Bardo thiodol
Antroji knyga

Sidpa bardo

(Pradžia: Pirmoji knyga)

Pastaba: Atsiprašau visų, kad neužbaigęs pirmosios "Mirusiųjų knygos" dalies, iškart peršokau prie antrosios. Atsiradusį plyšį tikiuosi, jei kas nors nesutrukdys, užbaigti per šiuos metus. Taip pat, skubant atiduoti eilinį numerį, šis puslapis nėra iliustruotas - tai irgi palikta ateičiai. Svarbiausia šio puslapio tema - aiškinimas apie Karmą.
Dar skaitykite: Supažindinimas su Esmės bardo bei Pirmoji diena

Čia yra pagrindinė dalis to, kas vadinama
"Gili išsilaisvinimo per klausą esmė", - priminėjas - aiški akistata tarpiniame būvyje, kai ieškoma atgimimo

"Giliausia visų daiktų esmė yra viena ir ta pati,
Visiška tyla ir ramybė, nerodanti jokio tapsmo
ženklų. Bet nežinojimas laiko mus tamsoje ir
iliuzijose, mes užmirštame prašviesėjimą ir todėl
negalime teisingai atpažinti visų skirtumų, aplinkybių
ir veiklos, kurie nusako visatos reiškinius
"

Ašvogoša
"Tikėjimo prabudimas"
(pagal Suzuki vertimą)

Pagarbos pareiškimas

Dievybių sambūriui, dievybėms gynėjoms, gurams
Nuolankiai reiškiame pagarbą;
Tegu jos užtikrina išlaisvinimą tarpiniame būvyje.

Įvadinės eilės

Didžiajame Bardo Thiodole
Buvo mokoma Bardo, vadinamo Čionyid;
O dabar gyvai prisiminsime
Bardo, vardu Sidpa.

Pomirtinis pasaulis

[ Įvadiniai pamokymai skaitovui ] :
Nors prieš tai, Čionyid Bardo metu, jau daug kartų buvo gyvai priminta, bet išskyrus gerai susipažinusius su tikrąja Tiesa ir turinčius gerą karmą, visiems tiems, kurie turi blogą karmą bei nesusipažinę su Tiesa, ir tiems, kurie turi blogą karmą, baimė bei siaubas apsunkina atpažinimą. Jie eina žemyn į keturioliktą dieną, ir kad juos iš naujo stipriai paveiktum, reikia skaityti tai, kas duodama toliau.

Paaiškinimai

Pirmiausiu paskaitykite "Slaptosios doktrinos" puslapį.

1) Pažodžiui: "Elkimės taip, kad išsilaisvintumėm tarpiniame būvyje".

Karma

Karma yra tiesiog karma.
"Kas vaikšto aplink, ateina iš visur", - dainuoja vakarietis Vily Vilsonas apie tai, kaip "pasiimam atgal tai, ką atidavėme".

Po daugelio šimtmečių, prabėgusių nuo tų laikų, kai Indijos šventieji įamžino šią sąvoką Vedose, "karma" buvo pažeminta Vakarų spaudoje "likimo" ar "lemties" reikšme. Tačiau lemtis yra Vakarų minties kūrinys, ateinantis per tris Abraomo religijas: judaizmą, krikščionybę ir islamą. Tačiau posakis sanskritu jas neigia: "Tas bailys ir kvailys, kurs tai vadina likimu". Tačiau stiprus žmogus gali ištarti: "Aš pats kuriu sau likimą".

Šiandien karma vėl atgyja kaip subtilus visa-apimantis dėsnis, kuris veikia žmogaus gyvenimo erdvę, - kaip gravitacija kad veikia lėktuvo skrydį. Ji visada yra, net jei žmonės apie ją ir nieko nežino.

Senieji šventikai, mistikai ar dieviškieji pranašai: jiems karma (kildinama iš šaknies "kri" - "daryti") buvo galia, per kurią jie galėjo paveikti Dievus, gamtą, orą, derlių ar priešus. Tai turėjo būti atliekama gerais ketinimais ir teisingai atliekant apeigas. Savo veiksmais jie galėjo paveikti lemtį, - kaip kad lėktuvas gali įveikti Žemės trauką ir skristi.

Pirmapradė ir neturinti pradžios, karma yra "anadi", - "bepradė", "be pradžios". "Rig Vedoje" ji susijusi su "homa", - galingu ugnies ritualu, galinčiu trumpam laikui atverti plyšį tarp trijų pasaulių: fizinio, proto ir priežastinio. Sanskrito mantromis, mudromis ir meditavimo galia, vediškieji šventikai iššaukdavo smarkiai išsivysčiusių dvasių, Mahadevų, gyvenančių kituose pasauliuose, "Šakti" srautą, kad pagerbtų dievus ir apgintų savo gentį. Užmetus ritualus arba neteisingai juos atliekant karma tapdavo neigiama ir kenkdavo sveikatai.

Bendruomenių vidinis narių gyvenimas buvo glaudžiai persipynęs, džiaugiamasi ir liūdima buvo kartu. "Homa" ritualas sukurdavo pakankamai galingą dvasinės jėgos skydą, saugantį nuo aplink siaučiančių demoniškųjų esybių, kurios kankindavo ir suklaidindavo silpnus asmenis. Šventikai prisiimdavo visą atsakomybę už bendruomenės gerbūvį.

Upanišados (apie 1500-600 m.pr.m.e.), filosofiniai Vedų aiškinimai, parodo, kaip karma susijusi su asmeniniais asmens veiksmais - etikos, atsakomybės, atpildo ir bausmės klausimai. Jos aiškiai nurodo individui būti pasiruošusiam atsakyti už savo veiksmus, o ne pasitikėti vien tik vieno šventiko apsauga. "Koks gi būna žmogus? Iš tiesų, jis tampa geresnis atlikęs gerą darbą ir blogesnis, atlikęs blogą darbą" (Brihadaranjaka Upanišada).

Senosios Sankijos filosofinės mokyklos jogai pasiekdavo gilų mistinį regėjimą. Jie kruopščiai tyrė karmą. Jų regėjimuose tai plazmos drebučiai kiekvieno asmens kūne. Šioje plazmoje keliaujančioje iš vieno gyvenimo į kitą plaukioja, lyg sėklos, visos praeities mintys ir veiksmai. Kai kurios iš šių sėklų prisijungia prie mūsų nervų sistemos siųsdamos užkoduotus impulsus, turinčius įtakos mūsų veiksmams. Jų poveikis didžiausias šioms gyvenimo sritims:
a) "džati", šeimą ir namus;
b) "ayus", sveikatą ir gyvenimo trukmę,
c) "bhoga", laimę ir gyvenimo vertę.

Riši išminčiams karma buvo susijusi su tokiomis pirmapradėmis Visatos jėgomis, kad jie suvokdavo ją kaip vieną iš 36-ių pirminių formos elementų ("tattva"), kurie išsidėstę nuo Parašakti, grynos sąmonės, iki prithivi tattva, žemės. Karma (vadinama "niyati tattva"), dvasinė-magnetinė energijos forma, yra aštuntoje vietoje.

Šis jos magnetizmas padeda suvokti, kaip karma "sugrįžta atgal". Kiekviena karma (ar veiksmas) sukelia virpesius, vasanas, besiskiriančias jėga, kurios ir toliau tebevirpa mintyje. Šios vasanos yra įmagnetinti pasąmonės reiškinių impulsai. Panašus traukia panašų. Mylinti širdis veržiasi prie kitos mylinčios širdies; pikta šliejasi prie pikta. Taip kiekvienas veiksmas, karma, traukia tol, kol išsimagnetina.

Karmiškasis sanskrito žodynėlis


    karmabhanda: veiksmų saitai, t.y. sąsajos atgimstant.
      karmadoša: nuodėminga veikla arba šiurkšti klaida; blogos pasekmės.
     karmadušta: ištvirkęs veiksmais.
       karmadža: veiksmo padarinys, geras ar blogas.
     karmadživa: pragyvenimo lėšos iš darbo ar prekybos.
     karmakšaya: darbo sunaikinimas.
    karmakšetra: vieta religinėms apeigoms.
   karmanirhara: blogų poelgių ar jų pasekmių panaikinimas.
    karmaništha: stropiai atliekantis religines apeigas.
      karmapaka: poelgių brandinimas, ankstesnių poelgių sąlygota būsena.
     karmaphala: Veiksmų vaisiai.
    karmarambha: veiksmo pradžia.
     karmašaya: "Holder of karma." Describes body of the soul.
      karmašaya: "karma turėtojas", sielos kūnas.
     karmasamya: karmiškoji pusiausvyra.
    karmasiddhi: pavykęs veiksmas.
     karmatyaga: pasaulietiškų įsipareigojimų ir prievolių atsisakymas.
      karmavaša: būtina veiksmų įtaka.
     karmavidhi: veiksmo tvarka, apeigų atlikimo tvarka.
      karmajoga: "susiliejimas per veiksmą", beasmenė religinė praktiką.
krijamana karma: veiksmai padaryti, karma sukurta.
           papa: nedora, nuodėmė, nusikaltimas - klaidingas veiksmas.
    pradžačitta: atgaila, "dominuojanti mintis ar siekis".
          punya: šventas, doras, geras.
 sančita karma: The entirety of all karmas of this life and past lives.
  sančita karma: visų šio ir ankstesnio gyvenimų karmų visuma.

Papildomi skaitiniai:
Buddha ir budizmas
Laužai Himalajų papėdėje
Miegantis Nepalo dievas
Arijai: Mirusiųjų garbinimas
Indonezijos mirusiųjų kultas
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Buvęs uždaras Tibetas
Jama - tai Mirtis