|
Nibiru - keleivinė planeta?
 Daugybė liudijimų teigia, kad mūsų žemę buvo aplankę dievai? Tačiau iš kur jie atvyko?
Z. Sitčinas, amerikietis, bet gimęs Baku, interpretavęs šumerų tekstus, aiškina, kad kas 3600 m. iš
kosmoso gelmių prie Žemės priskrenda klajojanti planeta, o joje esanti milžinų anunakių
rasė aplanko Žemę ir paskatina civilizacijos joje vystymąsi. Šumerai sakė, kad jie iš Nibiru planetos. Jie turėjo nuostabų dokumentą,
Enuma Eliš,
beveik 4000 metų senumo poemą, kurios vertimą 1876-ais išspausdino Britų muziejaus darbuotojas
Džordžas Smitas. Joje pasaulio sutvėrimas išdėstytas
daug nuodugniau, nei Biblijoje. Tereikia sutapatinti dievus su planetomis.
Poema prasideda žodžiais Enuma eliš la nabu šamamu, t.y.
Kai dangūs dar neturėjo vardo (skaitykite Enuma Eliš ištraukas).
Toliau vardijami dievai, kuriuos pagimdė AP.SU (Saulė). Šių dievų aprašai tiksliai atitinka Saulės
planetų apibūdinimus. Vėliau bedugnės gelmėse buvo sutvertas grėsmingasis
dievas Mardukas: O gal vis dėlto?!
Kai mintis apie Nibiru gerokai prigesino mažųjų planetų medžiotojai M. Braunas ir K.
Batyginas,2015 m. pasirodė švedų astronomų, vadovaujamų R. Lizo, kurie dirba su milimetriniu ALMA teleskopu, pranešimas. Ši grupė jau kelis metus
tyrė mums artimiausią Kentauro Alfa žvaigždės sistemą ir vienu tikslu buvo planetų
joje atradimas. Tam jie naudojo įvairius prietaisus, taip ir priėjo prie ALMA teleskopo.
2014 m. liepos 7 d. Kentauro žvaigždės rajone jie pastebėjo švytintį objektą, o beveik po metų, 2015 m. gegužės 2 d.
740 mkm diapazone objektas vėl spindėjo, tik ne ankstesnėje vietoje. Tad buvo padaryta išvada, kad objektas turėtų
priklausyti Saulės sistemai. Pagal jo šviesumą jie nustatė, kad jei jo dydis kaip Sednos, tai jis yra už 60 a.v., jei kaip
Žemės per 200 a.v., o šalta rudoji nykštukė už 20 tūkst. a.v.
Pranešimas buvo sutiktas šaltai buvo klausiama: a) kodėl objektas matomas tk dviejuose diapazonuose? b) kodėl jo
nepastebėjo anksčiau?.. Į b) atsakoma jau pačiame straipsnyje: Kentauro Alfa yra pietų
pusrutulyje 43o kampu į ekliptikos plokštumą, o Saulės sistemos objektai tokio nuokrypio neturi, tad Saulės sistemos tyrinėtojai į šią
dangaus sritį mažai žiūri, o tarpžvaigždininkai galėjo tokį svetimą objektą ir ignoruoti. Vis tik jau 2016 m. sausį straipsnį
Astronomy & Astrophysic gražino pataisymams.
Tačiau būtent rudoji nykštukė labai tinka Nibiru vaidmeniui. Ir dabar gerai įsižiūrėkime į šumerų antspaudą, taip smarkiai įkvėpusį
Z. Sitčiną. Iš tikro, jame, be stambios žvaigždės, pavaizduota ne 12, o 13 objektų: 9-i arti,
2 kiek dešiniau, 1 gerokai dešiniau, priešais vieno iš stovinčių žmonių nosį, o dar vienas greta sėdinčio žmogaus kelio. Ir kaip
bebūtų keista, kampas nuo žvaigždės link jo sudaro 45o.
Tad būtų: 9-ios artimiausios mums žinomos Saulės sistemos planetos plius suiręs Fajetonas, iš kurio susidarė asteroidų
žiedas, 2 tolimesnės hipotetinės planetos, apie kurias kalba planetos X ieškotojai (M. Braunas,
K. Batyginas, broliai Markosai, Č.Truchiljo ir S. Šepardas),
o štai 12-asis rudoji nykštukė, esanti pusiaukelėje tarp Kentauro Alfos ir Saulės.
Ar ji galėtų iki Žemės atskristi per šumerų nurodyus 1800 m? Jei atstumas iki jos 20 tūkst. a.v., tai greitis turėtų būti 50
km/sek., kas yra 10 kartus didesnis už Saulės sistemos objektų greičius, tačiau visai priimtinas tarpžvaigždiniams objektams, kurie kartais juda net greičiau.
Jei jei toji tariamoji rudoji nykštukė ir yra Nibiru, tai ji yra tolimiausiame nuo mūsų taške. Tada Žemės apylinkėse ji turėjo
pasirodyti maždaug prieš 2000 m. Tam laikotarpiui tenka du įdomūs įvykiai: 1) Betliejaus žvaigždė; 2) kilę problemos su
kalendoriais, kuriuos ėmė perdarinėti visose Žemės kraštuose nuo Romos iki Kinijos. Gali būti, kad, kaip rašo
Suetonijus, dėl visko kalti nesąžiningi žyniai, tačiau
stambaus dangaus kūno praskridimas irgi galėjo sujaukti reiškinius danguje.
Toliau toldami laike, gausime 4 tūkstm. pr.m.e. aktyvaus bronzos naudojimo pradžia; 8 tūkstm. pr.m.e. vario lydymo pradžia,
pirmieji miestai Anatolijoje, 12 tūkstm. pr.m.e. vėlyvojo triaso
apledėjimas, kurį spėjamai sukėlė kometų bombardavimai.
Tad gal vis tik?! Taigi Nibiru yra iš kosmoso gelmių atklydusi planeta, kurią Saulė ir planetos įtraukė į patį Saulės sistemos įvykių sūkurį.
Nibiru atskriejo priešinga planetų sukimosi kryptimi - likimas ją bloškė Tiamatei į glėbį:
Ginkluotas "žaižaruojančia liepsna", vesdamas paskui save "vėjus"
(t.y. savo palydovus) Mardukas atgrežė veidą įtūžusei
Tiamatei: Iš pradžių Tiamatei smogė
Marduko palydovai.
Tiamatė buvo sunaikinta, o jos palydovai paimti į nelaisvę. Vandeningoji Tiamatės galva -
tai Žemė, kurią atskeltą nuo Tiamatės kartu su sąjungininku Kingu
(didžiuoju pasiuntiniu) į kitą orbitą nukreipė vienas iš Nibiru palydovų. Taip pat katastrofos metu buvo sukurta asteroidų
juosta ir kometos, o likusi Tiamatės dalis perėjo į Saturno orbitą įgaudama Saturno žiedus.
Tačiau ir pats Mardukas pakliuvo į Saulės sistemos pinkles.
Ir dabar laikas nuo laiko sugrįžta į Saulės sistemą
Ypač įdomu, kad "Enuma Eliš" susišaukia su šventojo musulmonų rašto, Korano, žodžiais: Ar galima moksliškai pagrįsti šią hipotezę, kuri paaiškina visas Saulės sistemos anomalijas, kurioms paaiškinimo neranda šiandieninis mokslas.
Geriausias to įrodymas yra po mūsų kojomis - tai mūsų Žemė. Kodėl didesnė Žemės masė sukaupta vienoje pusėje, o kitoje žiojėja
Ramiojo vandenyno įdauba? tai būdinga tik vienai Žemei. Tuo labiau, kad po sausuma Žemės plutos storis siekia nuo 20 iki 40 mylių
(o kai kurios plutos "plytos" panyra net iki 250 mylių gylio), o po Ramiuoju vandenynu plutos storis - vos 5 mylios. Ir skiriasi jų amžius!
Sausumos uolienų amžius yra 4 mlrd. metų, o po vandenynu - tik 200 mln. metų.
Buvo sukurta daug painių teorijų šioms anomalijoms aiškinti, o gal tereikia
įsiklausyti į tai, kad senovės šumerai Žemė vadino žodžiu KI, kuris reiškia "atkirsti, atskirti". Mėnulis irgi nestokoja duomenų tai hipotezei paremti. "Apolono"
ekspedicijų metu jame buvo rasta daug uolų nuolaužų (vadinamųjų "breikčijų"),
kurios iš pradžių buvo sutrupintos, o po to sulydytos. Tuo pat metu
Mėnulio paviršius buvo aplydytas, o magnetinis laukas sumažėjo iki nežymaus
dydžio. O Mėnulio krateriai yra susidūrimų tvariniai (o ne ugnikalnių veiklso rezultatas).
Ir kaip nedidelės masės Žemė galėjo pritraukti tokį sunkų palydovą kaip Mėnulis?
O asteroidų juosta? Mokslo hipotezės bando įteigti, kad tai Saulės sistemos
statybinės medžiagos atliekos, kurioms nepavyko susijungti į atskirą planetą.
Tačiau pagal Bodo dėsnio lygtis būtent šioje vietoje turėjo būti dar viena planeta. Bet asteroidų masės nepakanka jos sulipdymui.
O kometos, kurios sukasi priešinga kryptimi nei planetos? Tai pats paslaptingiausias
Saulės sistemos darinys. Kai kurios jų turi labai ištęstas orbitas ir prie Saulės priartėja tik kartą
Tad dabartinio mokslo hipotezės apie Saulės sistemos anomalijas (pvz., Saturno žiedus)
mažai įtikimos. O kas atsakys į klausimą: Iš kur Žemėje atsirado gyvybė?.
Tyrimai rodo, kad pirmieji vienaląsčiai buvo neįtikėtinai sudėtingi. Tuo
labiau, kad visi gyvi organizmai Žemėje turi tą patį genetinį kodą, - o tai reiškia, kad gyvybės šaltinis žemėje buvo vienintelis.
Tai kas pasėjo tą pirmąją gyvybės sėklą Žemėje? Tikriausiai Žemė gyvybės virusu užsikrėtė susidūrimo su Nibiru metu. Kad mus gali aplankyti svečiai iš tarpžvaigždinės erdvės, iš bedugnės, įrodo Oumuamua
asteroido atvykimas (yra manančių, kad tai netgi kosminis zondas iš kitos žvaigždės). Nibiru tema pratęsta >>>>; taip pat žr. >>>> Apipjaustymo ištakos
Vokietijoje Kelno teismas 2012 m. birželį apipjaustymą
pripažino neteisėtu, nes jisai yra prieš vaiko interesus, nes sukelia kūdikio kūno pakeitimą. Juk kūdikis dar negali pasakyti Ne!. Kita vertus,
apipjaustymas visai nėra būtinas - apyvarpę galima prižiūrėti tiek pat lengvai, kaip valytis dantis. Tačiau tai,
be jokių abejonių, tai sukėlė šalies 120 tūkst. žydų ir 4 mln. musulmonų nepasitenkinimą.
Skaitykite: Apipjaustymas: 8 dienos svarba Nežemiečiai, prieš 400 tūkst. m. atvykę iš Nibiru planetos, buvo be apyvarpių, tačiau prieš 300 tūkst. m. jie atliko genų inžineriją, sujungę savo genus su Homus Erectus (žemiečio hominido) genais ir taip sukūrė mus hibridus, turinčius apyvarpę. Prieš 300 tūkst. m. nežemiečių vyriausiasis mokslininkas Enki perdavė Pietų Afrikoje buvusias aukso kasyklas Ennugiui**). Jose keli šimtai nibiriečių kasė auksą, kurį gabeno į Nibiru, kad padėtų kurti skydą, saugantį jos atmosferą (žr. >>>>> ). Enki, jo žmona Ninmah bei jų sūnus Ningšizida tyrinėjo Homus Erectus (žr. >>>>> ), Žemėje išsivysčiusią rūšį. Enki aiškino, kad Homus Erectus galėtų per kelis milijonus metų išsivystyti į Homo Sapiens, nibirietišką rasę. Enki patraukė Homus Erectus protas ir meilė gyvūnams: tasai išlaisvindavo žvėris iš spąstų. Tuo tarpu Pietų Afrikoje kalnakasiai ėmė maištauti, kad Ennugi juos pernelyg išnaudoja (tai minima ir >>>>>). Tasai apie tai pranešė Enki, kuris grįžo į kasyklas. Enki slapta įkalbėjo kalnakasius suimti Enlilį ir priversti jį priimti Enki numatytą planą dėl Homus Erectus. Kalnakasiai sumažino aukso kiekį, siunčiamą į liejyklą Šumere. Enlilis padėties tyrimui pasiuntė Ninurtą. Ninurta su Ennugi girdėjo kalnakasius burnojant ir murmant, kad nepakeliamai sunku dirbti. Enki jiems sakė: Pakvieskite Enlilį į kasyklas, tegu pats Vadas pamato, kaip sunku dirbti. Enliliui atvykus, kalnakasiai apsupo jo namus. Enlilis paprašė valdovą Anu atskristi į Žemę ir nubausti kalnakasių lyderius. Tasai bandė išsiaiškinti, kas vadovauja kalnakasiams, tačiau tie neišdavė savo lyderių ir Enki. Tada Enki pasiūlė:
Sukurkim primityvų darbininką, tegu jis triūsia už anunakius [nibiriečius Žemėje]. Tokia
būtybė jau yra. Mums tereikia pažymėti jį savi esme [genais], ir taip būtų sukurtas Lulu, primityvus
Enki komanda apvaisintą kiaušinėlį perkėlė į Ninmah, embrionui perdavusią kažkiek savo esmės. Iš Homus Erectus buvo perimta kai kurių savybių, ypač užuojautą. Adomo oda buvo glotni, tamsaus raudono kraujo spalvos ir juodus tarsi Abzu molis plaukais. Jie pažiūrėjo į Adomo penio galvutę; keista buvo jos forma, jos priekį slėpė oda, skirtingai nei anunakių. Enki tarė: Tegu šia apyvarpe žemiečiai skiriasi nuo mūsų, anunakių. Tada Ningšizida sukūrė moterišką hibridą, kurį patalpino Enki žmonos Ninki*) įsčiose. Gimė Tiamatė, smėlio spalvos blondinė su šviesia oda. Iš Adomo ir Tiamatės ląstelių Ningšizida sukūrė daugiau vyriškos ir moteriškos lyties individų, kurių kiaušinėlius perkėlė į nibiriečių moterų įsčias. Jie suaugę gyveno seksualinį gyvenimą, santykiavo dažnai, tačiau nepastodavo. Ningšizida atrado nibiriečių genotipo dalį, atsakingą už dauginimąsi. Nibirietės turėjo XY chromosomas, o Tiamatė teturėjo XX. Ningšizida modifikavo hibridų genus, kad tie galėtų susilaukti palikuonių. Žemiečiai pradėjo dirbti kasyklose ir laukuose, o nibiriečiams pradėjus kovoti tarpusavyje, hibridai kovėsi dėl atitinkamo nibiriečio globos. 2040 m. pr.m.e. karai tarp Enki sūnaus Marduko ir Enlilio sustiprėjo. Kad sustabdytų Marduko žemiečių puolimą, Enlinis branduoliniais ginklais sunaikino Sodomą, Gomorą ir Sinajaus kosmodromą (taip pat žr. >>>>> ) Tačiau radioaktyvios medžiagos iškrito virš Šumero ir visos Enlilio pajėgos žuvo. Iš Enliliui palankių žemiečių teišliko Abraomas ir jo palikuonys. Enlilis jiems, žydams, įsakė pašalinti apyvarpę, kad atrodytų kaip nibiriečiai, ir taip būtų aiškiai pažymėti bei skirtųsi nuo kitų, neparėmusių Enlilio. Žr. Z. Sitčinas. Dingusioji Enki knyga, 2002 Skaitykite: Žmogaus patobulinimas *) Ninsara (Žalioji ponia) šumerų augmenijos deivė. Gimė iš Enki ir Ninhursagės, kuri nėščia buvo 9 d. (čia dienos atitikmuo yra mėnuo). Vėliau Enki santykiavo ir su ja ir po 9 d. nėštumo ji pagimdė ganyklų deivę Ninkurą. Ninsara vadinta ir vardais Ninki, Ninma, Ninmu, Ninšara. **) Enugis - šumerų ir akadų dievas, Enlilio pagalbininkas. Buvo kanalų prižiūrėtojas, atsakingas už irigaciją.
Kaip jie mus darė... |
per kelis tūkstančius metų (
darbininkas.