir Delo saloje labai gerbiami. O kai
pasiųstosios negrįžo, hiperborėjai labai išsigando, nes pamanė, kad
pasiuntinės gali negrįžti kiekvieną kartą. Todėl jie pradėjo nešti savo aukas, įrištas į kviečių šiaudus, pas savo
kaimynus, kad šie jas perduotų tolyn
Aš žinau, kad ir kitur taip daroma: trakės ir peonės
aukodamos deda aukas karalienei Artemidei taip pat įrištas į kvietinius šiaudus. Aš tikrai
žinau, kad jos taip daro.
34. Dele mirusių merginų atminimui vaikinai ir merginos kerpasi plaukus: merginos prieš
ištekėdamos nusikerpa kasas, apvynioja jas apie verpstę ir nunešusios padeda ant jų kapo
(jis yra Artemidės šventovėje, kairėje pusėje; šalia auga alyvmedis). Vaikinai savo plaukus
apsuka apie bet kokios žolės stiebą ir taip pat padeda ant hiperborėjų kapo,
35. Taip gerbia hiperborėjų merginas deliečiai. Jie tvirtina, kad per tas pačias gentis
anksčiau už Hiperochę ir Laodikę iš hiperborėjų buvo atkeliavę kitos dvi merginos Argė ir
Opidė. Jos atnešusios auką Ilitijai
už greitą ir lengvą gimdymą. Sako, kad Argė ir Opidė
atvykusios kartu su dievais, todėl deliečiai jas irgi gerbia moterys joms renka rinkliavą ir jų
vardus mini himne, kurį sukūrė likas Olenas. Iš deliečių išmokę, kitų salų gyventojai ir jonėnai
taip pat gieda apie Opidę ir Argę ir renka rinkliavą
Be to, ant aukuro sudegintų gyvulių
šlaunų pelenus išbarsto ant Argės ir Opidės kapo. Jų kapas yra už Artemidės šventyklos į rytų
pusę netoli kėjiečių vaišių menės.
36. Tiek apie hiperborėjus. Nepasakosiu apie Abarijų, tariamai irgi buvusį hiperborėju
jis apie žemę apnešė strėlę nieko nevalgydamas. Jeigu iš tikro yra kažkokie hiperborėjai
šiaurėje, tai turėtų būti ir hipernotijai pietuose
Paaiškinimai
13. Prokonesa sala Marmuro jūroje. Aristėjas (kažkur 7-6 a.pr.m.e.) laikomas neišlikusios
poemos "Arimaspų legenda" ir veikalo "Teogonija" autoriumi.
Herodotas [4.15] manė jį gyvenus 7 a.pr.m.e. pirmoje pusėje, tačiau pagal Suidą jis
Kroeso amžininkas. Taip laikoma ir Paulio poemoje, bet joje kalbama apie kimerų įsiveržimą,
kas dera su ankstyvesne data. Atrodo, kad Aristėjas į savo poemą įtraukė ankstyviausius
Šiaurinio Ponto pakrantės naujakurių pasakojimus. Aristėjo poemą labai įtakojo pasakojimai
apie Apolono kultą. Pati poema dingo Dioniso iš Halikarnaso laikais, bet spėjama, kas
Tzetzas pacitavo kelias jos eilutes.
16. Čia matome Herodotą abejojant, ar Aristėjas tikrai buvo nukeliavęs taip toli, kaip tvirtina
savo poemoje.
20. Melanchlenai "juodaskverniai". Kai kas mano juos gyvenus Lietuvos teritorijoje.
21. Tanajo upė Donecas. Sauromatai, tai sarmatai, iranėnų gentis gyvenusi stepėse tarp
Dono ir Volgos.
Diena kelio apie 35-40 km.
Loma - tai Dono slėnis. Ji atskiria skitus nuo sarmatų.
24. Argipėjai, - spėjama, prie Uralo gyvenę baškirai.
Westberg sarmatų gyvenamą vietą apibrėžė nuo Maničio, Dono kairiojo intako, iki Kamisčino
prie Volgos, Saratovo srities pietuose. Isedonai gyventų į pietryčius nuo Uralo, taigi į šiaurės
rytus nuo Kaspijos. Tačiau Ptolomėjus isedonus "apgyvendina" Centrinėje Azijoje,
Tomašekas visas gentis pastumia gerokai į rytus ir argipėjai atsiduria net už Altajaus, o tai
leidžia spekuliuoti, kad hinerboriečiai buvo kinai.
25. Kalnai skiria plikagalvius nuo nežinomų žemių ir yra į šiaurę nuo jų, kaip ir isedonų,
esančių kiek ryčiau. Tad atrodo, kad kalnai tęsiasi iš vakarų į rytus, kai Uralo kalnai eina iš
pietų į šiaurę. Tai leidžia kai kuriems komentatoriams manyti, kad kalbama apie Altajaus
kalnus (besitęsiančius iš vakarų į rytus). Tačiau pagal atstumus Uralo kalnai yra priimtinesni.
Sindai gyvena rytinėje pusiasalio dalyje.
33. Perferėjai. Hiperboriečių pavadinimą bandoma sieti ir su "huperphoroi", t.y. šventaisiais
dovanų nešėjais.
Šiaudai galėjo būti naudoti ne tik kaip "įpakavimo" priemonė, bet ir kaip šventumo požymis.
Peonai spėjama ilyrų gentis, gyvenusi Makedonijos šiaurėje ir buvusi išstumta trakų.
35. Olenas, mitinis poetas, kažkur Homero laikų. O pagal Pausanijų, jis ankstyviausias,
kažkur 8 a.pr.m.e.
36. Hipernotijai "pietų žmonės".
Pasaulio simetrijos samprata vertė "įvesti" priešingoje pusėje esančius gyventojus. O jei jų ten
nėra, tai ir hiperboriečių buvimas įtartinas
Hiperborėja Rusijoje
Hiperboriečiai senovės liudijimuose
Plutarchas. Biografijos: Solonas
Tyro vergų sukilimas pagal Justiną
Prokopijus. Nuslėptoji istorija
Aleksandras Didysis Jeruzalėje
Julijus Afrikanas. Istoriografija
Lukianas iš Samosatos. Apie gintarą arba Apie gulbes
Senovės Graikijos architektūros orderiai
Filonas Aleksandrietis apie esenus
Mainadės ir Dionisas
Ar seniai kalbama lietuviškai?
Iki Konfucijaus: kinų priešistorė
Istorikas Al-Masudi
Teofrastas. Apie akmenis
Saharos įsisavinimas
Slontaho šventykla