Iš senovės tautų istorijos...

Senoji Indijos istorija

Ašoka (299-232 m.pr.m.e., vardas reiškia "nedarantis skriaudų") sakė, kad visi žmonės yra tarsi jo nuosavi vaikai. Tą daryti liepė ir savo pavaldiniams. Ahimsa (neprievarta) buvo pagrindinė jo Maurjų valstybės politika. Karas gali būti tik religijos vardan.

Jo senelis Čandragupta Maurya iš Magadha įkūrė pirmąją indų imperiją. Valdant tėvui Bindusara, jis buvo Ujjain ir Taxila valdytojas. 273 m. pr.m.e. jis sėdo į sostą.

Ašoka buvo narsus karys. Jam valdant Mauryan valstybė apėmė beveik visą Indiją išskyrus pačius pietus ir pietryčius ir išsiplėtė iki pat Centrinės Azijos. 261 m.pr.m.e. jis sutriuškino Kalinga ir 100 tūkst. žmonių buvo nužudyta 150 tūkst. sužeista ir tūkstančiai paimti į vergovę. Žiaurumų vaizdai Ašoką labai sukrėtė. Jis net tapo vegetaru.

Visoje karalystėje įvedė budizmą ir į kaimynines šalis (Kašmyrą, Persiją, Ceiloną) siuntė misionierius. Jam valdant budizmas paplito Sirijoje, Egipte, Makedonijoje, Centrinėje Azijoje, Burmoje. Savo idėjas jis vadino Dharma. Tačiau netrukus po Ašokos mirties [jis valdė 37 m.] Mauryan imperija subyrėjo. Po jo per 50 m. buvo 7-i [kiti sako, kad 10] karalių.

Savo priesaikas Ašoka iškalė ant akmens stulpų papuoštų nuostabiomis gyvulių figūromis. Jos vis dar išlikę Indijoje. Viena jų, liūto, iš Sarnath'e netoli Benaras, buvo pasirinkta Indijos emblema, puošiančia Indijos vėliavą.

Indijos emblema pagal Sartako liūtą

Rajputs [sanskritu "karaliaus sūnus"], Rajputana pagrindiniai gyventojai, laikomi kilę iš karių (kšatrijų) kastos Tai istorinė sritis beveik sutampanti su Šiaurės vakarų Indijos Rajastan'u. Jie daugiausia buvo induistai, nors buvo ir musulmonų. Jie tradiciškai labai vertina etiketą ir karinę garbę ir kruopščiai saugo protėvių atminimą. Žinomiausi jų klanų yra Rathor, Rachchwana, Chautan ir Sisodiya. Jų varstybė iškilo 7 a., o 1616 m. visi pagrindiniai klanai įsiliejo į Mughals imperiją. 18 a. pradžioje išblėsus Mughals galiai, rajputs išplito po centrinės Indijos lygumas, bet 19 a. pradžioje Maratha, sikhų ir britų nustumti atgal. Britų valdymo metais dauguma rajputs princų išlaikė nepriklausomas valstybes rajputanoje, bet jie palaipsniui prarado valdžią 1947-ais Indijai iškovojus nepriklausomybę.

Indijos valstybės kūrimasis

322 m. pr.m.e.

Chanchagupta, padedamas Chanakya [Kantilya] sutriuškino Magaghos Nanda valdovus ir įkūrė Mauryan valstybę. Sakoma, kad Chanakya sutiko Chanchagupta Vindhya miške, kai buvo įžeistas Nanda karaliaus.

Aleksandro Didžiojo įsiveržimas paskatino sukurti centralizuotą valstybę. Chanchagupta paskelbė karą ir sumušė Selucus Nicator, šiaurės vakarų Indijos makedoniečių valdytoją. Su Chanakya patarimais iš Seluces atkovojo Punjab, Kabul, Khandahar, Gandhara ir Persiją. Seluces dukra politiniais sumetimais ištekėjo už Chanchagupta. Jam už 500 dramblių pavaldžiais tapo Paropanisadai (Kabulas), Aria (Herat), Gedrosia (Baluchistan), Arachosia (Qanadahar)

Didžiausias pasiekimas, kad apie Chanchagupta pasklido garsas ir Egiptas bei Sirija atsiuntė pasiuntinius į Mourya.

Chanchagupta kilmė neaiški. Pagal tai, kad jį atnešė povų dresiruotojai, liudija priklausius žemai kastai. Kiti šaltiniai sako jį buvus Nanda princu ir dasi vardu Mura. Gali būti, kad Chanchagupta buvo iš kšatrijų genties Maurya.

Graikų ambasadorius megasthenes rūmuose Pataliputroje žavėjosi tvarka valstybėje. Jo knyga "Indica" yra kitų romėnų ir graikų keliautojų įspūdžių rinkinys. Pats jis žavėjosi Maurėjos miestų turtais, žemdirbyste, drėkinimu. Jis rašė: "Indai dėvi ryškių spalvų drabužius su papuošimais ir brangakmeniais". Minėjo daugybę religinių sektų ir gausybę užsieniečių. Chanchagupta sūnus Bindusara paveldėjo imperiją iš Hindukush, Narmada, Vindhyas, Mysore, Bihar, Bengal, Orissa, Assan, Baluchistan ir Afghanistan.

Paskutinis Maurėjos dinastijos valdovas buvo Brithadratha. Jį 185 m.pr.m.e. nužudė vyr. karvedys Pushyamitra Sunga, tapęs Magadha ir kaimyninių sričių valdovu. Nuo tada Indija prarado politinę vienybę. Šiaurės vakarų sritys su Rajputana, Malwa ir Pandžabu perėjo į užsienio valdytojų rankas. Pushyamitra karalystė pietuose nusitęsė iki Namada ir šiaurės vakaruose jis valdė jalandhar ir Sialhot sritis Pandžabe. Pushyamitra valdė 36 m. (187 - 151 m.pr.m.e.). Valdžią paveldėjo jo sūnus Agnimitra, esantis garsios Kalidasa dramos veikėjas. Jo rūmai buvo Vidisa mieste (dabartiniame Besnagar rytų Malwa). Tačiau Sungų galia nuolat mažėjo. Sako, kad jų dinastijoje buvo 10 karalių.

Paskutinįjį 75 m.pr.m.e. nuvertė Vasudeva iš Kanva dianstijos. Kanva karaliai leido Sungams valdyti šių ankstesnių dominacijų vietovėse. Magadha valdė keturi Kanva karaliai.

Silpnėjant Maurėjos imperijai Deccan'e įsikūrė Satvahanas karalystė. Jos pradžia buvo prie Godavari krantų dabartiniame Maharashtra. Jos įkūrėjas buvo Simuka. Bet ją išgarsino Satakarni I. Satvahana dinastija prasidėjo 40-30 m.pr.m.e. ir truko net iki 3 a.

Satakarni I susivienijo su Marathi ir jų valdymą žymėjo ašvamedha (žirgų aukos). Po Satakarni I mirties Satvahana galia sumažėjo dėl skitų invazijos. Satvahana dinastijoje išgarsėjo Gautamiputra Satakarni. Jis sumušė sakus (skitus), Yavanus (graikus) ir Pahlavas (paritėnus). Jo imperija pietuose apėmė Banavasi, į ją įėjo Maharashtra, Konkan, Saurashtra, Malwa, vakarų Rajasthan ir Vidharbha. Jo sūnus Vasishtiputra valdė Paithan prie Godavari krantų. Iškilo du kiti miestai, Vaijayanti (Šiaurės Kanara) ir Amravati (Guntar srityje)

Vėlesni karaliai prarado daugelį teritorijų. Bet Satvahaans galia atgijo valdant Sri Yajna Satakarni. Po jo imperija ėmė silpti. Sakoma, kad per 300 m. buvo 19 karalių (kiti - per 456 m. - 30 karalių). Dinastija pasibaigė 3 a. viduryje (po 220 m.). Imperija suskilo į mažas valstybes valdomas Abhiras, Chutus, Ikshvakur, Pallavas.

Satvahana imperija buvo suskirstyta į provincijas vadinamas ahara, kurias valdė amatya. Jie išlaikė didelę armiją. Moterys dalyvavo visuomeniniame gyvenime, valdė turtus ir dalyvavo susirinkimuose. Sakoma, kad karaliai buvo brahminai, garbinę Krišna, Vasudeva ir kitus Vaišnara dievus. Bet klestėjo ir budizmas. Karaliai dovanojo žemes brahminams ir budistų vienuoliams. Dauguma budistų chaityas (maldų kalvų) ir viharas (vienuolynų) buvo iškirsti iš kietų uolų. Garsiausia chaitya yra Karle, Maharashtra. Raštams naudota Pratik, sanskrito atmaina.

 

Kušanai

Kušanai buvo Kinijos Yenhchi klajoklių genties šaka. Jie atėjo į centrinę Azij ir po to išplito po Baktriją, Paritha ir Afganistaną. Palaipsniui skilo į penkias grupes, kurių svarbiausia buvo Kovel Chongang. Vadovaujami Kujala jie užpuolė paritiečius, ėmė duoklę iš Ki-pun ir Kabulo ir ribojosi su Indija.

Kujala tapo pirmuoju kušanų karaliumi žinomu kaip Kadphises I. Jis buvo didis karvedys. Jo sūnus Wima (Kadphises II) užėmė šiaurės vakarų Indijos sritį ir sumušė sakų bendražygius. Jiems pavaldūs buvo Pandžabas ir Sindas.

Žymiausias iš kušanų karalių buvo Kaniška, į sostą sėdęs 120 m. Jo imperiją sudarė Afganistanas, Sindas, Pandžabas bei Parithar ir Baktrijos karalysčių sritys. Ji išsiplėtė nuo Kašmyro iki didesnės Gango slėnio dalies. Jis užėmė tris Kinijos provincijas: Tashkand, Khotan ir Yarkhand. Jis turėjo dvi sostines - Perushpara (dabar Peshawar Pakistane) bei Mathura vakarų Uttar Pradeše.

Po jo valdė Vaniška ir Haviška. Mathura tapo kušanų centru. Pastatyta daug paminklų. Paskutinis didelis kušanų karalius buvo Vasudev I. Vakaruose juos paveržė Persijos Sassanians ir šiaurėje Guptas. Kušanų valdžia baigėsi beveik tuo pačiu metu kaip Satavahan pietuose.

Kuniška palaikė budizmą. Sako, iki tol jis buvo zoroastras. Prie jo kilo nauja budizmo šaka Mahayana. Buvo atstatyti seni ir pastatyta daug naujų vienuolynų.

Kaniška rėmė meną ir literatūrą. Sukurta Gandhara meno rūšis, ki graikų-romėnų stiliumi buvo tapoma Buda. Paveikslai labai realistiniai. Rūmuose dirbo daug mokslininkų - Ashvagosha, Vasumitra, Nagarjuna ir Charaka. Ashvagosha buvo didis poetas ir muzikas, parašęs Buddhacharita, Budos biografiją. Charaka buvo garsus gydytojas, parašęs Charak samhita, paremtą Ayurvedos medicinos sistema.

Po to šimtus metų Indija buvo susiskaidžiusi į daugybę smulkių valstybių. Pietuose Malwa ir Khatiawas valdė Rudadaman, Magatha - iškilo Lichavis. Nagas įkūrė karalystes šiaurėje, o Pallavas - pietuose.

Po kušanų svarbiausia buvo Guptas dinastija. 4 a. Sri Gupta tevaldė mažą Magadha karalystę. Jį pakeitė sūnus Ghatokacha. O pirmuoju garsesniu Guptų karaliumi buvo Ghatokacha sūnus Chasdragupta I, kuris vedęs Kumaradevi, Lichavis valdovo dukrą, kraičio gavo patliputra. Iš čia imta užkariauti aplinkinius kraštus. Imperija išsiplėtė nuo Gango iki Allahabad. Karalius dar buvo vadintas Maharajadhiraja (Karalių valdovas) ir valdė beveik 15 m. Jo išskirtinumas buvo patarėjų asamblėjos iš karališkos šeimos atstovų įkūrimas. Įpėdiniu išrinktas princas Samudragupta.

Įvykių chronologija

2700 m.pr.m.e.
Harapos civilizacija

1000 m.pr.m.e.
Arijai veržiasi į Gango slėnį

900 m.pr.m.e.
Mahabharatoje aprašytas karas

800 m.pr.m.e.
Arijai išsiplečia į Bengaliją. Epų amžiaus pradžia, sukurta Mahabharata ir pirmoji Ramayana versija

550 m.pr.m.e.
sukuriamas Upanišados

544 m.pr.m.e.
Budos nirvana

327 m.pr.m.e.
Aleksandro Didžiojo invazija

325 m.pr.m.e.
Aleksandra žygiuoja priešakyje;

324 m.pr.m.e.
Chandragupta Maurya sumuša Seleacus Nicator

322 m.pr.m.e.
Iškyla Maurėja, Chandragupta sukuria pirmąją indų imperiją;

298 m.pr.m.e.
karūnuojamas Bindusara

272 m.pr.m.e.
Pradeda valdyti Ašoka

180 m.pr.m.e.
Maurėjos žlugimas; Sungas iškilimas

145 m.pr.m.e.
Chola karalius Erata užkariauja Ceiloną

58 m.pr.m.e.
Kita-Malava-Vikram era

30 m.pr.m.e.
Deccan'e iškyla Satvahana dinastija

40 m.
Sakas valdžioje Indo slėnyje ir vakarų Indijoje

50 m.
Kušanai ir Kaniškos

78 m.
Saka era

89-105 m.
Kušano karalius atrėmė kinų generolą Pan Chao

152 m.
Kinija netenka Khotas

230 m.
Yehschi karalius vasudeva siunčia ambasadorių į Kiniją

276-293 m.
Sassanian nukariauja dalį šiaurės vakarų Indijos.

320 m.
Chandragupta I įkuria Gupta dinastiją

360 m.
Samudragupta užkariauja Indijos šiaurę ir didesnę Deccan'o dalį

380 m.
Chandragupta II gauna valdžią. Gupta literatūros aukso amžius

405 m.
Fa-hein keliauja per Gupta imperiją

415 m.
Iškyla Kumara Gupta I

457 m.
Skanda Gupta paima valdžią

476 m.
Gimė astronomas Aryabhatta

606 m.
Iškyla Harshavardhan Gupta

622 m.
Prasideda Hejira era

711 m.
Muhhamad Bin Qasim užpuola Sind'ą

892 m.
Iškyla rytų Chalukyas

985 m.
Chola dinastija. Iškyla Rajaraja, Didysis

1001 m.
Sultonas Mahumd sumuša Jaipal.
 


Himalajų legendos
Namadeva
Indijos kolonos
Indų Upanišados
Kelyje link Vedantos
Naktinis Vedų dangus
Mitas apie arijų įsiveržimą
Adivasi kultūra ir civilizacija
Kaip suprantu indų filosofiją?
Patandžali. Joga sutra
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Tibeto "Mirusiųjų knyga"
Skaičių simbolika Vedose
Beždiondievis Hanumanas
Kas yra budizmas?
Brahminas Bharata
Kagju budizmas
Mitologijos puslapis
Biblijos puslapis
Vartiklio naujienos