Gobekli Tepe - seniausia šventykla
Gobekli Tepe (turk. Varpo kalva) šventykla ant pailgo kalnagūbrio
viršūnės, maždaug 15 km į šiaurės rytus nuo Sanliurfos (Urfa) pietryčių Turkijoje (kadaise
priklausiusiai Armėnijai). Ji buvo pastatyta maždaug prieš 11,5 tūkst. m., prieš sėslaus
gyvenimo būdo išplitimą. Laikoma seniausia pasaulyje šventykla, monumentaliosios ir religinės paskirties architektūros paminklu.
Gobekli Tepe pirmąkart nurodyta 1964 m. apžvalgoje, kurioje ją paminėjo JAV
archeologas Peter Benedict'as*), - kaip galimą akmens amžiaus paminklą, tačiau tuo metu jo
svarba dar nebuvo paaiškėjusi. Nuo 1994 m. čia tyrinėjimus vykdo Vokietijos Archeologijos
Institutas (Stambulo filialas) ir Sanliurfa muziejus. Iki tol čia buvo dirbama žemė, renkami ir į
krūvas kraunami akmenys. Taip buvo sunaikinta daug archeologinių dalykų. Archeologai suprato, kad pakylėjimas negali būti
natūrali kalva ir vėliau čia rado T formos stulpus, kurių kai kurie turėjo aiškius požymius, kad buvo bandomi sudaužyti.
Išskirti trys sluoksniai: seniausiame III yra iki 3 m aukščio monolitiniai stulpai, kuriuos
jungia neapdirbtų akmenų sienos, sudarančios apvalias ar ovalo formos struktūras. Dar
didesnių stulpų pora yra struktūros centre. Atkasti 4 tokie dariniai, kurių skersmuo nuo 10 iki
30 m. Jie gali siekti mezolito periodą. Viduriniame II sluoksnyje, datuojamame iki-keramikos
neolito laikotarpiu (7500-6000 m. pr.m.e.), randami keli gretimi stačiakampiai kambariai su
nugludinto kalkakmenio grindimis, primenančiomis romėnų terrazzo (deginto
kalkakmenio) grindis. Viršutinis nuosėdų sluoksnis paveiktas erozijos ir žemės ūkio veiklos.
Monolitai papuošti gyvūnų ar abstrakčių piktogramų reljefais. Tie ženklai negali būti
priskiriami rašmenims, tačiau gali išreikšti bendruosius šventuosius simbolius, žinomus iš
neolitų laikų piešinių urvuose. Kai kurie T formos stulpų reljefai turi išbrėžtas rankas, galinčias
simbolizuoti stilizuotus žmones. Kruopščiai padaryti reljefai vaizduoja liūtus, jaučius, lokius,
lapes, gazeles, gyvates, kitas reptilijas, paukščius, skorpionus ir kt. gyvūnus. Gal jų autoriai
tiesiog norėjo atvaizduoti vietinę fauną; arba tai nežinomos mitinės būtybės. Gal tai
vaisingumo apeigų vieta, o du aukšti stulpai centre simbolizuoja vyrą ir moterį? O gal
nuorodos į ankstyvąją astronomiją (tokie atvaizdai kaip skorpionas, liūtas ir kt. galėjo būti
susiję su žvaigždynais). Piktogramų prasmė visiškai neaiški. Atskiros skulptūros gali vaizduoti žmogų, lokį ir peslio galvą
(panašios skulptūros rastos Nevali Cori ir Nahal Hemar). Rasti ir neužbaigti stulpai, kurių didžiausias yra 6,9 m.
Vertinti statinį reikia kol kas atsargiai, nes ištirta dar tik apie 5% viso ploto, pasiekta tik antrojo
lygio grindų, padarytų iš sukietinto kalkakmenio, lygis. Tikimasi, jo jomis rasti tikrąją statinio
paskirtį (galbūt, bendruomenės amžinojo poilsio vietą). Kasinėjimai pateikia mažai pastovaus
gyvenimo radinių greta darinių nėra gyvenamųjų būstų ar kapų liekanų. Prie statinių rasta
titnago įrankių, tokių kaip gremžtukai ir iečių antgaliai, bei gyvūnų kaulų. Rasta kultūrinių
augalų liekanų, per 100 tūkst. laukinių gyvūnų kaulų fragmentų. Gyventojai buvo medžiotojai
ir rinkėjai. Tačiau komplekso konstrukcija rodo, kad aukštesnę nei įprasta tam metui socialinę
organizaciją. Spėjama, kad 10-20 t stulpui iškirsti ir nutempti 100-500 m reikėjo apie 500
žmonių. Statiniai užleisti maždaug 8000 m. pr.m.e.. užkasti žemėmis ir gamta pasiėmė juos
savo žinion. Tačiau kodėl jie buvo paslėpti po žeme? Gal dėl gėdos, dėl prarastos nekaltybės? O gal tai pasaulinio Tvano darbas?
Gobekle Tepe didžiausia reikšmė tame, kad jis gali atskleisti esminius ankstyvosios
visuomenės vystymosi principus. Matyt, kad pirmykščiai medžiotojai ir rinkėjai buvo pajėgūs
statyti monumentalius statinius. Klaus'as Schmidt'as**) išsakė principą vaizdžiai:
Pirma šventykla, po to miestas (kad pirma atsirado sociologiniai-kultūriniai pokyčiai, o tik vėliau
atsirado žemdirbystė). Jis laiko, kad tai buvo svarbiausia mirusiųjų garbinimo vieta, o gyvūnai
turėjo saugoti jų ramybę. Tai vienas darinių, esančių netoli Karaca Dag, kur, kaip manoma,
imta auginti javus (emeris, Einkorno kviečiai) bei auginti kiaules (Cayonu, 100 km nuo Gobekli
Tepe). Šmitas mano, kad klajojančios grupės turėjo bendradarbiauti, norėdamos apsaugoti
grūdus nuo laukinių žvėrių (gazelių ir laukinių asilų). Tai galėjo skatinti socialinės
organizacijos vystymąsi. Rytinėje ir pietryčių Turkijoje yra keletas panašaus laikotarpio radinių
(Karahan Tepe, Sefer Tepe, Hamzan Tepe). Tai rodo, kad ten buvo gana plačiame regione egzistavusi bendruomenė.
Kasinėtojas Klausas Šmitas turi kai kurių spėjimų ir apie Gobekle Tepe simbolius, skeptiškai
vertindamas vaisingumo apeigų aiškinimus, nes T formos stulpai neturi jokių seksualumo
požymių. Jis remiasi lyginimais su kitomis šventovėmis ir gyvenvietėmis. Jis mano, kad čia
buvo atliekamos šamanų apeigos, ir spėja, T formos stulpai galėjo vaizduoti mitines būtybes,
galbūt protėvius, mat išsivystęs tikėjimas dievais, kurį lydi gausios šventyklos ir rūmai,
Mesopotamijoje atsirado tik vėliau. Tai gerai dera su šumerų senojo tikėjimo tradicija, kad
žemdirbystė, gyvulininkystė ir audimas atėjo iš šv. kalno Du-Kum kuriame gyveno Annuna
dievybės, labai senoviniai, vardų neturintys dievai. Klausas laiko, kad šis pirmapradis mitas dalinai išlaikė
neolito laikų tikėjimus. Taipogi atrodo, kad gyvūnai ir kiti atvaizdai yra taikaus pobūdžio ir neturi žiaurumo požymių.
T formos stulpai prilaikė stogą, tačiau simbolinė jų prasmė neaiški. Viename kulto pastatų
yra tokių stulpų žiedas, kurie orientuoti nuo centro tarsi stipinai rate. Pats pavadinimas
Bambos kalva rodo, kad tai buvo svarbus centras plačiam regionui. Gali būti, kad statybą
organizavo gana įtakingas ir išmanus religinis elitas, galėjęs nesunkiai motyvuoti ir valdyti
vietinius gyventojus. Iš kur galėjo kilti tasai elitas? Gal iš Aukštutinio Nilo Egipte ir Sudane, kur
yra požymių apie isnano ir kadano tautų iki-agrarinius 15-11,5 tūkst. senumo darinius. Tik
sunku įsivaizduoti, kaip jie būtų galėję migruoti iki Armėnijos. Taip pat gali būti ryšys su Vakarų Europos
kromanjoniečių olų dailininkais ar Kinijos ir Pietryčių Azijos kultūromis
(žr. S. Oppenheimer. Eden in the East, 1998).
Galima spėti, kad tas elitas pasirodė regione paskutinio ledynmečio pabaigoje ir padėjo
įsikurti sėslioms bendruomenėms. Galbūt, tai Enocho knygos
Stebėtojai, žmonėms davę
užmirštus dangaus mokslus ir menus. Sakoma, kad jie išmokė naudotis žolėmis ir augalais,
davė astronomijos žinias, metalurgiją ir ginklus, išmokė moteris puoštis ir daugelį dalykų, pasirodžiusių ankstyvojo
neolito laikotarpiu Aukštutinėje Mesopotamijoje. Tie Stebėtojai (kaip
ir šumerų Anunakiai)
bei jų palikuonis nefilimai galėjo būti religinis elitas. Jie nuolat sutinkami
pseudo-epigrafinėje literatūroje kaip paukščiažmogiai o juk neolite mirusiųjų kultas buvo
siejamas su ekskarnacija; ir pesliai buvo tiek astralinio skrydžio, tiek mirusiųjų sielų
persikėlimo simboliu. Peslių atvaizdų rasta Gobekli Tepe ir kitose Turkijos ir Sirijos vietose.
Tarp atvaizdų yra daugybė įvairių zoomorfinių atvaizdų, tad sunku tiksliai suprasti visą jų
simboliką. Tačiau galima pastebėti dėmesį gyvatėms ir paukščiams (labiau gyvūnams, kurie
nebuvo naudojami maistui). Paukščiai, kaip žinoma, susiję su mirtimi ir atgimimu, kaip matom
Catal Huyuk, tuo tarpu gyvatės yra gimimo, naujo gyvenimo, pasikeitimo, kosminio tvėrimo ir
dieviškos išminties simbolis. Taip pat spėtina, kad Aukštutinės Mesopotamijos mirusiųjų kulte
buvo naudojamos haliucinogeninės medžiagos, tikėtina grybai, nes jų poveikyje dažniausiai regimos gyvatės, o Gobekli Tepe ir Nevali Cori
objektai labai primena psichotropinius psilocibų genties grybus.
Kadangi Gobekle Tepe struktūra yra seniausia pasaulyje, ji gali padėti suprasti biblinį
pasakojimą apie Edeną. Pradžios knygoje Adomui ir Ievai pasirodo gyvatė, kuri Senajame
Testamente simbolizuoja supratimą, kad jiedu yra nuogi ir duri slėpti savo gėdą. Tarsi
Stebėtojai būtų davę jiems dangišką žinojimą, tačiau persistengę ir davę per daug, todėl tiedu buvo išvaryti iš Edeno,
kurio viena galimų vietų yra susijusi su Van ežeru rytinėje Turkijoje. Čia yra ir Tigro bei Eufrato, dviejų rojaus upių, ištakos.
Cherubinai yra tos pačios angeliškos būtybės, kas vėlgi siejama su prisiminimais
apie senuosius paukščiažmonių kultus. Cherubinai saugojo Edeno Gyvybės medį, kuris
galėjo būti siejamas su archajiškąją astronomija arba globalia katastrofa paskutinio
ledynmečio pabaigoje. Apie kai užuominas rasime Negyvosios jūros rankraščiuose,
Enocho ir
Milžinų knygose, kurių pirmoji galėjo būti parašyta pietryčių Turkijoje, iš kur, kaip tvirtinama,
yra kilęs Abraomas, žydų tautos protėvis [Sanliurfoje (Urfa, senasis Edesa miestas) galima
aplankyti oloje esančią šventyklą, žyminčią spėjamą jo gimimo vietą yra nemažai nuorodų, kad Urfa galėjo būti chaldėjų Uro miestas].
Gobekle Tepe rastas vienas seniausių angelo pavaizdavimų tai statulos su raižiniais,
vaizduojančios žmones, turinčius sparnus ant nugaros. Tai galėjo būti paprasčiausiai šamanai,
ant nugaros užsidėję sparnus. Juk verta paminėti, kad pradžioje angelai neturėjo sparnų jie imti minėti tik 4 a. krikščionių pasakojimuose.
Regiono neolito religiniai centrai yra orientuoti šiaurės-pietų kryptimi, o šiaurė yra
mirusiųjų ir atgimimo kryptis Catal Huyuk. Tai galėjo būti užuomina apie žvaigždžių skliauto
sukimąsi apie šiaurės polių. Tuo metu tai buvo ne Šiaurinė žvaigždė,
o Gulbės žvaigždynas
(tačiau senovėje jo žvaigždes galėjo palaikyti ir plėšraus paukščio atvaizdu)
.
Katastrofos paliudijimas?
Anglijos Edinburgo un-to mokslininkai Gebekle-Tepe rado akmeninį stulpą (vadinamąjį peslio akmenį) su
išraižytais piešiniais, kurie galimai vaizduoja dangaus katastrofą. Jų numanomas amžius, apie 12 tūkst.
m., sutampa su stiprių klimato pokyčių, nustatytų tiriant Grenlandijos ledo kernus, laiku. Laikoma, kad
atšalimas paskatino bendrai dirbti laukus ir taip atsirasti žemdirbystei. B. Sweatman ir D. Tsikritsis straipsnis
paskelbtas Mediterranean Archaeology and Archaeometry žurnale (2017).
Tų piešinių statistinė analizė rodo, kad jie galimai susiję su žvaigždynais ir kosminiais įvykiais. Kai kurie
piešiniai, tokie, kaip žmogus be galvos, gali simbolizuoti kataklizmo pasekmes.
Prieš 12 tūkst. m. prasidėjo staigus 1000 m. trukęs atšalimas (vėlyvasis driasias), kurį, anot vienos
versijos, sukėlė kometa. Todėl tyrinėtojai mano, kad piešiniuose uždokumentuotas Žemės susidūrimas
su dangaus kūnu - ir tai įvyko apie 12,9 tūkst. m. Tas susidūrimas pakreipė ir Žemės ašį. Gali būti, kad
Chicxulub'o krateris Meksikos Jukatano pusiasalyje ir yra to susidūrimo liekana.
Įdomus sulyginimas su Stounhendžu
(apie 2000 m. pr.m.e.) T formos stulpai primena ant akmeninių atramų užkeltus masyvius kitos uolienos akmenis. Prisimintina ir
dolmenų forma kai ant vertikalių atraminių akmenų dėtos horizontalios plokštės (akmenys).
Kodėl ši forma atsikartoje skirtingose kultūrose ir skirtingu laiku?
Šiaurės Amerikos indėnai aukščiau iškilusiose vietose bandydavo išvysti vizijas. Ant
žemės buvo šamanų ratai iš akmenų (kartais viduje dar ir kryžius). Centre maža laisva vieta,
kurioje sėsdavo siekiantis vizijos ar pagijimo. Tokios šventyklos vis dar kartais naudojamos ir dabar.
Taip pat indėnai iš žemės supildavo piramides. Tokių yra ir Meksikoje, ir Kinijoje, buvo ir Babilone (ziguratai).
*) Piteris Benediktas (Peter Benedict, 1939-2006) amerikiečių antropologas, vadovavęs
USAID misijoms 4-iose šalyse (Mauritanijoje, Nigeryje, Kamerūne, Zimbavėje) 1976-1997. 1970 m. Čikagos un-te apsigynęs daktarinę disertaciją,
6 m. praleido Turkijoje, kur dalyvavo kasinėjimuose, dėstė universitetuose ir su bendraautoriais parašė 3 knygas.
Ten prisijungė prie Fordo fondo ir tapo jo Turkijos skyriaus direktoriumi. Nuo tada daugiausia dorbo administracinį darbą.
**) Klausas Šmidtas (Klaus Schmidt, 1953-2014) vokiečių archeologas,
nuo 1996 m. vadovavęs kasinėjimams Gobekli Tepe pietų Turkijoje (kasinėjimai ten paprastai vykdavo 2 mėn. pavasarį ir 2 mėn.
rudenį). 2011 m. jis įvertino, kad ištirta apie 5%. Kasinėjimai Gobekli Tepe tapo sensacija išleidus knygą Jie pastatė
pirmąsias šventyklas (2006). Nuo 2007 m. buvo profesoriumi Erlangeno un-te. Pagrindinė domėjimosi sritis priešistorė.
Literatūra:
- S. Scham. The World's First Temple// Archeology magazine, vol.61, no.6, Nov./Dec. 2008
- A. Collins. From Ashes of Angels, 1996
- A. Collins. Gods of Eden, 1998
- A. Collins. The Cygnus Mystery, 2006
- Klaus-Dieter Linsmeier, K. Schmidt. Ein anatolisches Stonehenge// Moderne Archeologie, 2003
- K. Schmidt, Gobekli Tepe and the rock art of the Near East// TBA-AR 3, 2000
- K. Schmidt: Gobekli Tepe, Southeastern Turkey. A preliminary Report on the 1995-1999 Excavations// Palcorient CNRS Ed., Paris 26.2001, 1
- K. Schmidt: Fruhneolithische Tempel. Ein Forschungsbericht zum prakeramischen Neolithikum Obermesopotamiens// Mitteilungen der deutschen Orient-Gesellschaft 130, Berlin 1998
- K. Schmidt. Göbekli Tepe - the Stone Age Sanctuaries...// Documenta Praehistorica XXXVII, 2010
- K. Pustovoytov. Weathering rinds at exposed surfaces of limestone at Gobekli Tepe// Neo-lithics. Ex Oriente, 2000
- D. Rohl. Legend, 1998
Džiroftas
Matriarchatas
Slontaho šventykla
Šnabždanti uola
Kijevo paslaptys
Stounhendžo stebuklas
Languedoko akmenys
Brandbergo Baltoji ledi
Dolmenai ir megalitai
Slėpiningieji Edeno sodai
Sahara senaisiais laikais
Bažnyčia už laiko gniaužtų
Moteris su dviem leopardais
Kur sustojo tūkstantmečiai?
Hiperboriečiai senovės liudijimuose
Nan Madolis: apleistas paslaptingas miestas
Jurgis Kunčinas. Vilnius po senovei
Patristinės elgsenos paplitimas
Trumpa istorijos mokslo istorija
Prokopijus. Nuslėptoji istorija
Baikalas ir uolų piešiniai
N. Žirovas. Zimbabvės mįslė
Didžiausias pasaulyje piešinys
Indo-iranėnai ir kalba
Galios vietos: Optina
Bokoro rūmai, Kambodža
Nežinoma pirmapradė jėga
Niobė - suakmenėjusi deivė
Nubija ir jos istorija
Paslaptingosios zonos
Kur išėjo hetitai?
Chimera tebegyva
Mohendžo-daro
Nan Madolis
Angelai