Senovės graikų dievai ir deivės

Nemezidė

Nemezidė, Niktės dukra, sparnuota atpildo deivė, artima keršto ir teisingumo deivei Dikei ir tapatinama su Adrastėja (Nepermaldaujama). Ji žmonėms atseikėja pagal jų nuopelnus, ir tuo panaši į moiras. Tačiau tos verpia žmogaus likimo siūlą dar jam negimus, o Nemezidė žino kiekvieno gerus ir blogus darbus.

Viename variante (pas Euripidą) pasakojama, kaip Nemezidė nuo Dzeuso pagimdė Helenę: kai ji sprukdama nuo Dzeuso pasivertė žąsimi, jis gulbinu – ir Nemezidė padėjo kiaušinį, kurį radę piemenys atidavė Ledai, paslėpusiai jį dėžutėje. Po kiek laiko iš kiaušinio išsirito Helenė, įkūnijusi dievų kerštą žmonėms.

Viena garsiausių buvo Ramnunto šventykla, Atikoje netoli Maratono, kurioje stovėjo Fidijo sukurta Nemezidės skulptūra. Jis pradžių ją vaizduodavo kaip jauną tarsi Afroditę, o vėliau rūsčią ir atšiaurią. Jos atributai buvo svarstyklės, sparnai, kardas arba botagas, grifų traukiamas vežimas. Dažnai minima graikų tragedijose, kur ji pasirodydavo kaip keršytoja ir baudėja už nusikaltimus ir puikybę (panašiai kaip Atė ir erinijos).

Jos garbei Atėnuose buvo švenčiamas Nemezėjos festivalis, kuriuo buvo siekiama išvengti mirtino Nemezidės pykčio. Festivalis turėjo padėti nubausti gyvuosius, jei šie nukrypo nuo teisingo kulto kelio.

Nemezidę garbino ir pergalingi Romos generolai; imperijos laikais ji buvo laikoma gladiatorių ir kovotojų globėja, kurie kovojo arenoje su laukiniais žvėrimis. Rasta įrodymų, kad 3 a. buvo garbinta visagalė Nemezidė-Fortūna, kurią garbininusi bendruomenė vadinosi nemezijakais (Nemesiaci).

Jos garbei pavadintas 1872 m atrastas asteroidas nr.128, o taip pat Nemezidės vardas duotas hipotetinei Saulės dvynei... Jai priskiriamas svarstyklių atributas dažnai laikomas Svarstyklių žvaigždyno įkvėpėju.

Danajė

Danajė, Argo valdovo Akrisijo ir Aganipės dukra. Akrisijui orakulas išpranašavo, kad Danajė pagimdys sūnų, kuris nužudys senelį. Tad karalius uždarė ją į požemius (kitur, vario bokštą), tačiau Dzeusas, pasivertęs aukso lietumi, pakliuvo pas ją. Kai šiai gimė Persėjas, Akrisijas liepė motiną su kūdikių įkišti į statinę ir išmesti į jūrą. Tačiau bangos ją atplukdė prie Serifo, vienos Kikladų salų, kur ją rado karaliaus Polidekto brolis Diktijas. Polidektas pamilo Danają ir norėjo kuo greičiau atsikratyti Persėjo. Jis pasiuntė Persėją, kad nukirstų gorgonei Medūzai galvą (apie tai plačiau žr. >>>>>). Tai padaręs ir grįžęs, jis, ištraukęs Medūzos galvą, pavertė Polidektą ir jo bendrininkus akmenimis. Tada su Danaja nuvyko į Argą, kur sportinių varžybų metu netyčia disku užmušė savo senelį.

Danajė atiduoda Persėją

Romėniškoje mito versijoje, statinė buvo atplukdyta prie Italijos krantų, kur karalius Pilumnas vedė Danają ir įkūrė Ardėją.

Eileitija

Eileitija, Dzeuso ir Heros dukra, gimdyvių globėja. Homeras minėjo net kelias Eileitijas, taip kartais vadintos ir Hera bei Artemidė. Pykdama ant Dzeuso už neištikimybę, Hera užlaikė Alkmenės gimdymą, neleidusi laiku pasirodyti Eileitijai. Hera trukdė ir Eileitėjai gimdyti Letą. Eileitėja buvo vaizduojama jauna moterimi, apsigobusia galvą, apnuogintomis rankomis ir su fakelu, simbolizuojančiu naują gyvybę.

Ajakas

Ajakas (Aekas) buvo Dzeuso ir upių nimfos Aiginos sūnus. Jis gimė Oinonės saloje, į kurią Aiginą nunešė ereliu pasivertęs Dzeusas. Nuo tada sala vadinama Aigina. Romus ir doras, Ajakas tapo dievų numylėtiniu. Kai nuo maro saloje išmirė žmonės, paprašytas Dzeusas skruzdėles pavertė žmonėmis. Kitame variante, juos sukūrė iš žemių. Kai Graikijoje užsilaikė sausra, pas jį vyko pasiuntiniai, kad jis paprašytų Dzeuso lietaus. Dzeusas išklausė sūnaus prašymo. Už tai jam aiginiečiai pastatė šventyklą.

Jis kartu su Apolonu ir Poseidonu statė Trojos sienas. Bebaigiant, ant sienų užšliaužė gyvatės. Dvi iš jų žuvo ant dievų statytų sienų, o trečioji persirangė per mirtingojo Ajako statytą sieną ir įšliaužė į miestą. Žyniai išaiškino, kad Ajako palikuonys užims Troją. Už savo dorybes po mirties Ajakas, kartu su Radamantu ir Minoju, tapo požemio karalystės teisėjais.

Su Cheirono dukra Endeide turėjo sūnus Telamoną ir Pelėją, o su nereide Psamate - Foką.

Amfitrionas

Amfitrionas buvo Tirinto karaliaus Alkajo ir Pelopo dukters Astidamėjos sūnus, Persėjo anūkas. Išeidamas kariauti su telebojais, dėdė Elektrionas jam paliko valdyti Mikėnus ir globoti dukrą Alkmenę. Tačiau per palydas Amfitrionas metė kuoką į karvę ir netikėtai pataikęs į dėdę, jį užmušė. Teko su Alkmene bėgti į Tebus pas motinos brolį Kreontą, jį "išvaliusį". Alkmenė sutiko ištekėti tik tada, kai jis atkeršys telebojams už brolių žūtį. Jam padėti sutiko Kreontas, bet pirma turėjo išvaduoti Tebų apylinkes nuo ten siautėjančios lapės. Amfitrionas paprašė garsų Atėnų medžiotoją Kefalą paskolinti jam greitakojį skaliką, tačiau Dzeusas abu šiuos žvėris pavertė akmenimis. Tada padedamas Kreonto, Kefalo, Helėjo ir kt., pradėjo kariauti su telebojais, tačiau negalėjo užimti Pterelajaus valdomos sostinės Tafo. Mat šiam Poseidonas ant galvos buvo užauginęs vienintelį auksinį plauką, suteikiantį nemirtingumą. Bet duktė Kometa, įsimylėjusi Amfitrioną, išrovė jį ir tasai mirė. Tebiečiai užėmė telebojų salas, nužudė Kometą ir grįžo į Tebus.

Bet kol Amfitrionas kariavo, pas Alkmenę, pasivertęs Amfitrionu, atvykdavo Dzeusas. Drįžus Amfitrionui, Alkmenė netrukus pagimdė dvynius - Ifiklį nuo vyro ir Heraklį nuo Dzeuso. Sužinojęs Amfitrionas atleido žmonai ir mylėjo abu vaikus. Heraklį išmokė važnyčiotojo meno ir vėliau kartu išvyko kariauti su minijais, kur žuvo.

Artemidė

Taip pat paskaitykite apie Artemidę ir Orioną    

Graikų mitologijoje Artemidė yra medžioklės deivė, Dzeuso ir Leto dukra, Apolono sesuo. Artemidė buvo skaistaus mėnulio, medžioklės, laukinių gyvūnų, gydymo, laukinės gamtos, skaistumo ir vaisingumo (vaikų gimimo), deivė, kadangi ji padėjo savo motinai pagimdyti Apoloną. Kaip vaisingumo ir vaikų gimimo deivė ji buvo garbinama daugiausia miestuose (ir kartais tapatinama su Eileitija, jos pagalbininke). Artemidės kultas nebuvo labai paplitęs pačioje Graikijoje, bet už tai Mažojoje Azijoje ji buvo viršiausia dievybė. Efese buvo garsiausia jos šventykla.

Ankstyvame vystymosi laikotarpyje Artemidė buvo indentifikuojama vienodai su Hekate, priešolimpine laukine deive. Gali būti, kad jai netgi buvo aukoti žmonės. Vėliau tapo labiau panaši į Seleną, mėnulio deivę, o Apolonas imtas sieti su saulės dievu Heliju. Ji artimesnė gamtai, kai Apolonas, tuo tarpu, labiau linkęs dvasiniams dalykams.

Artemidė globojo galvijus, laukinius žvėris, bet ir juos persekiojama. Lydima miško nimfų, medžiodama keliauja kalnais ir miškais, mėgaujasi laisvu gyvenimu gamtoje. Ji nieko neįsimyli, tik vienas mitas pasakoja jos meilę gražuoliui Endimionui – tad ji netekėjusi, ginanti skaistybę (globoja Hipolitą, niekinantį meilę).

Artemidės atitikmuo romėnų mitologijoje – deivė Diana. Jos būdas ryžtingas ir agresyvus, rūpinasi griežtai prižiūrima tarka gyvūnų ir augalų pasaulyje, dažnai naudojasi strėlėmis, bausdama jomis (pvz, ji nušovė ir Titiją bei Niobės vaikus).

Gimimo mitas.
Kai Hera sužinojo, kad Leto yra nėščia ir Dzeusas, Heros vyras, yra vaiko tėvas, uždraudė Leto gimdyti vaiką žemyne ar bet kurioje saloje. Leto susirado plaukiojančią Delo salą, kuri nebuvo nei žemynas, nei tikra sala, ir ten pagimdė. Sala buvo apsupta gulbių. Už dėkingumą Delo sala buvo apsaugota keturiais piloriais. Vėliau sala tapo šventa Apolonui. Pagal kitą versiją, Hera pagrobė Eileitiją, vaikų gimimo ir gimdyvių deivę, neleisdama taip Leto pagimdyti. Kiti dievai privertė Hera paleisti ją. Vienaip ar kitaip Artemidė gimė pirmoji, ir padėjo gimti Apolonui. Kita versija sako, kad Artemidė gimė prieš Apoloną viena diena anksčiau, Ortygijos saloje ir padėjusi Leto perkirsti jūrą keliaujant į Delo salą, kur kitą dieną gimė Apolonas.

---

Mainadės ir Dionisas
Erotas, meilės dievas, ir Afroditė
Meilė ir Diotima iš Mantinėjos
Graikijos pasaulio sukūrimo mitas
Plejadės, Najadės, Persefonė ir kt.
Atėnės gimimas kaip dangaus katastrofa
Trumpa graikų filosofijos istorija
Atėnė Paladė – išminties deivė
Orknėjų Brodgaro valdovas
Deukalionas ir Pira
Višta mitologijoje
Sibilės
Mitologijos skyrius
Filosofijos skiltis
NSO svetainė
Vartiklis