Dasanami sampradaja – vienuolynų tradicija  

Advaita vedanta tradicija gali būti apibūdinta iš dviejų susijusių pusių: a) kaip tekstinė-filosofinė iš vedantos veikalų komentarų ir komentarų jiems; b) kaip atsiskyrimo (samnyasa) tradicija, stipriai pabrėžta Šankaros darbuose ir tebesitęsianti iki mūsų dienų. Antroji ir bus aptariama šiame puslapyje.

Laikoma, kad Šankara suorganizavo Dasanami sampradaja ir įsteigė 4 mathas (vienuolynus): Šringeri (Karnatakoje), Puri (Orisoje), Dvaraka (Gudžarate) ir Džyotirmatas (Utar Pradeše). Taigi, kiekvienas vienuolynas yra skirtingose Indijos - dalyse: rytuose, pietuose, vakaruose ir šiaurėje. Jie dar vadinami Šankaračarijomis - pagal steigėją.

Dasanami taip vadinamas dėl 10-ties (dasa) vardų (nama), kuriems priėmė tie samnyasa: Bhrati, Sarasvati, Sagara, Tirtha, Puri, Ašrama, Giri, Parvata, Aranija ir Vana (iš jų Aranija, Ašrama, Parvata, Vana ir Sagara šiomis dienomis retai matomi). Jie paskirstyti 4-iems matha: Puri, Bharati ir Sarasvati – Šringeri, Tirtha ir Ašrama – Dvaraka, Šagara, Parvata ir Giri – Džyotirmathu, o Vana ir Aranija – Puri.

Tačiau iš tikro Dasanami nei įsisteigė, nei buvo apsistojęs kuriame nors matha. Be to, jie laikomi peripatetiniais (parivradžak - nuolat keliaujantys vienuoliai), be pastovios vietos, išskyrus čaturmasijos metą liūčių laikotarpiu, kai apsistoja vienoje vietoje. Kita vertus, ir matha vadovams priimtina didesnę metų dalį praleisti kelionėse.

Šiaurės Indijoje Dasanami samnyasa susibūrę kelias akhadas: Džuna, Nirandžani, Mahanirvani, Atal, Avahan, Ananda ir Agni. Išskyrus Agni, kuri skirta brahmačari, kitos akhados yra iš samnyasa vienuolių. Jų vadovai yra mahamandaresvaras, kurie paprastai išrenkami per kumbha mela, o jų metu taip pat priimama daug naujokų. Visi Dasanami vienuoliai priklauso Ekadandi samnyasa tradicijai. Jie nešasi vien medinę lazdą, simbolizuojančią Brahmano ir Atmano vienybę.

Svarbu atminti, kad advaita sampradaja nėra šaiva (saiva) sekta. Tai, kad abi ne advaita šakos vedantos mokyklos yra vaišnava, kartais suklaidina šiuolaikinius tyrinėtojus, kurie ima tvirtinti, kad visi Dasanami samnyasa yra šaiva asketai. Iš tikro, advaitistai vienodai garbina Šyvą ir Višnu, kaip it kitus induizmo dievus: Šakti, Ganapati ir kt., o šiuolaikiniai neo-advaitistai nesibodi pripažinti ir Mozę, Kristų ar Mahometą. Filosofiškai klasikinė advaita skiriasi tiek nuo šaiva sidhantos ir šaiva vedantos mokyklų, o taip pat ir vedantos vaišnavų mokyklų. Kita vertus, Šyva yra archetipinis asketų vaizdinys, ir advaita labai pabrėžia samnyasa. Šaiva mokyklos taip pat linkę priimti labiau nedualistinę samprata nei vaišnava mokyklos, o ir pats Šankaračarija garbintas kaip Šyvos inkarnacija. Ir Šankara amžininkai darė didesnę įtaką šaivams nei vaišnavams. Štai garsusis Madhusudana Sarasvati buvo karštas Krišnos garbintojas, o Prakasananda – Šakti.

Didžioji dalis advaita sekančių guru buvo tarp smarta, kurie jungė Vedų ritualus su induizmo aspektais. Tradicinė smarta Pančajatana pudža schema garbino Šyvą, Višnu, Šakti, Ganešą ir Suriją kaip Saguna brahmano aspektus. Kartais, ypač pietuose, juos papildydavo Skanda. Smarta save dažnai laiko Šankara ir jo įpėdinių pasekėjais, tačiau yra daugybė regioninių variacijų.

Amnaja matha

Tradicijoje 4-i Šankaros įsteigti matha vadinami Amnaja matha. Sakoma, kad Šankara kiekvienam matha skyrė po Vedą – ir šia tradiciją mūsų laikais tęsia ačarijai ir panditai: Puri – su Rigveda, Šringeri – su Jadžurveda, Dvaraka – su Sama, o Džyotirmathas – su Atharva veda. Tarp matha vadovų buvo nemažai garsių po-Šankaros laikotarpio autorių: Suresvara, Džnanaghana, Džnanotama, Anandagiri, Bharati Tirtha, Vidyananya ir kt.

Iš jų tik Šringeri išlaikė nenutrūkstamą įpėdinystės liniją iki Šankaros. Kitų trijų veikimas dėl įvairių priežasčių buvo nutrūkęs.
Susitikimas Sringeri 1979
Susitikimas Sringeri 1979: Sri Svarupananda Sarasvati (Jyotirmath), Sri Abhinava Vidya Turtha (Sringeri), Sri Niranjana Deva Tirtha (Puri), Sri Abhinava Saccidananda Tirtha (Dvaraka)

Savo įpėdinį paprastai paskiria matha vadovas – tad gana įprasta, kad jais tapdavo labai jauni asmenys, ypač Šringeri. Bet, pvz., buvo daug Puri vadovų, jais tapusių vėlyvame amžiuje, jau peržengę grhastha stadiją. Kai vadovas mirdavo nepaskyręs įpėdinio arba kildavo ginčai dėl įpėdinystės, būdavo tariamasi su vienu iš kitų matha vadovų. Šringeri turi 36 įpėdinių sąrašą, Dvaraka – apie 70, Puri – per 140, o Džyotirmathas turi daug įpėdinystės nutrūkimų.

Šankaračarijos negali būti lyginamos su Popiežiais, jie neleidžia visiems indams privalomų įsakų, o taip pat nesprendžia doktrinos klausimų. Vis tik jie gerbiami visų induizmo skyrių. Jie gyvena tylų vienuolių gyvenimą ir nesiveržia į viešumą – nors, aišku, yra ir išimčių.

Dabartinė jų istorija

Šringeri:
Šri „Ugra“ Narasimha Bharati (1817-1878) Indijoje plačiai žinomas kaip labai šventas asmuo. Jis daug keliavo ir turėjo mokinių tiek Indijoje, tiek Šri Lankoje.
Šri Saccidananda Sivabhinava (1878-1912), atradęs Kaladi, Šankaros gimimo vietą, ir visoje Indijoje įvedęs Šankaros Džajanti šventimą. Parengė Šankaros veikalų leidinį ir įvedė Šankaračarijų neformalius pasitarimus.
Šri Čandrasekhara Bharati (1912-1954), parašęs komentarus Šankaros „Vivekacudamani“.
Šri Abhinava Vidya Tirtha (1954-1989) iniciatyva Šringeri matha 1979 m. įvyko pirmasis visų 4-ių Šankaračarijų susitikimas.
Šri Bharathi Tirtha (1989 -???)

Dvaraka:
Šri Abhinava Saccidananda Tirtha (1945-1982), prieš tai buvęs Mulabagal matha vadovu Karnatakoje – senoje Dvaraka šakoje, įsikūrusioje 17 a. Atnaujino Adi Šankaros samadhi vietą su Uttar Pradesh‘o vyriausybės pagalba.
Šri Svarupananda Sarasvati (1982-???) – kartu buvo ir Džyotirmatho vadovu (nuo 8-o dešimtm. pradžios).

Puri:
Šri Nirandžana Deva Tirtha (1964-1992) žinomas nepopuliariais politiniais požiūriais, kaip sati ir karvių apsauga.
Šri Niscalananda Sarasvati (1992-???)

Džyotirmathas:
Atgaivintas 1941 m. po 165 m. pertraukos ir vadovu tapus Šri Brahmananda Sarasvai (iki 1953 m.). Jo įpėdinio Šri Santanananda teisėtumas diskutuojamas – ir prieštaravimai tebesitęsia ir tebėra keli pretendentai į postą.

Kitos matha

Be 4-ių amanja matha, yra nemažai ir kitų gerai žinomų. Daugelis jų buvo kurių nors pradinių matha atšakos, oficialiai įsteigti kaip dukteriniai, tačiau su laiku tapę daugiau ar mažiau nepriklausomi. Tarp jų pažymėtina buvęs Kumbkhakoname (dabar esanti Kančipurame), Sankhesvare, Kudali, Virupakša (Hampi) Kolhapur (Karavir Pitham), Šivganga, Sakatapurame ir kt. Neseniai labai aktyvus buvo matha iš Kančipuramo.

Kartais Dasanami ordino žinomi samnyasa įsteigdavo savus matha, kad patenkintų dvasinius asekėjų poreikius. Geru pavyzdžiu yra garsusis Upanišad Brahmendra matha Kančipurame, Ramačandrendra Sarasvati įsteigtas 18 a. O kartais paveldėjimo nesutarimai (kaip šiuolaikiniame Džyotirmathe) irgi buvo atskirų matha steigimo priežastimi.

Įvairūs matha veikia visai nepriklausomai vienas nuo kito, o 4-ios pirminės matha nesiekia jokio administravimo kitiems advaita matha vienuolynams. Tad jos nėra apsaugotos nuo politinės ir socialinės įtakos, tad jų paveikiamos daugiau ar mažiau.

Be daugiau ar mažiau tradicinių advaita matha, Dasanami ordino įvairūs samnyasa įsteigė žinomas šiuolaikines institucijas, pvz., Ramakrišnos matematikos ir misijos (Swami Vivekananda), „Savęs pažinimo draugija“ (Paramahamsa Jogananda), „Vedanta jogos centras“ (Swami Višnudevananda) ir kt. Joje paprastai skelbiama viena ar kita advaita vedantos atmaina, neretai derinama su jogos praktika ar pripažįstant semitų religijų pranašus, o kartais akcentuojant socialines veiklas. Jų dauguma linkę kurtis vakarinėje Indijos dalyje, ir jų ideologijoms imta taikyti neo-vedantos apibūdinimas.

Kita vertus, buvo daug mokytojų, pripažinusių nedualistinį Brahmaną. Ir jie ne visada priklausė nuo Šandaros vedančioms tradicijoms. Pavyzdžiu gali būti garsusis mistikas Šri Ramana Maharši (1879-1950), formaliai nebuvęs samnyasa, tačiau vis tik buvęs dživanmukta, mokęs grynos advaitos.

Literatūra:

  1. Sir Jadunath Sarkar. A history of Dasnami Naga Sanyasis, 1946
  2. G.S. Ghurye. L.N. Chapekar. Indian Sadhus, 1953 (2nd ed. 1964)
  3. Haripada Chakraborti. Scetism in ancient India…, 1973
  4. Swami Sadananda Giri. Society and sannyasin – a history of the Dasnami sammyasins, 1976
  5. W. Cenkner. A tradition of teachers: Sankara asn Jogadgurus today, 1983
  6. Yoshitsugu Sawai. The faithof ascetics and lay smartas: a study of Sankaran tradition of Srngeri, 1992
  7. Maulana Mohammed Ali. The historic trial of Ali brothers…, 1921
  8. Wade Dazey. Tradition and Modernization in the Organization of the Dasanami Sannyasins…, 1990
  9. Wade Dazey. The Dasanami order and monastic life, 1987

Sankhjos sutros
Mandana Mišra
Adi Šankara gyvenimas
Advaita Vedanta principai
Džainizmo filosofinės prielaidos
Šankara ir vaišešikos atomizmas
Virš-sąmonė ir mistinio proto kritika
Kaip suprantu indų filosofiją?
Adivasi kultūra ir civilizacija
Įvadas į Vedantos principus
Senoji Indijos istorija
Mitas apie arijų įsiverżimą
Chan budizmas: reinkarnacija
Kibernetikos istorijos etiudai
Rigvedos 'Himnas varlei'
Bhartrihari poezija
Himalajų legendos
Indijos mitai
Patandžali joga
Upanišados
Mitologijos puslapis
Vartiklis