Iš senovės tautų istorijos...
Senoji Indijos istorija
Ašoka (299-232 m. pr.m.e., vardas reiškia "nedarantis skriaudų") sakė, kad visižmonės yra tarsi jo nuosavi vaikai. Tą daryti liepė ir savo pavaldiniams. Ahimsa (neprievarta) buvo pagrindinė jo Maurjų valstybės politika. Karas gali būti tik religijos vardan.
Jo senelis Čandragupta Maurya iš Magadhos įkūrė pirmąją indų imperiją. Valdant tėvui Bindusara, jis buvo Ujjain ir Taksila valdytojas. 273 m. pr.m.e. jis sėdo į sostą.
Ašoka buvo narsus karys. Jam valdant Mauryan valstybė apėmė beveik visą Indiją išskyrus pačius pietus ir pietryčius ir išsiplėtė iki pat Centrinės Azijos. 261 m. pr.m.e. jis sutriuškino Kalinga ir 100 tūkst. žmonių buvo nužudyta 150 tūkst. sužeista ir tūkstančiai paimti į vergovę. Žiaurumų vaizdai Ašoką labai sukrėtė. Jis net tapo vegetaru.
Visoje karalystėje įvedė budizmą ir į kaimynines šalis (Kašmyrą, Persiją, Ceiloną) siuntė misionierius. Jam valdant budizmas paplito Sirijoje, Egipte, Makedonijoje, Centrinėje Azijoje, Burmoje. Savo idėjas jis vadino Dharma. Tačiau netrukus po Ašokos mirties [jis valdė 37 m.] Mauryan imperija subyrėjo. Po jo per 50 m. buvo 7-i [kiti sako, kad 10] karalių.
Savo priesaikas Ašoka iškalė ant akmens stulpų papuoštų nuostabiomis gyvulių figūromis. Jos vis dar išlikę Indijoje. Viena jų, liūto, iš Sarnath'e netoli Benaras, buvo pasirinkta Indijos emblema, puošiančia Indijos vėliavą.
Rajputs [sanskritu "karaliaus sūnus"], Rajputana pagrindiniai gyventojai, laikomi kilę iš karių (kšatrijų) kastos Tai istorinė sritis beveik sutampanti su Šiaurės vakarų Indijos Rajastan'u. Jie daugiausia buvo induistai, nors buvo ir musulmonų. Jie tradiciškai labai vertina etiketą ir karinę garbę ir kruopščiai saugo protėvių atminimą. Žinomiausi jų klanų yra Rathor, Rachchwana, Chautan ir Sisodiya. Jų varstybė iškilo 7 a., o 1616 m. visi pagrindiniai klanai įsiliejo į Mughals imperiją. 18 a. pradžioje išblėsus Mughals galiai, rajputs išplito po centrinės Indijos lygumas, bet 19 a. pradžioje Maratha, sikhų ir britų nustumti atgal. Britų valdymo metais dauguma rajputs princų išlaikė nepriklausomas valstybes rajputanoje, bet jie palaipsniui prarado valdžią 1947-ais Indijai iškovojus nepriklausomybę.
Indijos valstybės kūrimasis
322 m. pr.m.e.
Čanchagupta, padedamas Čanakya [Kautilya] sutriuškino Magaghos Nanda valdovus ir įkūrė Maurya valstybę. Sakoma, kad Čanakya sutiko Čanchagupta Vindhya miške, kai buvo įžeistas Nanda karaliaus.
Aleksandro Didžiojo įsiveržimas paskatino sukurti centralizuotą valstybę. Čanchagupta paskelbė karą ir sumušė Selucus Nicator, šiaurės vakarų Indijos makedoniečių valdytoją. Su Čanakya patarimais iš Seluces atkovojo Pundžabą, Kabulą, Khandaharą, Gandharą ir Persiją. Seluces dukra politiniais sumetimais ištekėjo už Čanchagupta. Jam už 500 dramblių pavaldžiais tapo Paropanisadai (Kabulas), Aria (Herat), Gedrosia (Baluchistan), Arachosia (Qanadahar).
Didžiausias pasiekimas, kad apie Čanchagupta pasklido garsas ir Egiptas bei Sirija atsiuntė pasiuntinius į Mourya.
Čanchagupta kilmė neaiški. Pagal tai, kad jį atnešė povų dresiruotojai, liudija priklausius žemai kastai. Kiti šaltiniai sako jį buvus Nanda princu ir dasi vardu Mura. Gali būti, kad Čanchagupta buvo iš kšatrijų Maurya genties.
Graikų ambasadorius Megastenas rūmuose Pataliputroje žavėjosi tvarka valstybėje. Jo knyga "Indica" yra kitų romėnų ir graikų keliautojų įspūdžių rinkinys. Pats jis žavėjosi Maurėjos miestų turtais, žemdirbyste, drėkinimu. Jis rašė: "Indai dėvi ryškių spalvų drabužius su papuošimais ir brangakmeniais". Minėjo daugybę religinių sektų ir gausybę užsieniečių. Čanchagupta sūnus Bindusara paveldėjo imperiją iš Hindukušo, Narmada, Vindhyas, Mysore, Biharo, Bengalijos, Orissa, Assano, Baluchistano ir Afganistano.
Paskutinis Maurėjos dinastijos valdovas buvo Brithadratha. Jį 185 m. pr.m.e. nužudė vyr. karvedys Pushyamitra Sunga, tapęs Magadhos ir kaimyninių sričių valdovu. Nuo tada Indija prarado politinę vienybę. Šiaurės vakarų sritys su Rajputana, Malwa ir Pandžabu perėjo į užsienio valdytojų rankas. Pushyamitra karalystė pietuose nusitęsė iki Namada ir šiaurės vakaruose jis valdė jalandhar ir Sialhot sritis Pandžabe. Pushyamitra valdė 36 m. (187 - 151 m. pr.m.e.). Valdžią paveldėjo jo sūnus Agnimitra, esantis garsios Kalidasa dramos veikėjas. Jo rūmai buvo Vidisa mieste (dabartiniame Besnagar rytų Malwa). Tačiau Sungų galia nuolat mažėjo. Sako, kad jų dinastijoje buvo 10 karalių.
Paskutinįjį 75 m.pr.m.e. nuvertė Vasudeva iš Kanva dianstijos. Kanva karaliai leido Sungams valdyti šių ankstesnių dominacijų vietovėse. Magadhą valdė keturi Kanva karaliai.
Silpnėjant Maurėjos imperijai Deccan'e įsikūrė Satvahanas karalystė. Jos pradžia buvo prie Godavari krantų dabartiniame Maharashtra. Jos įkūrėjas buvo Simuka. Bet ją išgarsino Satakarni I. Satvahana dinastija prasidėjo 40-30 m. pr.m.e. ir truko net iki 3 a.
Satakarni I susivienijo su Marathi ir jų valdymą žymėjo ašvamedha (žirgų aukos). Po Satakarni I mirties Satvahana galia sumažėjo dėl skitų invazijos. Satvahana dinastijoje išgarsėjo Gautamiputra Satakarni. Jis sumušė sakus (skitus), Yavanus (graikus) ir Pahlavas (paritėnus). Jo imperija pietuose apėmė Banavasi, į ją įėjo Maharashtra, Konkan, Saurashtra, Malwa, vakarų Rajasthan ir Vidharbha. Jo sūnus Vasishtiputra valdė Paithan prie Godavari krantų. Iškilo du kiti miestai, Vaijayanti (Šiaurės Kanara) ir Amravati (Guntar srityje)
Vėlesni karaliai prarado daugelį teritorijų. Bet Satvahaans galia atgijo valdant Sri Yajna Satakarni. Po jo imperija ėmė silpti. Sakoma, kad per 300 m. buvo 19 karalių (kiti - per 456 m. - 30 karalių). Dinastija pasibaigė 3 a. viduryje (po 220 m.). Imperija suskilo į mažas valstybes valdomas Abhiras, Chutus, Ikshvakur, Pallavas.
Satvahana imperija buvo suskirstyta į provincijas vadinamas ahara, kurias valdė amatya. Jie išlaikė didelę armiją. Moterys dalyvavo visuomeniniame gyvenime, valdė turtus ir dalyvavo susirinkimuose. Sakoma, kad karaliai buvo brahminai, garbinę Krišna, Vasudeva ir kitus Vaišnara dievus. Bet klestėjo ir budizmas. Karaliai dovanojo žemes brahminams ir budistų vienuoliams. Dauguma budistų chaityas (maldų kalvų) ir viharas (vienuolynų) buvo iškirsti iš kietų uolų. Garsiausia chaitya yra Karle, Maharashtra. Raštams naudota Pratikq, sanskrito atmaina.
Kušanai
Kušanai buvo Kinijos Yenhchi klajoklių genties šaka. Jie atėjo į centrinę Aziją ir po to išplito po Baktriją, Paritha ir Afganistaną. Palaipsniui skilo į penkias grupes, kurių svarbiausia buvo Kovel Chongang. Vadovaujami Kujala jie užpuolė paritiečius, ėmė duoklę iš Ki-pun ir Kabulo ir ribojosi su Indija. Taip pat skaitykite >>>>>
Kujala tapo pirmuoju kušanų karaliumi žinomu kaip Kadphises I. Jis buvo didis karvedys. Jo sūnus Wima (Kadphises II) užėmė šiaurės vakarų Indijos sritį ir sumušė sakų bendražygius. Jiems pavaldūs buvo Pandžabas ir Sindas.
Žymiausias iš kušanų karalių buvo Kaniška (valdė apie 127150 m. pr.m.e.) Jo imperiją sudarė Afganistanas, Sindas, Pandžabas bei Parithar ir Baktrijos karalysčių sritys. Ji išsiplėtė nuo Kašmyro iki didesnės Gango slėnio dalies. Jis užėmė tris Kinijos provincijas: Tashkand, Khotan ir Yarkhand. Jis turėjo dvi sostines - Perushpara (dabar Peshawar Pakistane) bei Mathura vakarų Uttar Pradeše. Kušanams valdant šilko kelią, Kaniškos valstybė ekonomiškai klestėjo.
Kaniška palaikė budizmą. Sako, iki tol jis buvo zoroastras. Prie jo kilo nauja budizmo Mahayana šaka. Buvo atstatyti seni ir pastatyta daug naujų vienuolynų. Dėl Kušanų įsiveržimo į Rytų Turkestaną, prasidėjo budizmo plitimas į Kiniją ir Vidurinę Aziją.
Kaniška rėmė meną ir literatūrą. Sukurta Gandhara meno rūšis, kai graikų-romėnų stiliumi buvo tapoma Buda. Paveikslai labai realistiniai. Rūmuose dirbo daugmokslininkų - Ashvagosha, Vasumitra, Nagardžuna ir Charaka*). Ashvagosha buvo didis poetas ir muzikas, parašęs Buddhacharita, Budos biografiją. Charaka buvo garsus gydytojas, parašęs Charaka samhita, paremtą Ayurvedos medicinos sistema. Kaniškai valdant Purušpuroje pastatyta Kaniškos stupa, laikyta aukščiausia visoje Indijoje, siekianti iki 200 m aukščio.
Kaniškos mirties vieta ir aplinkybės nežinomos. Po jo valdė Vaniška ir Haviška. Mathura tapo kušanų centru. Pastatyta daug paminklų. Paskutinis didelis kušanų karalius buvo Vasudev I. Vakaruose juos paveržė Persijos Sasanidai ir šiaurėje Guptas. Kušanų valdžia baigėsi beveik tuo pačiu metu kaip Satavahan'o pietuose.
Po to šimtus metų Indija buvo susiskaidžiusi į daugybę smulkių valstybių. Pietuose Malwa ir Khatiawas valdė Rudadaman, Magatha - iškilo Lichavis. Nagas įkūrė karalystes šiaurėje, o Pallavas - pietuose.
Po kušanų svarbiausia buvo Guptas dinastija. 4 a. Sri Gupta tevaldė mažą Magadhos karalystę. Jį pakeitė sūnus Ghatokacha. O pirmuoju garsesniu Guptų karaliumi buvo Ghatokacha sūnus Chandragupta I, kuris vedęs Kumaradevi, Lichavis valdovo dukrą, kraičio gavo patliputra. Iš čia imta užkariauti aplinkinius kraštus. Imperija išsiplėtė nuo Gango iki Allahabad. Karalius dar buvo vadintas Maharajadhiraja (Karalių valdovas) ir valdė beveik 15 m. Jo išskirtinumas buvo patarėjų asamblėjos iš karališkos šeimos atstovų įkūrimas. Įpėdiniu išrinktasprincas Samudragupta.
*) Čaraka (apie 100 m. pr.m.e.-200 m.) indų išminčius iš Kašmyro, prisidėjęs prie Ajurvedos (indų medicinos sistema), žinomas medicinos traktato 8 kn. Čaraka samhita sudarymu. Anot jo, sveikata ir ligos nėra iš anksto nulemti ir gyvenimo trukmė galima pratęsti žmogaus pastangmis ir atida gyvenimo būdui. Visų ligų prevencija yra svarbiau nei pats gydymas.
Įvykių chronologija
2700 m. pr.m.e.
Harapos civilizacija1000 m. pr.m.e.
Arijai veržiasi į Gango slėnį900 m. pr.m.e.
Mahabharatoje aprašytas karas800 m. pr.m.e.
Arijai išsiplečia į Bengaliją. Epų amžiaus pradžia, sukurta Mahabharata ir pirmoji Ramayana versija550 m. pr.m.e.
sukuriamas Upanišados544 m. pr.m.e.
Budos nirvana327 m. pr.m.e.
Aleksandro Didžiojo invazija325 m. pr.m.e.
Aleksandra žygiuoja priešakyje;324 m. pr.m.e.
Chandragupta Maurya sumuša Seleacus Nicator322 m. pr.m.e.
Iškyla Maurėja, Chandragupta sukuria pirmąją indų imperiją;298 m. pr.m.e.
karūnuojamas Bindusara272 m. pr.m.e.
Pradeda valdyti Ašoka180 m. pr.m.e.
Maurėjos žlugimas; Sungas iškilimas145 m. pr.m.e.
Chola karalius Erata užkariauja Ceiloną58 m. pr.m.e.
Kita-Malava-Vikram era30 m. pr.m.e.
Deccan'e iškyla Satvahana dinastija40 m.
Sakas valdžioje Indo slėnyje ir vakarų Indijoje50 m.
Kušanai ir Kaniškos78 m.
Saka era89-105 m.
Kušano karalius atrėmė kinų generolą Pan Chao152 m.
Kinija netenka Khotas230 m.
Yehschi karalius vasudeva siunčia ambasadorių į Kiniją276-293 m.
Sassanian nukariauja dalį šiaurės vakarų Indijos.320 m.
Chandragupta I įkuria Gupta dinastiją360 m.
Samudragupta užkariauja Indijos šiaurę ir didesnę Deccan'o dalį380 m.
Chandragupta II gauna valdžią. Gupta literatūros aukso amžius405 m.
Fa-hein keliauja per Gupta imperiją415 m.
Iškyla Kumara Gupta I457 m.
Skanda Gupta paima valdžią476 m.
Gimė astronomas Aryabhatta606 m.
Iškyla Harshavardhan Gupta622 m.
Prasideda Hejira era711 m.
Muhhamad Bin Qasim užpuola Sindą892 m.
Iškyla rytų Chalukyas985 m.
Chola dinastija. Iškyla Rajaraja, Didysis1001 m.
Sultonas Mahumd sumuša Jaipal.
Himalajų legendos
Namadeva
Indijos kolonos
Indų Upanišados
Bodhičita - kario kelias
Kelyje link Vedantos
Naktinis Vedų dangus
Mitas apie arijų įsiveržimą
Adivasi kultūra ir civilizacija
Kaip suprantu indų filosofiją?
Patandžali. Joga sutra
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Dasanami sampradaja vienuolynų tradicija
Trys budistinės ontologijos
Tibeto "Mirusiųjų knyga"
Skaičių simbolika Vedose
Beždiondievis Hanumanas
Kas yra budizmas?
Brahminas Bharata
Kagju budizmas
Mitologijos skyrius
Religijos skiltis
Vartiklis