Gal tai jau buvo?

Jau Antikos laikais istorija buvo laikoma naudingiausiu mokslu. Įsigalėjo Polibijaus (apie 200-118 m. pr.m.e., graikų istoriko, garsėjusiu savo ypač griežtais reikalavimais istoriniams faktams. Jo „Visuotinė istorija“ atspindi Romos įsigalėjimo ir graikų kovos su ja epochą) įvesta cikliškumo samprata. Jei reiškiniai pasikartoja, reikia juos pažinti ir panaudoti gautas žinias.

„Net jei dabartiniai reikalai eina šauniai, supratingas žmogus turi rūpintis ateitimi, darydamas išvadas iš dabarties. Štai kodėl sakau, kad praeities suvokimas nėra vien malonumas, o tikra būtinybė."

Tiesiog nuostabu, kad būdami tokie išmintingi, kokiais save linkusi laikyti žmonija, nežinome net kas mes esame! Ir stulbina, kad atmetami, ignoruojami ar laikomi klaidinančiais priešistoriniai įrodymai. Unikalūs radiniai ir kultūros faktai kartais datuojami priskiriant ankstyvesniam laikotarpiui, nei įprasta, - o ir surandami ne ten, kur derėtų.

Bato atspaudas triase

Nors garsių antropologų Liki šeima pasiūlė nukelti „homo“ atsiradimą bent iki 3 mln. metų atžymos, tačiau akademiniai sluoksniai laikosi 1 mln., o „mąstančio“ žmogui teskiria tik 40 tūkst. metų.

Nors ir sunku paaiškinti „Homo Sapiens“ staigų visuotinį išplitimą tuo metu, dar sunkiau atsakyti, kodėl išnyko neandertalietis (pleistocene), o vėliau ir kromanjoniečiai (vėlyvajame paleolite).

Peršingo apygardoje, Nevadoje, <bato atspaudas rastas triaso (mezozojaus pirmasis periodas) sluoksnyje, kurio amžius - 400 mln. metų. 1975-ais dr. Steinli Rainas pranešė, kad rado žmogaus atspaudus 40 mln. senumo sluoksnyje. Taip pat panašus radinys Kentone, Oklahomoje bei šiaurės Viskonsine. Rožiniame slėnyje Teksase 16-os colių ilgio pėdos rastos šalia dinozauro pėdsakų 80 mln. senumo sluoksnyje.

Bet jei žmogus gyveno šalia dinozaurų (skaitykite Amerikos dinozaurai), galbūt jis buvo daug didesnis, kad galėtų kovoti su jais? Ir nuostabu, kad randami nepaprastai didelių humanoidų skeletų, iki 7 ar 8 pėdų aukščio, likučiai, - ir tai nėra "Kardifo apgavystės". O Mirties slėnyje gausu fosilijų ir kitų radinių, - tad vietoje dabartinės dykumos smėlių gal kažkada buvo Edeno sodai, su ten gyvenusiais milžinais.

Bet visa tai prieštarauja teorijoms, kad žmogus į Ameriką atėjo palyginti neseniai [skaitykite Eskimų kilmė]. Taip pat ir naujausi tyrimai rodo, kad Beringo "tiltas" bei Kordilerano "ledo koridorius" tapo praeinami tik prieš 9000 m. Tačiau jau prieš 9000 m. čia jau augo kukurūzai. Kažkas dar anksčiau turėjo išvesti jų sėklą. Meksikoje rastos 80 tūkst. senumo kukurūzų žiedadulkės.

Unikalūs indėnų kraujo krešėjimo ir dantų požymiai neigia greitą azijiečių evoliuciją, - geriausiu atveju tam reiktų bent 40 tūkst. metų (tam, kas Senajame žemyne truko milijonus metų). Be to, Kalifornijoje rastos kaukolės, identiškos dabartiniams Amerikos indėnams, kurių amžius 50 tūkst. metų. Ir aplamai, indėnai atsiranda be jokios evoliucinės bazės.

Maišatį kelia ir paslaptingieji muliečiai, prieš 10 tūkst. metų netikėtai pasirodę Alžyro pakrantėje. Jie turėjo didžiausią kaukokės tūrį: 2000 cm 3 (kai mūsiškis tėra apie 1400 cm3). Tačiau jie gyveno trumpai, pagrindinę žmonių dalį sudarė moterys ir vaikai. Šie naudojo įrankius ir augino niekur anksčiau nematytus gyvulius.

<

Nevados bato atspaudas akmenyje

Tai artefaktas, rastas prie Fišerio kanjono Nevados valstijos Peršingo apygardoje. Dauguma rašiusiųjų teigia kad jį 1922 m. (ar 1927 m.) rado Dž. Reidas, tačiau greičiausiai jį rado Nevados Kalnakasybos kompanijos darbininkas Albertas E. Knapp‘as apie 1917 m. sausio 15 d. Du ankstyvi jo paminėjimai yra „New York Time“ 1922 m. kovo 19 d. žinutė bei W.H. Ballou straipsnis „Suakmenėjusio bato pado mįslė“ 1922 m. spalio 8 d. „New York Sunday American“. Šiame rašoma:

„Prieš kažkiek laiko garsus kalnakasybos inžinierius ir geologas Džonas T. Reidas ieškojo fosilijų Nevadoje; jis tada staiga sustojo ir visiškai sutrikęs bei nustebęs pažvelgė į akmenį prie jo kojų. Pats akmuo atrodė kaip žmogaus pėdsakas! Atidžiau apžiūrėjus paaiškėjo, kad tai nebuvo basos pėdos atspaudas, o, greičiau, tai buvo suakmenėjęs batų padas. Trūko priekinės jo dalies. Tačiau buvo ne mažiau kaip du trečdaliai jo kontūro ir aplink šį kontūrą vedė aiškiai apibrėžtas siūlas, kuris, atrodo, tvirtino rantą prie pado. Toliau buvo dar viena siuvimo linija, o centre, kur pėda būtų besirėmusi, jei objektas tikrai būtų batų padas, buvo įdubimas, būtent toks, kokį padarytų kulno kaulas, trindamas ir nudėvėdamas medžiagą, iš kurios padas buvo pagamintas. Tad rasta fosilija yra didžiausia mokslo paslaptis šiandien. Uoliena, kurioje jis buvo rastas, yra mažiausiai 5 mln. metų senumo.

Galimos bato formos

Tiesa, Ballou žinutė kiek klaidina – ne tik dėl atradėjo, bet ir dėl radinio amžiaus: jei uoliena yra iš triaso, tai jos amžius bent 200 mln. m. tačiau tokia interpretacija turi ir rimtesnių problemų. Visų pirma, objektas atrodo kaip sudaužytas geležies akmuo (ironstone), galbūt dar ir kažkiek paveiktas erozijos. Tokios konkrecijos neretai yra kiaušinio formos ir koncentrines juostas, panašias į Nevados „bato atspaudą“ – tad jas neretai palaiko suakmenėjimais, kaulais, meteoritais ir kt. Konkrecijos gali turėti taisyklingą formą, pvz., dėžučių, vamzdžių, rutulių ir net priminti žmogaus kūno dalis (pvz., pėdas ar šonkaulius). Tad jos gal priversti susimąstyti ir suklaidinti.

Panašios juostos būdingos ir smiltainio plokštėms – jas vadina „Lizegango žiedais“ dėl jų panašumo į medžių rieves. Geologas aiškina, kad tokie akmenys paprastai yra oranžinės, raudonos ar rudos spalvos, nes juose gausu geležies oksidų. Jie susidaro, kai deguonimi prisotintas vanduo sunkiasi per porėtą uolieną ir šio proceso metu dažnai lieka koncentriniai besikeičiančios spalvos žiedai

Toliau Ballou laiko, kad atspaudas yra apie pusė pradinio dydžio, o A. McCann‘as („Dievas ar gorila“) tvirtina, kad atspaudas atitinka vaiko 13-o dydžio apavą. Tačiau abu jie daro prielaidą apie nesančią „atspaudo“ dalį (žr. iliustraciją apie galimas formas).

Literatūra:

  1. Alfred W. McCann. God - or Gorilla, 1922
  2. Andrew MacRae. Fossil? Oddities
  3. Keith J. Fitzpatrick-Matthews. Fischer Canyon (Nevada) footprint, 2006
  4. Joseph R. Jochmans. Strange Relics from the Depths of the Earth, 1979
  5. Jerald Tanner. Views on Creation, Evolution, and Fossil Man, 1975
  6. Eric A. von Fange. Time Upside Down, 1981
  7. Yu Wenlong. What Does a 200 Million Year Old Fossil with a Shoe Print Tell Us? 2005

Taigi, mūsų žinios yra labai ribotos, - ir mes, praktiškai, nežinome, kas dėjosi iki mums atsirandant. Pvz., kas vaikščiojo tos garsios Jugoslavijos 'minicivilizacijos' gatvėmis, epochoje iki senojo Egipto ar Kinijos, - 5000 m. prieš suklestint Graikijai? Kas buvo prarastoji Amerikos indėnų Kahokijos civilizacija, kurios mieste netoli dabartinio Šv. Lui gyveno per 250 tūkst. indėnų.

Ir kas pastatė paslaptingas septynių mylių sienas Berklio ir Oaklando (Kalifornija) kalvose? O 20 mylių ilgio siena Jordanijoje, netoli Petra. Kokie žmonės prieš 2000 m. (iki majų) sukūrė Jukatano drėkinimo sistemą? Nieks nežino, kada ir kodėl buvo pastatytos Egipto ir Meksikos piramidės.

Piešiniai akmenyse, kurie gali būti 60 mln. senumo, vaizduoja širdies persodinimo ir Cezario pjūvio operacijas. Tie 150 tūkst. akmenų turi scenų, įrodančių, kad ypatinga žmonių rasė gyveno tuo pačiu metu su dinozaurais.

Senovės egiptiečiai turėjo kontraceptinę žele ir iš šlapimo galėjo nustatyti nėštumą. Majų dantų ertmėse vis dar išsilaikė cementas. Du broliai Kosmas ir Damianas prieš 1700 metų sėkmingai atlikdavo kojų transplantacijos operacijas [Rentgenas Senovės Egipte]. Gal jie kaip nors gavo žinias iš ankstesniųjų chirurgų?

Karakolos bokštas Čiken Itzoje yra žymiausia Vidurio Amerikos observatorija ir, atrodo, dalijosi savo atradimais su kitais panašiais Šiaurės Amerikos statiniais Mesa Verdėje, Vičitoje ir Čako kanjone.

Senovės babiloniečiai ne tik naudojo sieros degtukus, bet turėjo pakankamą technologiją, naudojančią elekrocheminėms baterijoms su laidais. Tokios baterijos ir elektrolizė buvo žinomi Egipte, Indijoje ir Svahililande. O neseniai perskaityti aramietiški tekstai leidžia prielaidą, kad izraeliečiai mokėjo gaminti „maną iš dangaus“, leidusią išgyventi kelionės per dykumą metu [kita teorija apie maną].

Nors platinos apdirbimui reikia 1780 laipsnių temperatūros, kai kurie Peru žmonės dar prieš inkus kūrė dirbinius iš šio metalo. Net ir šiais laikais aliuminio išgavimo procedūra yra sudėtinga, tačiau Čou-Ču, garsusis Czin eros (265-316 metai) karvedys buvo palaidotas su aliumininėmis diržo sagtimis. O kaip su metaliniais, aukso ir kitokiais radiniais anglies šachtose?

Tokias „klaidas“ aiškina dvi hipotezės:

  1. Anksčiau gyveno pažangi civilizacija, kuri, neaišku, dėl natūralių ar technologinių katastrofų, žuvo;
  2. Tai aukštos technologijos nežemiškos civilizacijos ženklai, kuri mus aplankė prieš milijonus metų.

Gal būt, mūsų protėviai valdė ir branduolinę energiją? Archeologai dideliame gylyje yra radę „lydyto žalio stiklo“, - tokio, koks anksčiau buvo žinomas tik branduolinių tyrimų centruose. Jis rastas Gabone, Afrikoje, taip pat Sacharos dykumoje, Eufrato slėnyje, Irake, Modžavo dykumoje, Škotijoje, Egipte ir šiaurės Turkijoje [apie tai skaitykite Tektitai]. Taip pat mokslininkai atrado urano klodus, kurie atrodo, buvo kasami senovėje.

Tad, jei istorija kartojasi ir yra cikliška, pamąstykime apie galimą žmonijos kilmę. Geriau sužinoti apie ją, nepriėjus savosios pabaigos.

Ar ne laikas paieškoti milžinų, stačiusių Stounhendžą, nuskendusių Atlantidos ar Mu žemynų, ankstesniųjų žmonijos rasių, ateivių ir kitų senovės reiškinių. Gal kas slepiasi antikos rašto paminkluose, mituose ir padavimuose.


Jei norite ir toliau sekti panašias mintis, visada laikykite taikiklyje Atlantidos puslapį

Taip pat skaitykite:
Angelai
Zoologija ir mitologija
Nibiru - keleivinė planeta?
Paslaptingas Naska linijas
Kur sustojo tūkstantmečiai?
Uždrausta žmogaus kilmės istorija
Kas buvo baltaveidis actekų ir majų dievas?,
A. Duginas. Hiperborėjos teorija
Senosios Pietų Azijos technologijos
Gilgamešo-Muromeco sugretinimai
Zep Tepi - pirmasis laikas
Šeiveris ir „Slėpiniai“
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Nauja dėl Stounhendžo
Gralio taurė – Kaukaze?
Elohimų alchemija
Languedoko akmenys
Pranašas Nostradamas
Gilgamešo epas
Mitologijos bei „Fuko švytuoklės“ puslapius.
Taip pat atsirado puslapis apie paslaptingą Afrikos Dogono gentį
Juose rasite nuorodas į kitus tokio pobūdžio tekstus.