Pradžia - Tęsinys. Viso - 4 dalys: antra, trečia, ketvirta,
o taip pat Čikhai Bardo bei
Sidpa bardo
Supažindinimas su Esmės bardo bei Pirmoji diena ; 2-4 dienos
Apie Tibeto mirusiųjų knygą; taip pat jos papildomas pristatymas
|
Mirties pasiuntiniai
Visi beminčiai, kurie nesirūpina,
Kada ateis mirties pasiuntiniai,
Turės žemesniame įsikūnijime
Kentėti ilgas kančias ir vergus.
Tie, kurie yra geri ir šventi,
Kai pasirodo mirties pasiuntiniai,
Nesielgia kaip neišmanėliai,
Bet klauso Didžiojo Mokslo
Ir mato baimės apimti
Amžiną mirties ir gimimų šaltinį.
Patys išsilaisvina iš šios nuokalnės,
nugalėdami mirtį ir gimimą.
Saugiai ir laimingai jie ilsisi,
Atleisti nuo tekančio reginio,
Išvaduoti nuo visų nuodėmių ir baimės
Ir yra pabaigę visus vargus.
Anguttara - Nikaya, III, 35
|
Skaitykite tęsinį...
Bendrieji paaiškinimai
1
Bardo - "bar" tibetietiškai reiškia "tarp", o
"do" - "du", taigi paraidžiui - "tarp dviejų" (būsenų),
būtent tarp mirties ir atgimimo. Todėl verčiama "tarpinė būsena" arba "pereinamoji stadija".
Trys Bardo stacijos: Čikhai, Čionyid ir Sidpa.
2
Bardo thiodol - "Tibeto Mirusiųjų knygos" pavadinimas, paraidžiui
reiškiantis "Tarp dviejų - klausimas-išsilaisvinimas".
3
Bhagavan - sanskr. "Nugalėtojas"
(sangsarinio pasaulio, išsilaisvinęs nuo
sangsarinės egzistencijos); įprastinis Buddhos
(Prašviesėjusio) titulas. Dažniausiai taip vadinami penki dangiškieji
Buddhos:
Vairokana,
Akšobhija,
Ratna Sambhava, Amitabha ir Amoghasiddi.
4
Bothisattva - kandidatas būti Buddha.
Ankstyvajame budizme - kilnios žmogiškosios būtybės, pasišventusios atgimti
vėl ir vėl, kad išlaisvintų visas gyvas būtybes iš kančių.
5
Bramos anga - siūlė galvos kiaušo viduryje, kur naujagimio kaulai tik
palengva suauga. Per ją, mirštant, išeina gyvybės principas.
6
Buddha - iš sanskr. "prašviesėjęs", t.y. nugalėjęs
sangsarinę egzistenciją.
Taip buvo vadinamas Siddharta Gautama, kai galutinai prašviesėjo.
7
Buddhos sąmonė - pilnutinio prašviesėjimo būsena,
Dharma Kajos sinonimas.
8
Deva - sanskr. "Dievas", žemesnės pakopos angelų rūšis.
9
Dharma - žodis, kilęs iš sanskr. šaknies "DHRI", reiškiančios
"išlaikyti", "palaikyti", t.y. kas laiko kosmosą: tiek didįjį, tiek mažajį.
Siauresne prasme reiškia tiesą savyje, įstatymą, raštus. Daugiau žr. >>>>
10
Dharma-Kaja - paraidžiui - "Tiesos" arba "Įstatymo" kūnas, t.y.
amžina išmintis, tiesa savyje, nepavaizduojama ir neįsivaizduojama net ir
naudojant abstrakčiausius simbolius. Jos sinonimas -
Buddhos sąmonė.
11
Dhyana - nuo sanskr. "DHYA", t.y. "mąstyti" - sąmoningas
vaizduotės nukreipimas į vieną tašką, t.y. meditacija.
12
Dhyani-Buddhos - penki meditacijos arba dangiškieji
Buddhos.
13
Dievybė-gynėja - mylimiausioji mirusiojo dievybė, dažniausiai vienas
iš Buddhų ar Bodhisattvų;
populiariausias "Čenrazie". Psichologiškai jos yra pradedantys ir skatinantys
mirusiojo "gerieji impulsai".
14
Dorjė - tibetietiškai arba Vajra sanskritiškai yra
lamaistinis skeptras, universalios valdžios ženklas.
15
Guru - mokytojas, įprastinis dvasinio vadovo Indijoje ir Tibete
pavadinimas. Žr. vediškąjį traktavimą.
16
Išsilaisvinimas - iš sangsarinės būties,
atpažįstant jos iliuzoriškumą.
17
Karma - iš sankskr. šaknies "KRI", reiškiančios veiksmą
(Nuoroda norintiems paskaityti daugiau).
Tai pasėkų arba kompensacijos dėsnis, pagrįstas tuo, kad kiekvienas veiksmas
turi savo pasekmes. Religijoje - tai žmogaus poelgių visuma, už kuriuos
po mirties gaus vienokį ar kitokį atlyginimą. Žr. Biblijoje:
"Neapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus"
(Gal 6,7), o taip pat "Kokiu saiku seikite, tokiu ir jums bus atseikėta" (Lk 6,38).
Rytuose karma ne kaip "atseikėjamas" atpildas, bet objektyvus ir
nepermaldaujamas pasėkų dėsnis, vedantis į vienokios ar kitokios egzistencijos
sąlygas. Į jas eina pats mirusysis, paklusdamas žemiškojo gyvenimo įpročiams.
18
Karminiai polinkiai - žemėje įgyti įpročiai, kuriuos žmogus
karmiškai, t.y. kaip savo žemiškų veiksmų ir įpročių
pasėką, paveldi po mirties.
19
Lama - tibet. "šventikas".
20
Loka - sanskr. "tai, kas bus išgyventa". Šeši skirtingi pasauliai:
Deva-loka, t.y. dievų arba angelų pasaulis;
Asura-loka, t.y. milžinų pasaulis;
Nara-loka, t.y. žmonių pasaulis;
Trisan-loka, t.y. žvėrių pasaulis;
Preta-loka, t.y. nelaimingų dvasių pasaulis;
Hung, kilęs iš "huno", reiškiančio "įkritęs", t.y. pragaras.
Visi jie priklauso sangsarinei egzistencijai.
21
Mandala - (sankskr.) geometrinė figūra, sudaryta iš koncentriškų
ir keturių pasaulio dalių kryptimis išdėstytų apskritimų. Naudojama kaip
pagalbinė priemonė susikaupimui palengvinti. Dievybių mandalos yra
geometriškas dievybių išsidėstymas koncentriškuose apskritimuose.
22
Mantra - (sanskr.) jėgos ir galios žodžiai arba "įrankis mąstymui".
Trumpa, iš keleto žodžių susidedanti ir turinti mistinę galią "maldelė", kurios
veikimas priklauso nuo tarimo intonacijos, t.y. nuo, tariant mantrą,
skleidžiamų virpesių dažnumo. Mantroje užkoduotas virpesių dažnumas (kurį žino
tik pašvęstieji) atitinka tam tikros dievybės virpesius. Teisingas mantros
ištarimas užtikrina ryšį su tos mantros dievybe. Naudojamos ir kaip meditacijos
priemonė.
23
Nirmana-Kaja - paraidžiui iš sanskrito "pasikeitimo kūnas", arba
dieviškos inkarnacijos kūnas, amžinos išminties dalis, kuri savo noru įsikūnija
žmogaus kūne.
24
Nirvana - sanskr. "išėjimas" iš paklydimų jausmuose ar noruose,
iš prieraišumo prie praeinančių dalykų arba "egositinio ilgesio liepsnos
užpūtimas". Pasiekti nirvaną - pažinti save ir išsilaisvinti iš
sangsarinės egzistencijos.
25
Sambhoga-Kaja - paraidžiui iš sanskrito "Tobulųjų savybių kūnas".
Jei Dharma-Kaja yra nenusakoma ir neįsivaizduojama
išmintis, tai Sambhoga-Kaja yra pasireiškianti išmintis, kurią vaizduoja
penki dangiškieji [dhyani] skirtingų spalvų
Buddhos.
26
Sangsara - sanskr. besiblaškantis, amžinai besisukantis, be ramybės,
apgaulingas pasaulis. Sangsarinė egzistencija - tai būtis nuolat besikeičiančių,
t.y. išnykstančių ir vėl pasirodančių reiškinių ir formų įvairovėje; priešingybė
nirvanai. Sangsara ne tik žmonių pasaulis, bet ir anapusinio
pasaulio dangus, pragaras bei kitos egzistencijos sritys - lokos.
27
Šakti - kiekvienos dievybės moteriškasis princimas. Žr.
vediškąjį traktavimą.
28
Šišija - sanskr. guru mokinys.
29
Tantra - Tibetiškojo budizmo (Vadžrajana) raštai.
Tantrizmas - (sanskr. "tantra" - knyga, mokymas) induizmo
ir vėlyvojo budizmo kryptis, susijusi religine magiška praktika ir
moters pavidalo dievybės kultu.
30
Tri-Kaja - (iš sanskr.) "trejybės" dėsnis, kurį Tibeto budizme
simbolizuoja trys "Tiesos kūnai":
Dharma-Kaja, Sambhoga-Kaja ir
Nirmana-Kaja. Taip pat
žr. papildomą komentarą.
31
Tahdol - mažas tibetietiškas veikalas, kurį sudaro vien tik trumpos,
turinčios mistinę galią maldos - mantros.
|
Papildomi paaiškinimai
Milarepa (Mila su baktu rūbu, 1052-1135) yra žinomiausias Tibeto išminčius, jogas ir dainius,
Kagju
budistinės mokyklos įkūrėjas.malonus
klausyti) vardas. Mirus tėvui, šeimos turtas atiteko dėdei, kurio šeima negailesingai elgėsi su Mila, jo
seserimi ir motina. Tad Mila išėjo iš namų mokytis magijos ir tapo galingu juoduoju magu. Jis galėjo sukelti
skorpionų, gyvačių ar driežų lietų, kad jie užpultų piktadarius. Tačiau po mokytojo priekaištų jis atsisakė
juodosios magijos ir pradėjo siekti mistinės tiesos.
Jo mokytojas buvo Marpa, septyniolika metų meditavęs Indijoje ir į Tibetą atnešęs Mahamudrą (Didžiojo
Ženklo) mokymą. Po 12 m. stropaus mokymosi Mila pasiekė vadžradharą, visišką nušvitimą jis laikomas
pirmuoju, nušvitimą pasiekęs per vieną gyvenimą. Jis pasiekė, kad galėjo savo kūnui suteikti bet kokią formą
ir skraidyti kaip paukštis. Jo mokymo pagrindas buvo daina ir muzika. Todėl jis dažnai ir vaizduojamas
sėdintis ant lotoso pridėjęs ranką prie ausies. Jo oda piešiniuose žalsva, ne daugelį metų tevalgė laukinių
dilgėlių sriubą medituodamas kalnų urvuose ir vilkėdamas baltais medvilniniais drabužiais. Mat būdamas 45-
ių pradėjo medituoti Drakar Taso (baltosios uolos arklio danties) oloje (Milarepos).
Jo 'Šimtas tūkstančių dainų', dainuojamų jau 900 metų, skamba snieguotose Himalajų platybėse. Jose
ypatingai aiškiai ir gražiai atskleidžiamos dharmos gelmės. Milarepa turėjo daug mokinių, iš kurių Gampopa
tapo jo dvasiniu įpėdiniu.
Anguttara Nikaya
([Patarimų] rinkinys, didėjantis vienu)
yra 4-oji Sutta Pitaka dalis. Šią nikają sudaro keli tūkstančiai Budai ir jo pagrindiniams mokiniams priskiriamų sutrų.
Ji susideda iš 11 skyrių.
(nipatų arba knygų), kurių kiekvienas, kurių kiekvienas skaidomas į 160 vatų.
Kiekviena vata dažniausiai sudaryta iš 10 sutrų, nors yra vata, kurioje yra ir 262 sutros.
Kiekviena nipata, kaip taisyklė, aptaria dalykus, susijusius su jos numeriu.
Pvz., pirmoji nipata ("Vienatinumų knyga") sudaryta iš sutrų
apie vienatinumo (vienio) temą (vienintelį dalyką, galintį užkariauti vyro širdį - moterį); antroji nipata ("Dviejų knyga") apie reiškinių poras ir t.t.
Paskutinioji nipata aptaria 11 savybių, kurias būtina visakeriopai lavinti, siekiant pakylėjimo ir troškimų panaikinimo.
|
|
Papildomi skaitiniai:
Buddha ir budizmas
Laužai Himalajų papėdėje
Miegantis Nepalo dievas
Indonezijos mirusiųjų kultas
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Buvęs uždaras Tibetas
Jama - tai Mirtis
Kagju budizmas
| 
