Lenkijos trapeciniai kapai senesni už Egipto
Archeologai Lenkijoje rado 5,500 m. senumo kapus, pravardžiuojamus Lenkijos piramidėmis (arba milžinų guoliais).
Tie dideli kapai yra trapecijos formos pylimai, kurių kai kurių ilgiai siekia 200 m. Tai leidžia atidžiau pažvelgti,
kaip ankstyvosios žemdirbių bendruomenės laidojo savo narius.
Pailgi žemių kapai, priklausantys neolito amžiaus Funnelbeaker kultūrai*), rasti naudojant nuotolinio stebėjimo technologijas įprastų lauko darbų metu generolo Dezyderio Chlapovskio kraštovaizdžio parke. Jų rytinė pusė platesnė ir aukštesnė už vakarinę, tad kapas įgauna trikampio ar uodegos formą. Manoma, kad trapecijos forma susijusi su netoliese esančių neolito kultūrų namų stiliumi. Ir nors jų aukštis retai viršija 4 m., jie yra išskirtiniai Lenkijoje.
Naujausias radinys yra tik antras tame regione, o daugiau jų žinoma šiaurės vakarų Lenkijoje. Kiekvienas kapas paprastai išklotas akmeninis, o priekyje sudėti masyvūs rieduliai (dabar jau dingę, tikriausiai vietinių sunaudoti kitoms reikmėms), kurių kai kurie svėrė net 10 t tai rodo sudėtingą bendrą darbą ir įrankių išmanymą. Vis tik tuose kapuose laidojo tik iškiliausius asmenis juose paprastai rasta tik po vieną skeletą, kurio kūnas buvo pastatytas vertikaliai ir apsuptas dovanomis. Vėliau piramidžių viršų uždengdavo akmenimis.
*) Piltuvėlinės keramikos kultūra (danų Tragtbægerkultur, TBK) - vėlyvojo
neolito archeologinė kultūra
(apie 4000-2700 m. pr.m.e.), taip vadinama dėl dėl specifinės formos keramikos (tikriausiai naudotos gėrimui).
Nėra sutariama dėl kultūros kilmės - dalis (tarp jų ir M. Gimbutas) ją laiko
Ertebiolės kultūros neolitizacijos rezultatu, o kiti išorinės grupės (greičiausiai indoeuropiečių) invazijos rezultatu. Vienu metu apėmė Daniją,
šiaurės Vokietiją, Nyderlandus, pietinę Švediją, iki Čekijos pietuose, o rytuose siekė Vyslą. Vėliau ją sunaikino
virvelinė kultūra, kurios nešėjai buvo indoeuropiečiai.
Jos gyventojai vertėsi gyvulininkyste, bet maistą papildė ir medžiokle bei žvejyba. Aptinkama lydiminės žemdirbystės
tradicijų: augino kviečius, naudojo plūgą. Laidojimo būdai buvo įvairūs: žemėje, dolmenuose,
koridoriaus formos kapuose, kurganuose. Įrenginėjo stambius kulto centrus.
Dolmenai
Džiroftas
Mima kalvos
Kinijos piramidės
Herodotas. Istorija
Piramidės ir jų paslaptys
Senovės autoriai apie žydus
Ką slepia Primorsko piramidės?
Aleksandras Didysis ir amazonės
Kaip buvo galima pastatyti piramidę?
Plutarchas. Biografijos: Solonas
Prokopijus. Nuslėptoji istorija
Sfinksas: Gal tai jau buvo?
Nauja dėl Stounhendžo
Sahara senaisiais laikais
Akvilonijos sfinksas
Bado kalnai Afrikoje
Kur veda lėjos?
Matriarchatas
Vartiklis