Pradžia - Tęsinys. Viso - 4 dalys: antra, trečia, ketvirta, o taip pat Čikhai Bardo bei Sidpa bardo
Supažindinimas su Esmės bardo bei Pirmoji diena ; 2-4 dienos ; 5-6 dienos
Apie Tibeto mirusiųjų knygą;  taip pat jos papildomas pristatymas


    Tu turi matyti savo dvasios Dharma-Kają;
    Ir joje tu turi pamatyti visatą:
    begalinį reginį - mirties ir gimimų ratą
    bei laisvės būseną.

    Milarepa Jetsiun Kahbum, XII

Bardo thiodol

Pirmoji knyga
Čikhai Bardo ir Čionyid Bardo,

kurioje aprašoma akistata su tikrove tarpiniame būvyje klausantis „Gilaus sąmonės išsilaisvinimo mokslo medituojant taikingas ir piktąsias dievybes“

Mirties pasiuntiniai

Visi beminčiai, kurie nesirūpina,
Kada ateis mirties pasiuntiniai,
Turės žemesniame įsikūnijime
Kentėti ilgas kančias ir vergus.


Tie, kurie yra geri ir šventi,
Kai pasirodo mirties pasiuntiniai,
Nesielgia kaip neišmanėliai,
Bet klauso Didžiojo Mokslo
Ir mato baimės apimti
Amžiną mirties ir gimimų šaltinį.

Patys išsilaisvina iš šios nuokalnės,
nugalėdami mirtį ir gimimą.
Saugiai ir laimingai jie ilsisi,
Atleisti nuo tekančio reginio,
Išvaduoti nuo visų nuodėmių ir baimės
Ir yra pabaigę visus vargus.

Anguttara - Nikaya, III, 35

Skaitykite tęsinį...


Bendrieji paaiškinimai

1 Bardo - „bar“ tibetietiškai reiškia „tarp“, o „do“ - „du“, taigi paraidžiui - „tarp dviejų“ (būsenų), būtent tarp mirties ir atgimimo. Todėl verčiama „tarpinė būsena“ arba „pereinamoji stadija“. Trys Bardo stadijos: Čikhai, Čionyid ir Sidpa.

2 Bardo thiodol - „Tibeto Mirusiųjų knygos“ pavadinimas, paraidžiui reiškiantis „Tarp dviejų - klausimas-išsilaisvinimas“.
Platesnius paaiškinimus žr. >>>>>

3 Bhagavan - sanskr. „Nugalėtojas“ (sangsarinio pasaulio, išsilaisvinęs nuo sangsarinės egzistencijos); įprastinis Buddhos (Prašviesėjusio) titulas. Dažniausiai taip vadinami penki dangiškieji Buddhos: Vairokana, Akšobhija, Ratna Sambhava, Amitabha ir Amoghasiddi.

4 Bothisattva - kandidatas būti Buddha. Ankstyvajame budizme - kilnios žmogiškosios būtybės, pasišventusios atgimti vėl ir vėl, kad išlaisvintų visas gyvas būtybes iš kančių.

5 Bramos anga - siūlė galvos kiaušo viduryje, kur naujagimio kaulai tik palengva suauga. Per ją, mirštant, išeina gyvybės principas.

6 Buddha - iš sanskr. "prašviesėjęs", t.y. nugalėjęs sangsarinę egzistenciją. Taip buvo vadinamas Siddharta Gautama, kai galutinai prašviesėjo.

7 Buddhos sąmonė - pilnutinio prašviesėjimo būsena, Dharma Kajos sinonimas.

8 Deva - sanskr. "Dievas", žemesnės pakopos angelų rūšis.

9 Dharma - žodis, kilęs iš sanskr. šaknies "DHRI", reiškiančios "išlaikyti", "palaikyti", t.y. kas laiko kosmosą: tiek didįjį, tiek mažajį. Siauresne prasme reiškia tiesą savyje, įstatymą, raštus. Daugiau žr. >>>>

10 Dharma-Kaja - paraidžiui, „Tiesos“ arba „Įstatymo“ kūnas (arba Vadžra-kaja – „deimantinis kūnas“), t.y. amžina išmintis, tiesa savyje, nepavaizduojama ir neįsivaizduojama net ir naudojant abstrakčiausius simbolius. Yra vienas iš Budos kūnų. Dharma-kaja doktrina ateina nuo 1 a. pr.m.e. Jos sinonimas - Buddhos sąmonė.

Dharma-kaja atitinka sferą be formų ir nesuvokiama jausmais bei protu ir prieinama tik „nušvitimu“. Tailando Dharma-kajos judėjimas bei „Tathagatagarbha sutros” dharma-kają laiko tikrąja Budos savastimi, glūdinčią visose būtybėse. 11 Dhyana - nuo sanskr. DHYA, t.y. „mąstyti“ - sąmoningas vaizduotės nukreipimas į vieną tašką, t.y. meditacija.

12 Dhyani-Buddhos - penki meditacijos arba dangiškieji Buddhos.

13 Dievybė-gynėja - mylimiausioji mirusiojo dievybė, dažniausiai vienas iš Buddhų ar Bodhisattvų; populiariausias "Čenrazie". Psichologiškai jos yra pradedantys ir skatinantys mirusiojo "gerieji impulsai".

14 Dorjė - tibetietiškai arba Vadžra sanskritiškai yra lamaistinis skeptras, universalios valdžios ženklas.

15 Guru - mokytojas, įprastinis dvasinio vadovo Indijoje ir Tibete pavadinimas. Žr. vediškąjį traktavimą.

16 Išsilaisvinimas - iš sangsarinės būties, atpažįstant jos iliuzoriškumą.

17 Karma - iš sankskr. šaknies "KRI", reiškiančios veiksmą (Nuoroda norintiems paskaityti daugiau).
Tai pasėkų arba kompensacijos dėsnis, pagrįstas tuo, kad kiekvienas veiksmas turi savo pasekmes. Religijoje - tai žmogaus poelgių visuma, už kuriuos po mirties gaus vienokį ar kitokį atlyginimą. Žr. Biblijoje:
"Neapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus" (Gal 6,7), o taip pat "Kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta" (Lk 6,38).
Rytuose karma ne kaip "atseikėjamas" atpildas, bet objektyvus ir nepermaldaujamas pasėkų dėsnis, vedantis į vienokios ar kitokios egzistencijos sąlygas. Į jas eina pats mirusysis, paklusdamas žemiškojo gyvenimo įpročiams.

18 Karminiai polinkiai - žemėje įgyti įpročiai, kuriuos žmogus karmiškai, t.y. kaip savo žemiškų veiksmų ir įpročių pasėką, paveldi po mirties.

19 Lama - tibet. "šventikas". Tai Dharma mokytojas Tibeto budizme (sankskrite jį atitinka guru). Istoriškai lamomis vadinti dvasiniai mokytojai arba vienuolynų vyresnieji. Šiais laikais terminas tapo vienuolio sinonimu. Dėl klaidingo istorinio lama supratimo (bei painiojimo su bono religija) Tibeto budizmas ankstyvųjų vakariečių keliautojų buvo įvardijamas kaip lamaizmas, tačiau dabar šis pavadinimas laikomas klaidinančiu. Aukštesnieji lamos ir atgimėliai (tulku) pagarbiai dar vadinami rinpočė (pažodžiui, „brangusis“).

20 Loka - sanskr. "tai, kas bus išgyventa". Šeši skirtingi pasauliai:
Deva-loka, t.y. dievų arba angelų pasaulis;
Asura-loka, t.y. milžinų pasaulis;
Nara-loka, t.y. žmonių pasaulis;
Trisan-loka, t.y. žvėrių pasaulis;
Preta-loka, t.y. nelaimingų dvasių pasaulis;
Hung, kilęs iš "huno", reiškiančio "įkritęs", t.y. pragaras.
Visi jie priklauso sangsarinei egzistencijai.

Mandala

21 Mandala - (sankskr.) geometrinė figūra, sudaryta iš koncentriškų ir keturių pasaulio dalių kryptimis išdėstytų apskritimų. Naudojama kaip pagalbinė priemonė susikaupimui palengvinti. Dievybių mandalos yra geometriškas dievybių išsidėstymas koncentriškuose apskritimuose.

22 Mantra - (sanskr.) jėgos ir galios žodžiai arba "įrankis mąstymui". Trumpa, iš keleto žodžių susidedanti ir turinti mistinę galią "maldelė", kurios veikimas priklauso nuo tarimo intonacijos, t.y. nuo, tariant mantrą, skleidžiamų virpesių dažnumo. Mantroje užkoduotas virpesių dažnumas (kurį žino tik pašvęstieji) atitinka tam tikros dievybės virpesius. Teisingas mantros ištarimas užtikrina ryšį su tos mantros dievybe. Naudojamos ir kaip meditacijos priemonė.

23 Nirmana-Kaja - paraidžiui iš sanskrito "pasikeitimo kūnas", arba dieviškos inkarnacijos kūnas, amžinos išminties dalis, kuri savo noru įsikūnija žmogaus kūne.

24 Nirvana - sanskr. "išėjimas" iš paklydimų jausmuose ar noruose, iš prieraišumo prie praeinančių dalykų arba "egositinio ilgesio liepsnos užpūtimas". Pasiekti nirvaną - pažinti save ir išsilaisvintisangsarinės egzistencijos.

25 Sambhoga-Kaja - paraidžiui iš sanskrito "Tobulųjų savybių kūnas". Jei Dharma-Kaja yra nenusakoma ir neįsivaizduojama išmintis, tai Sambhoga-Kaja yra pasireiškianti išmintis, kurią vaizduoja penki dangiškieji [dhyani] skirtingų spalvų Buddhos.

26 Sangsara - sanskr. besiblaškantis, amžinai besisukantis, be ramybės, apgaulingas pasaulis. Sangsarinė egzistencija - tai būtis nuolat besikeičiančių, t.y. išnykstančių ir vėl pasirodančių reiškinių ir formų įvairovėje; priešingybė nirvanai. Sangsara ne tik žmonių pasaulis, bet ir anapusinio pasaulio dangus, pragaras bei kitos egzistencijos sritys - lokos.

27 Šakti - kiekvienos dievybės moteriškasis princimas. Žr. vediškąjį traktavimą.

28 Šišija - sanskr. guru mokinys.

29 Tantra - Tibetiškojo budizmo (Vadžrajana) raštai.
Tantrizmas - (sanskr. "tantra" - knyga, mokymas) induizmo ir vėlyvojo budizmo kryptis, susijusi religine magiška praktika ir moters pavidalo dievybės kultu.

30 Tri-Kaja - (iš sanskr.) "trejybės" dėsnis, kurį Tibeto budizme simbolizuoja trys "Tiesos kūnai": Dharma-Kaja, Sambhoga-Kaja ir Nirmana-Kaja. Taip pat žr. papildomą komentarą.

31 Tahdol - mažas tibetietiškas veikalas, kurį sudaro vien tik trumpos, turinčios mistinę galią maldos - mantros.

 

Papildomi paaiškinimai

Milarepa (Mila su baktu rūbu, 1052-1135) yra žinomiausias Tibeto išminčius, jogas ir dainius, Kagju budistinės mokyklos įkūrėjas.
Gimė Tibete, Kya kaimelyje, pasiturinčioje šeimoje ir jam buvo duotas Mila Thopaga (malonus klausyti) vardas. Mirus tėvui, šeimos turtas atiteko dėdei, kurio šeima negailesingai elgėsi su Mila, jo seserimi ir motina. Tad Mila išėjo iš namų mokytis magijos ir tapo galingu juoduoju magu. Jis galėjo sukelti skorpionų, gyvačių ar driežų lietų, kad jie užpultų piktadarius. Tačiau po mokytojo priekaištų jis atsisakė juodosios magijos ir pradėjo siekti mistinės tiesos.

Jo mokytojas buvo Marpa, septyniolika metų meditavęs Indijoje ir į Tibetą atnešęs Mahamudrą (Didžiojo Ženklo) mokymą. Po 12 m. stropaus mokymosi Mila pasiekė vadžradharą, visišką nušvitimą – jis laikomas pirmuoju, nušvitimą pasiekęs per vieną gyvenimą. Jis pasiekė, kad galėjo savo kūnui suteikti bet kokią formą ir skraidyti kaip paukštis. Jo mokymo pagrindas buvo daina ir muzika. Todėl jis dažnai ir vaizduojamas sėdintis ant lotoso pridėjęs ranką prie ausies. Jo oda piešiniuose žalsva, ne daugelį metų tevalgė laukinių dilgėlių sriubą medituodamas kalnų urvuose ir vilkėdamas baltais medvilniniais drabužiais. Mat būdamas 45- ių pradėjo medituoti Drakar Taso (baltosios uolos arklio danties) oloje (vadinamos tiesiog “Milarepos”).

Jo 'Šimtas tūkstančių dainų', dainuojamų jau 900 metų, skamba snieguotose Himalajų platybėse. Jose ypatingai aiškiai ir gražiai atskleidžiamos dharmos gelmės. Milarepa turėjo daug mokinių, iš kurių Gampopa tapo jo dvasiniu įpėdiniu.

Anguttara Nikaya („[Patarimų] rinkinys, didėjantis vienu“) yra 4-oji Sutta Pitaka dalis. Šią nikają sudaro keli tūkstančiai Budai ir jo pagrindiniams mokiniams priskiriamų sutrų. Ji susideda iš 11 skyrių. (nipatų arba knygų), kurių kiekvienas, kurių kiekvienas skaidomas į 160 vatų. Kiekviena vata dažniausiai sudaryta iš 10 sutrų, nors yra vata, kurioje yra ir 262 sutros. Kiekviena nipata, kaip taisyklė, aptaria dalykus, susijusius su jos numeriu. Pvz., pirmoji nipata ("Vienatinumų knyga") sudaryta iš sutrų apie vienatinumo (vienio) temą (vienintelį dalyką, galintį užkariauti vyro širdį - moterį); antroji nipata ("Dviejų knyga") apie reiškinių poras ir t.t. Paskutinioji nipata aptaria 11 savybių, kurias būtina visakeriopai lavinti, siekiant pakylėjimo ir troškimų panaikinimo.

Sutta Pitaka – pirmoji Pali kanono (Tripitaka), Theravada budizmo raštų, dalis. Joje per 10 tūkst. sutrų (mokymų), priskiriamų Budai ir jo artimiausiems mokiniams. Dauguma tesktų yra proza, nors pasitaiko ir eiliuotų tekstų.
Tuoj po Budos mirties buvo sušauktas Pirmasis susirinkimas, kurio metu į penkis rinkinius buvo surinktas Budos mokymas. Laikoma, kad vėliau į kanoną buvo mažai kas pridėta.

Milarepa

Papildomi skaitiniai:
Buddha ir budizmas
Trys budistinės ontologijos
Laužai Himalajų papėdėje
Miegantis Nepalo dievas
Indonezijos mirusiųjų kultas
Blavatskaja. Atmintis mirties akimirką
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Blavatskaja. Mirties ir Šėtono klausimu
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Egipto „Mirusiųjų knyga“
Buvęs uždaras Tibetas
Jama - tai Mirtis
Bono religija
Kagju budizmas
Vartiklis