Advaita vedanta

Šiame puslapyje pateiksime kai kuriuos advaita vedanta, kurios įkūrėjas buvo Adi Šankara, šakos teiginius. Papildomai paskaitykite apie kelią, kuris vedė iki vedantos.

Šeši tikrojo pažinimo (pramana) šaltiniai:

  1. Pratyakša - juslinis suvokimas;
  2. Anumana - loginės išvados;
  3. Upamana - palyginimas;
  4. Agama - šv. Raštai (pakeitę šabdą, žodį)
  5. Arthapatti - sąlyginė prielaida;
  6. Anupalabdhi - išvada apie daikto nebuvimą, nes nėra galimybių jį suvokti.

Šie pramanai yra nukreipiančios gijos įprastiniame (gamtiškajame) pasaulyje. Visatą sukūrė majos, užsklandos ar iliuzijos, bangos. Maja paslepia tikrąją daiktų esmę, Brahmaną. Maja arba antstatas (adhyasa) yra tveriančioji galia (šakti) arba kita Brahmano pusė. Kinta ir vystosi (parinama) tik maja, o Brahmanas yra be jokių savybių. Jis tapatus sau pačiam ir vientisas (jis - nirguna brahma).

Maja yra ne kas kita, o avidja, nežinia. Tai ne tiek klaidingas pažinimas, o vienintelis suvokimo būdas ir būdas gyventi pasaulyje. Maja-avidja sutveria ir individualias asmens savybes - tarp jų ir psichines, pvz., charakterį, atmintį ir t.t. Bet kiekvienos atskiros sielos gelmėje randasi grynoji sąmonė, Atmanas, kuris nuo pat pradžių yra tapatus Brahmanui, Visatos esmei. Tą tapatumą galima pasiekti tik "ištirpus" Brahmane, kur išnyksta skaidymas į objektą, subjektą ir pažinimo procesą (ir išsivaduojant iš sansaros atgimimų rato). Brahmanas ir yra pats pažinimas (vidya). Kviečiame paskaityti daugiau atskirame upanišadų puslapyje.

Bet iš kur žmogus gali sužinoti apie tą vidinę savo prigimtį? Visų pirma, kiekvienas jų jaučia ją savyje (tai pirmapradė realybė, tarsi Dekarto cogito, žr. R. Dekarto sapnai): "Neįmanoma paneigti Atmano, nes tas, kas neigia, ir yr Atmanas".

Kelias link Brahmano nėra lengvas. Jo nepalengvina moraliniai ar religiniai nuopelnai, ritualai ir personifikuoto dievo, Ištaro, garbinimas. Nepadeda ir asmeninės proto pastangos - žinių gausinimas sekant pramanomis: "siekiant Atmaną, kuris neturi savybių, negalimi ir patys tikrojo pažinimo metodai". Šio pasiekimo negalima išmokyti, nes bet kuris žodis tampa neteisingu ir negyvu, kai tik juo pabandai aprašyti šios aukščiausiosios realybės prigimtį.

Atmanas tėra sąmonės esmė (caitanya) be jokių savybių. Apie jį galima tarti tik tai, kad jis yra. Tad jis ir apibrėžiamas kaip "neti, neti" ("ne tai, ne tai", Brihadaranjaka upanišada).

Bet kokios žinios (ir individualios sąmonės savybė) yra kažkas atsitiktinio ir pakeičiamo - ją galima "nuimti" (tai tarsi kokia fenomenistinė Hiuserlio redukcija). Tasai išorinis [žinių] turinys tik laikinai "uždedamas" (adhyasyate) ant vidinės esmės. Ir todėl Brahmanas nesulyginamas (apramatritva) su likusiu pasauliu.

Ir nors Atmanas (kaip ir Brahmanas) nepavaldus pramanams, tačiau vis tik yra būdas (nors ir negarantuotas), leidžiantis priartėti prie jo. Tai šruti (šv. Raštai, agama), aiškinantys surišimo (sansaros) ir išsilaisvinimo sąryšius. Apreiškimo liudijimas žmogui duotas ne tik kaip pažadas, bet ir kaip kelias.

Atmanas, vidinė gyvų būtybių siela, upanišadose minimas arba kaip atominis dydis (anu) arba begalinis (vibhu. Atominis todėl, kad jis nesuvokiamas (tarsi koks nykstamai mažėjantis dydis dingstantis už suvokimo ribų), bei dėl jo sąryšio su "apribojimais" (upadhi).

Pagal sankhi koncepciją siela susidarė laikinai susijungus Puruša (gryna dvasia, Atmanas) ir "vidiniam organui" (antahkarana), kuris yra prakriti (gamtos, pirminės materijos) tvarinys. Tasai "organas" susideda iš buddhi (proto-valios sėkla), ahankara ("Aš" suvokimas) ir manas (sveikas protas apjungiantis jausmų organų veiklą). Dživos atomo dydis atitinka buddhi dydį: Ahankara parametrai, gulantys ant Atmano ir sudaro tuos "apribojimus", kurie laikinai apibrėžia sielos dydį ir savybes.

Iš kitos pusės net ir kalbant apie begalinę ir visur esančią dživą (tas pats Atmanas visose būtybėse) - reikia skirti jo "dieviškumo" ir galios (kylančios iš sąmonės sluoksnių, kuriais jis yra apribotas) apraiškas.

Be "aukščiausiosios tiesos" (paramarthika) ir "fenomenaliosios praktikos" ūvyavaharika) įvedamas ir "matomumo" (pratibhasika) lygis. Jam priskiriami visokie paklydimai ir jutimų klaidos, kurias galima paneigti šio pasaulio ribose (pvz, kriauklės sumaišymas su sidabro luitu). Abu atvejai priklauso nuo ankstesniųjų prisiminimų ir net praktiškai patikrintas variantas (kriauklė) negali būti laikomas tikru (sat). Tad visa, ką galime pasakyti apie "fenomenalią praktiką" - tai, kad ji nenusakoma nei realaus, nei nerealaus kategorijomis.

Kai kurios gyvo kūno savybės gali būti aptiktos (forma, odos spalva ir pan.), o kitos (atmintis, mąstymas) - ne.

Ypatingą vieta skiriama kalbai. Be abejo, nepakanka "pamatyti regėjimo liudininką ar apmąstyti tai, kas persmelkia pačią mintų". Tačiau yra galimybė "kalbėti apie" (nedėliojant žodžių į kategorijų lentynėles) ir išliekant šalia aukščiausiosios būties. Mums nebuvo pasakyta viskas (ir neduota galimybė pasakyti), todėl kaskart mes bandome pagauti būties esmę tarp žodžių, t.y. žodžių fragmentuose, jų nuotrupose, kuriuose girdisi tikrųjų žodžių aidas - nepasakytų ir nepasakomų. Štai kodėl indų filosofinėse mokyklose didelė trauka metaforoms, patarlėms, etimologijai.

Skaitykite "Tylos kalba"


Mandana Mišra
Bhadža govindam
Kelias link Vedantos
Katha upanišada
Šankara ir vaišešikos atomizmas
Įvadas į Vedantos principus
Adi Šankara daina "Tad Niškala"
Datatrėja gyvenimo istorija
Garsusis tamilas Auvaiyar
Senoji Indijos istorija
Reinkarnacija ir Atmanas
Chan budizmas: reinkarnacija
Kaip suprantu indų filosofiją?
Virš-sąmonė ir mistinio proto kritika
Dasanami sampradaja – vienuolynų tradicija
Reinkarnacijos idėja tarp ankstyvųjų krikščionių;
Kibernetikos istorijos etiudai
Požiūriai į arijų įsiveržimą
Džainizmo filosofinės prielaidos
Slaptoji doktrina
Koks yra Vidurio kelias?
Kabalos ir Tantros sąryšiai
Patandžali joga
Sankhjos sutros
Upanišados
Mitologijos puslapis
Biblijos puslapis
Vartiklis