Tibeto "Mirusiųjų knyga"
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Pradžia: Pirmoji knyga
Čikhai Bardo
Antroji knyga (Sidpa bardo)Papildomai: susipažinkite su pagrindiniais terminais >>>>>
[Skaitykite Pirmoji diena ; 5-6 dienos ; Čikhai Bardo ]
Antroji diena
Bet jei, nepaisant akistatos, - veikiant pykčio jėgai arba užtemdančiajai karmai, - mirusysis išsigąsta nuostabios šviesos ir pabėga arba, nepaisant maldos, jį apninka apgaulingi vaizdai, tai antrąją dieną mirusiajam pasirodo Vadžra Sattvaxxx) su jį lydinčiomis dievybėmis ir jo blogi darbai, [užtraukiantys] pragarą.
![]()
Šioje akistatoje, pašaukus mirusįjį vardu, į jį kreipiamasi tokiais žodžiais:
O kilmingasai, klausyk atidžiai. Antrąją dieną balta šviesa šviečia gryno vandens forma. Šiuo metu iš tamsiai mėlynos rytinės karalystės, kurioje viešpatauja laimė, pasirodo melsvos spalvos Bhagavanas11) Akšobhija, Vadžra-Sattva1), laikantis rankoje penkiakampį dorjė2), sėdintis dramblio soste ir apkabintas motinos Mamaki3), lydimas Bodhisattvų Kšitigarbha4) ir Maitrėjos5) su moteriškos giminės Bodhisattvomis Lazema ir Pušpema6). Šios šešios bodhinės dievybės tau pasirodys.
Tavo sąmonės principo visuma7) savo gryna forma ji yra veidrodinė išmintis šviečia šviesiai spinduliuojančia balta šviesa iš Vadžra-Sattvos tėvo-motinos8) širdies, su tokiu akinančiu švytėjimu ir tokiu skaidrumu, kad tu vos gali į ją žiūrėti, [ir] krinta ant tavęs. O blausi dūmų spalvos šviesa iš pragaro, šviečianti šalia veidrodinės išminties šviesos, [taip pat] pataiko į tave.
Veikiant pykčio jėgai, tave apims baimė, tu išsigąsi akinamai baltos šviesos ir [norėsi] nuo jos bėgti; pajusi palankumą blausiai dūmų spalvos šviesai iš pragaro. Elkis tada taip, kad tu šios akinančiai šviesios, skaidrios baltos šviesos nebijotum. Žinok, kad tai yra išmintis. Nuolankiai ir rimtai sutelk savo tikėjimą į ją. Tai yra Bhagavano Vadžra-Sattvos gailestingumo šviesa. Galvok pasitikėdamas: Joje aš noriu rasti savo prieglaudą, - ir melskis.
Tai yra Bhagavanas Vadžra-Sattva, kuris ateina tave sutikti, kad išgelbėtų iš Bardo baimės ir siaubo. Tikėk į tai, nes ji [šviesa] yra Vadžra-Sattvos gailestingumo spindulių kabliukas9).
Nebūk palankus blausiai dūmų spalvos šviesai iš pragaro. Tai platėjantis takas, į kurį tave traukia stipraus pykčio sukaupta blogosios karmos jėga. Jei pasiduosi jos traukai, pateksi į pragarų pasaulius, kur turėsi iškentėti neištveriamas kančias, ir visiškai nežinia, kada tu iš ten vėl išeisi. Tai yra pertrauka, kuri išves tave iš išsilaisvinimo tako; nežiūrėk į ją ir venk pykčio10). Nesiduok jos pritraukiamas, nebūk silpnas. Galvok apie šviesiai baltą šviesą [ir], kreipdamasis visu savo širdies atidumu į Bhagavaną Vadžrą-Satvą, melskis taip:
Ak, klaidžiojantį sangsaroje dėl stiprios pykčio jėgos į Šviečiantį veidrodinės išminties šviesos taką vesk mane Bhagavane Vadžra-Sattva, Dieviškoji motina Mamaki, būk [mano] priedanga. Aš noriu būti saugiai vedamas per pilnas pavojų bardo pasalas ir perkeltas į tobuliausią Buddha sąmonę.Jei taip su giliu ir nuolankiu tikėjimu melsies, tave [apgaubs] vaivorykštės šviesa, ir tu įeisi į Bhagavano Vadžra-Sattvos širdį ir pasieksi Buddhos sąmonę Sambhoga-Kajoje, rytinėje karalystėje, kuri vadinama viešpataujančios laimės šalimi.
Trečioji diena
Nepaisant to, kai kurie asmenys, nors jie šiuo būdu suvedami akistaton, dėl blogosios karmos užtemdymų ir iš išdidumo bėga šalin, net jei [ į juos pataiko ] malonės spindulių kabliukas. [Taip atsitikus, ] trečią dieną pasitikti mirusiojo ateina Bhagavanas Ratna-Sambhava11) ir jį lydinčios dievybės kartu su šviesos taku iš žmonių pasaulio.
Mirusįjį vėl šaukiant vardu, akistata vyksta taip:
O kilmingasai, klausyk atidžiai. Trečią dieną pirmykštė elemento forma trykšta geltona šviesa. Tuo metu iš pietinės prabangiai išpuoštos karalystės geltona spalva šviečia Bhagavanas Ratna-Sambhava, rankoje laikantis brangakmenį, sėdintis arklio soste ir apkabintas dieviškos motinos Sangyay- Čanma12).
Abu bothisatvos Akaša-Garbha13) bei Samanta-Bhadra14), lydimi dviejų moteriškųjų bodhisatvų
Mahlaimos ir Dhupenos15) viso šešios bodhinės formos pasirodo vaivorykštinės šviesos centre. Savo pirmykšte forma sąlyčio visuma šviečia į tave kaip geltona išminties lygybės šviesa, akinančiai geltona, papuošta spinduliuojančiais žvaigždžių pasauliais su palydovais taip ryškiai ir šviesiai, kad vos gali žiūrėti akys. Kartu su išminties šviesa į tavo širdį šviečia blausi melsvai geltona šviesa iš žmonių [pasaulio].
Veikiant egoizmo jėgai, tu išsigąsi akinančiai geltonos šviesos ir [norėsi[ nuo jos bėgti. Jausi karštą norą artintis prie blausios melsvai geltonos šviesos iš žmonių [pasaulio].
Nebijok šviesios geltonai spindinčios, vaiskios šviesos, ir žinok, kad tai išmintis. Rimtai ir nuolankiai pasiaukojančia dvasia pasitikėk ja šioje būsenoje. Jei žinai, kad tai yra tavo proto spindėjimas, net jei neįrodysi jai savo nuolankumo bei tikėjimo ir jai nesimelsi dieviškasis kūnas ir šviesa neatskiriamai įeis į tave ir tu pasieksi Budos sąmonę.
Jei savo proto spindesio neatpažinsi, galvok su pasitikėjimu: Tai yra Bhagavano Ratna-Sambhavos malonės spindesys, kuriame rasiu prieglobstį, - ir melskis. Tai Bhagavano Ratna-Sambhavos malonės spindulių kabliukas, tikėk tuo.
Nemylėk anos blausiai melsvai geltonos šviesos iš žmonių [pasaulio]. Tai yra tavo stipraus egoizmo sukauptų įpročių takas, kuris tave čia sutinka. Jei leisiesi jo pritraukiamas, tai gimsi žemėje ir kentėsi gimimą, senatvę, ligas ir mirtį, negalėdamas palikti žemiškos egzistencijos klampynės. Tai pauzė, kuri sulaikys tave išsilaisvinimo kelyje. Todėl nekreip į ją dėmesio ir atsisakyk [savo] egoizmo bei įpročių, nesiduok jų traukiamas, nebūk silpnavalis. Elkis taip, kad pasitikėtum šviesia, akinančia šviesa, visu rimtumu ir atkakliai nukripk savo mintis Bhagavaną Ratna-Sambhavą ir melskis taip:
Ak, klaidžiojantį sangsaroje dėl stiprios egoizmo jėgos - Į šviečiantį išminties lygybės šviesos taką Vesk mane, Bhagavane Ratna-Sambhava, Dieviškoji motina su Budos akimi, būk [mano] priedanga. Aš noriu būti saugiai vedamas per pilnas pavojų Bardo žabangas Ir perkeltas į tobuliausią Budos sąmonės būseną.Jei taip su dideliu nuolankumu ir tikėjimu melsies, tai įeisi į dieviškojo tėvo-motinos Bhagavano Ratna-Sambhavos širdį, esančią vaivorykštiniame apskritime, ir pasieksi Budos sąmonę Sambhoga-Kayoje, pietinėje prašmatniai įrengtoje karalystėje.
Ketvirtoji diena
Jei mirusysis taip suvedamas akistaton, tai nors ir silpnas jis būtų dvasiškai, tikriausiai išsilaisvins. Nepaisant to, yra žmonių, kurie, nors ir dažnai suvedami akistaton, tačiau turi sukaupę daug blogos karmos arba sulaužę įžadus ar visai neturi [aukštesnio išsivystymo] dalios, todėl vis tiek negali atpažinti: jų užtemdymai ir iš norų bei godumo kylanti blogoji karma sukelia garsus ir spindėjimus, įvarančius jiems tokį siaubą, kad jie ima bėgti. [Jei mirusysis jiems priklauso], tada ketvirtąją dieną jį pasitinka Bhagavanas Amitabha16) ir jį lydinčios dievybės kartu su iš Preta-lakos pasirodančiu šviesos taku, kuris yra godumo ir prieraišumo atspindys.
Vėl šaukiant mirusįjį vardu, suvedama akistaton taip:
O kilmingasai, klausyk atidžiai. Ketvirtą dieną šviečia raudona šviesa, kuri yra ugnies elemento pirminė forma. Tuo metu iš Vakarinės laimės karalystės šviečia į tave raudona spalva buda Amitabha, laikantis rankoje lotosą, sedintis povo soste ir apkabintas dieviškos motinos Giokarmo17) [kartu su] bodhisatvomis
Čenrazie18) ir Jampal19) bei lydimas moteriškųjų bodhisatvų Chirdhima ir Aloka20). Šeši nušvitę kūnai šviečia į tave oš vaivorykštės spalvomis apsupto apskritimo centro.
Jausmų visumos pradinė forma, pasireiškianti kaip viską permatančios išminties raudona šviesa, blizgančiai raudona, papuošta žvaigždžių pasauliais su palydovais, šviesi, vaiski, nuostabi ir akinanti, sklindanti iš dieviškojo tėvo-motinos Amitabhos širdies, krenta į tavo širdį [taip spindėdama], kad tu vos gali žiūrėti. Nebijok jos.
Kartu su išminties šviesa š tave šviečia blausi raudona šviesa iš Prete lokos. Elkis taip, kad ji nebūtų tau miela. Atsisakyk prisirišimo ir palankumo [jai].
Tuo metu dėl stipraus priešiškumo tu išsigąsi akinančiai raudonos šviesos ir [norėsi] nuo jos bėgti. Pajusi palankumą anai blausiai raudonai šviesai iš Preta-lokos.
Nebijok nuostabios, akinančiai vaiskios spindinčios raudonos šviesos. Jei tu atpažinsi, jog tai išmintis, o sąmonėje išlaikysi atsižadėjimo būseną, tai įeisi [į ją] nesuskilęs ir pasieksi Budos sąmonę.
Jei tu jos neatpažinsi, galvok: Tai yra Bhagavano Amitabhos malonės spinduliai; juose aš noriu rasti savo prieglobstį, visiškai juo pasitikėk ir melskis jam. Tai yra Bhagavano Amitabhso malonės spindulių kabliukas. Nuolankiai pasitikėk juo, nebėk. Net jeigu ir bėgtum, tai ji neatskiriamai [nuo tavęs] seks iš paskos. Nebijok jos, Nesiduok pritraukiamas blausios raudonos Preta-lokos šviesos. Tai - iš tavo stiprių prisirišimų [prie sangsarinės egzistencijos] sankaupos išplaukęs šviesos takas, kuris atėjo tavęs sutikti. Jei tu kabinsies prie jos, tai pateksi į nelaimingų dvasių pasaulį ir turėsi kentėti neapsakomą alkį ir troškulį. Ten tu neturėsi jokios galimybės išsilaisvinti21). Ši blausi raudona šviesa yra pauzė, kuri išves tave iš išsilaisvinimo tako. Neprisirišk prie jos ir atsisakyk įprastų polinkių. Nebūk silpnavalis. Pasitikėk ryškiai šviečiančia raudona šviesa. Sudėk visą savo pasitikėjimą į tėvą-motiną Bhagavaną Amitabhą ir taip melskis:
Ak, klaidžiojantį sangsaroje dėl stiprių prisirišimų jėgos - Į šviečiantį viską permatančios išminties taką Vesk mane, Bhagavane Anitabha. Baltai apsirengusi Dieviškoji motina, būk [mano priedanga]. Aš noriu būti saugiai vedamas per pilnas pavojų Bardo žabangas Ir perkeltas į tobuliausią Budos sąmonės būseną.Jei taip nuolankiai ir susikaupęs melsies, tai įeisi į dieviškojo tėvo-motinos Bhagavano Amitabhos širdį vaivorykštiniame šviesos rate, ir pasieksi Budos sąmonę Sambhoga-Kayoje, vakarinėje laimės karalystėje.
Papildomai: susipažinkite su pagrindiniais terminais >>>>>
1) Tekste Rdohje-sems-dpah Mibskyod-pa, sanskr. Vadžra-Sattvaxxx). Dnyani Buddha čia, kaip ir visur tekste, pasirodo iš rytų pusės Vadžra-Satvo (dieviškai herojiškai nusiteikusio) pavidalu, kuris yra jo Sambhoka-Kaja arba puošnus aktyvus atspindys. Abu atspindžiai yra labai svarbios ezoterinės mokyklos dievybės.
Abšobhya Buda(ramusis arba nesujaudinamasis) - vienas iš penkių išminties Budų Vadžrajanos budizme, kilusių iš pirminio Adi-Budos. Tie 5 Budos atitinka 5 juntamus tikrovės aspektus ir 5 skandhas (Akšobhija rupą, t.y. formą, materiją). Laikoma, kad Akšobhija yra į rytus nuo Vadžros pasaulio ir valdo Rytinę Tyrąją Abhiratės (džiaugsmingą) žemę. Jo šakti vardu Ločana yra lydima dviejų dramblių. Akšobhija yra mėlynas, jo atributai yra varpelis, trys apdarai, brangakmenis, lotosas, maldų būgnelis ir kardas. Jis turi kelias emanacijas.
![]()
2) Dorjė lamaistinis skeptras, primenantis Indros (Jupiterio) žaibosvaidį.
3) Tai sanskrito forma tekste. Mamaki taip pat yra vienas iš 108 vardų, kuriais vadinama Dioloma (sanskr. Tara), tibetiečių nacionalinė deivė. "Dharma Samgrahoje" pasakyta, kad yra keturios Devi, būtent: Rochani, Mamaki, Pandura ir Tara.
4) Tekste Sahu-snying-po, sanskr. Kšitigarbha: Žemės įsčios (gimda).
5) Tekste Byams-pa, sanskr. Maitrėja: Meilė, ateisiantis Buddha, kuris nori pakeisti žmoniją dieviškos meilės jėga.
6) Lasema ir Pušpema yra iškreiptos sanskrito formos tekste. Jų tibetietiški atitikmenys yra Sgeg-mo-ma (sanskr. Lasya), t.y. gražioji (arba žaidžianti) ir Me-tog-ma (sanskr. Pušpa), ta, kuri siūlo (arba turi) gėles, klestėjimo simbolis. Lasya, gražioji, vaizduojama su veidrodžiu ir koketuojanti įasmenina grožį.
7) Tekste Rnanpar-šes-pahi-phung-po, sąmonės principo visuma, tas, kuris žino.
8) žr. .
9) Dieviškos malonės spinduliai yra išlaisvinimo meškerės kabliukas mirusiajam užkabinti ir ištraukti iš Bardo pavojų. Kartais manoma, kad kiekvienas spindulys baigiasi kabliuku, taip, kaip senovės Egipto šventyklose, kur spinduliai, išeinantys iš saulės dievo Ra ir krentantys žemyn ant tikinčiųjų, yra malonės spinduliai, kurių kiekvienas baigdavosi ranka. Panašiai apie gelbstinčiąją Dievo malonę mano ir krikščionys.
10) Tikriausia čia turima mintyje, kad mirusysis gali matyti žmones ant žemės, ir jį ima pyktis, matant juos besiginčijančius dalijantis jo turtą, arba kai jis pastebi lamų, atliekančių laidojimo apeigas, godumą. Draudimas pykti iš esmės yra jogiškas. Visų religijų jogai pyktį laiko kliūtimi dvasiniam tobulėjimui. Panaši vieta yra ir senovės Egipto Ptah-hotepo taisyklėse, kurios irgi draudžia pykti.
11) Bhagavanas - sanskritinis terminas, dažnai naudojamas induizme sąryšyje su Aukščiausiuoju ar Absoliučia tiesa, kaip Dievo asmeniškumu. Neretai naudojamas ta pačia prasme, kaip krikščionybėje Viešpats Bhagavanas Krišna ir t.t., o budizme ir bodhisatva. Tiesioginė termino reikšmė yra sėkmingas, pašlovintasis, klestintis iš bhaga - sėkmė, turtai. Ratna-Sambhava gimęs iš brangenybės. Jis kūrėjas, iš kurio kyla visas grožis; įasmeninta budos savybė. Taip pat žr. >>>>>
12) Sangyay-Čanma toji su Budos akimi.
13) Akaša-Garbha dangaus įsčios.
14) Samanta-Bhadra - visų geriausias. Šis nėra Adi Buda Samanta-Bhadra, o yra Dhya Budos Vaičoranos dvasinis sūnus.
15) Mahlaima - kuri laiko [nešioja] rožių vainiką. Dhupena - kuri laiko [neįa] smilkalus. Tai iškreiptos formos, sanskrito ir tibetiečių kalbų mišinys. Atitikmenys sanskrite Mala ir Dhupa. Šių dievyvių spalva geltona ir atitinka žemės spalvą.
16) Amitabha beribė [arba nesuvokiama] šviesa. Būdamas viena iš Budos savybių (viską permatančios išminties) įsikūnijimu, jis įasmenina amžiną gyvenimą. Daugiau žr. >>>>>
17) Giokarmo toji su baltais drabužiais
18) Čenrazie (sanskr. Avalokitešvara) žiūrintis žemyn, mielaširdingumo arba gailestingumo įsikūnijimas. Tikima, kad lamos yra jo inkarnacijos. Jo dvasiniu tėvu yra Amitanha, su kuriuo jis pasirodo, kurio inkarnacijos yra Teši lamos. Dažnai vaizduojamas kaip didysis geradarys su 11 galvų ir tūkstančiu rankų, kurių kiekvienos delne yra akis. Jį prasmingai vaizduoja ieškantį nelaimių, kad padėtų nukentėjusiems. Kinijoje Avalokitešvara tapo didžiąja gailestingumo deive Kwanylu, vaizduojama kaip moteris su vaiku rankose (taip pat žr. Mahakala bei Diolma).
Taip pat žr. >>>>>19) Jampal (sanskr. Manjušri, Manjuhoša) švelniai garbingas. Jis mistinės išminties dievas, tarsi budistų Alolonas. Paprastai vaizduojamas su liepsnojančiu šviesos kardu pakeltoje dešinėje rankoje ir kairėje - su lotosu paremta išminties knyga Prajna Pramamita.
20) Chirdhima ir Aloka - iškreiptos sanskrito formos iš Gita (Giesmė) ir Aloka (Šviesa). Gita paprastai vaizduojama su lyra ir įasmenina (simbolizuoja) muziką, dainavimą, o Aloka su lempa ir įasmenina šviesą. Čia, ryšium su ugnies elementu, jų spalva raudona.
21) Pažodžiui išsilaisvinimui ten nebus laiko. Jei mirusysis tampa preta (nelaiminga dvasia), tai normaliu atveju pasiekti nirvaną po šios mirties jau nebeįmanoma; tada, kai pasibaigia jo buvimo laikas preta-lokoje, jis gali pasinaudoti galimybe, kurią jam teikia atgimimas žmonių pasaulyje.
Čikhai Bardo
Čikhai Bardo yra pomirtinė būsena, kai mirusiojo sąmonė pilnai įeina į dharma-kaja (tikrojo kūno šviesą). Toje būsenoje asmuo pradžioje laikinai patiria įsąmoninimo būseną, tačiau be antrosios, grynos sąmonės būsenosx) pasiekimo. Tai būsena, kurioje nėra dualumo.
Visuotinai priimta laikyti, kad bendras perėjimo į naują reinkarnaciją laikas yra 49 dienos. To perėjimo metu pirmosios 3-4 dienos praleidžiamos Čikhai Bardo būsenoje, kuriose susiformuoja įsąmoninimo kūnas. Jis reikalingas tam, kad neštų sąmonę pomirtinio gyvenimo keliu.
Pirmoji patirtis yra Pirmapradės vaiskios šviesos (Realybės vaiskios šviesos) regėjimas. Tai grynoji Budos, Kristaus ir visų tikrųjų šventųjų sąmonė.
Pirmapradė vaiski šviesa
Tibeto budizme laikoma, kad ji yra grynos sąmonės būsena bei žmogiškos patirties aukščiausias taškas. Dzen budizme, pirmapradės vaiskios šviesos patirtis laikoma aukščiausiu meditacijos pasiekimu ir vadinama Satori. Dar kiti ją vadina švytėjimu iš tuštumos gemalo ar pirmaprade didžiosios palaimos išmintimi.
Pirmapradė vaiski šviesa gali būti patirta dvejopai:
![]()
1. Pirminė vaiski šviesa
Pirminė vaiski šviesa, patiriama iškart mirimo akimirką, taipogi yra svarbiausia dvasinės patirties dalis, nes, kaip žinoma, sąmonė dvasinių pratybų pagalba gali būti transformuota į išmintį. O išmintis yra vaiski nesutepta šviesa, rodanti aukštą dvasios lygį. Vaiskioje šviesoje visi dalykai yra tarsi giedras dangus be debesų...
Mirties akimirką mirusiajam lama arba guru neleisti vaiskiai šviesai išnykti. Apie tai daug kartų primenama į mirusiojo ausį. Tačiau jei kuris neatlaikys jos visaapimančios galios, netrukus pasirodys antrinė vaiski šviesa, kurią seks dievybių pasirodymai.
2. Antrinė vaiski šviesa
Ši nėra tokia intensyvi. Toje būsenoje žmogus būna susirūpinęs savo individualybe, tačiau negali nustatyti, ar jis miręs, ar ne. Mirusiojo sąmonė keliauja po pažįstamas vietas ir net šmėkšteli giminėms bei artimiems žmonėms, tarsi tie susapnuotų ryškius sapnus. Bauginantys karminiai pasirodymai dar neprasidėję, tačiau netrukus prasidės, jei tas kūnas pasiliks toje būsenoje. Tad mirusiajam vėl primenama, kad negalima blaškyti dėmesio ir reikia medituoti į savo globojančią dievybę, kad dėmesys būtų sukoncentruotas į vaiskią šviesą.
Čikhai Bardo pabaiga
Po 3-4 d. pilnai susiformuoja įsąmonintasis kūnas ir mirusysis gali justi, kas vyksta Bardo, nes tebeturi 5 jutimus. Jei mirusiojo sąmonei nepavyksta įsikurti tikrajame kūne (dharma-kaja), pamažu ima rodytis taikiosios ir piktosios dievybės. Sakoma, kad paprasto žmogaus sąmonė klajoja po pomirtinį pasaulį tarsi nuo bandos atsiskyręs gyvūnas. Todėl tų dievybių tikslas yra nukreipti mirusiojo sąmonę į skirtą atgimimo vietą, kuri nustatyta jo ankstesnio gyvenimo metu susidarytos karmos.
Karminės įtakos aptemdo mirusiojo sąmonę dualistinėmis mintimis. Kadangi Čikhai-Bardo būsenoje nėra dualumo, vos tik įsąmonintas kūnas pradeda rodyti asmenybės ar individualumo požymius, jis netenka pusiausvyros ir palieka pirmapradę vaiskią šviesą. Toji energija, kurią sukuria karma, įveikia sąmonę ir leidžia psichinėmis projekcijomis pasireikšti įvairioms realybės formoms.
Tad mirusiajam įžengiant į Čikhai Bardo būtina apsivalyti nuo karminių abejonių, kad jis galėtų pasipriešinti jos jėgai. Jei jis dvasinės praktikos dėka stengia pasiekti tokią būseną būnant gyvam, gimimo, gyvenimo, mirties ir atgimimo ciklas baigiasi ir toks asmuo iškart pasiekia išsilaisvinimą. Indijos religijose tai vadinama mokšaxx).
Tačiau, vis dėlto, tai nėra visuotinai paplitęs reiškinys mūsų laikais. Daugeliui tokia patirtis reiškia ne kažin ką, nes sąvoka niekas jiems turi neigiamą prasmę.
Papildomi paaiškinimai
x) Pagal Patandžalį, grynos sąmonės pažinimas yra Purušos pažinimas. Jos pasiekimą aprašo Patandžalio Joga sutrų trečioji knyga (Vibhuti Pada). Deja, sunku paaiškinti Purušos sąvoką ją bandyta pateikti kaip Dvasia, Siela, Atmanas, Dživa, Sąmonė, Kosminis žmogus, Kosmoso esmė, Grynos sąmonės pažinimas, Tikrasis Aš, Džiunglių viešpats,
xx) Mokša Indijos filosofijų sąvoka apibūdinama, kaip išsilaisvinimas iš samsaros rato, amžino įsikūnijimų srauto. Induizme mokša yra žmogaus gyvenimo tikslas tai išsivadavimas iš kūno kalėjimo ir susijungimas su Brahmanu. Tai pakylėta, transcendentinė sąmonės būsena, kurioje materija, laikas, erdvė ir karma bei visi kiti empiriškosios tikrovės elementai priimami kaip maja. Budizme jos atitikmuo yra nirvana - galutinis atbudimas, arba nušvitimas. O džainizme tiek mokša, tiek nirvana reiškia tą patį. xxx) Vadžra Satva - Buda Vadžrajanos (Mantrajanos), Mahajanos budizme. Daugiausia pasirodo dviejuose tekstuose: "Mahavairokana Sutra" ir "Vadžrasekhara Sutra". Deimanto karalystės mandaloje Vadžra Sattva sėdi į rytus netoli Akšobhija Budos1).
Tibeto budizmas
Buddha ir budizmas
Budizmas Kinijoje
Kas yra budizmas?
Šin budizmas
Vidurio kelias
Baltasis kelias
Mirtis Biblijoje
Kur randasi siela?
Nyčė: Dievo mirties idėja
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
8 proto lavinimo stulpeliai
Katmandu Jurgos akimis
Laužai Himalajų papėdėje
Indonezijos mirusiųjų kultas
Budizmo įtaka Vakarams senaisiais laikais
K. Jungas ir alchemijos atgimimas
Budizmas ir nemirtingumas
Velnių muziejus Kaune
Trys budistinės ontologijos
Slaptoji doktrina
Filosofijos puslapis
Mitologijos puslapis
NSO puslapis