Borchesas ir matematika

Matematiko Guillermo Martinez'o esė rinkinys „Borchesas ir matematika“ (2003) atskleidžia, kaip Borchesas savo kūryboje panaudojo matematikos koncepcijas – aibių ir chaoso teorijas, rekursiją bei begalines sekas. Ypač stiprios užuominos apie Kantoro begalinių aibių teoriją – jau vien apsakymo „Alef“ pavadinimas yra to iliustracija (žr. apie kardinalinius skaičius). O aibių teorija, pvz., elegantiškai panaudojama apsakyme „Smėlio knyga“ (kurioje tvirtinama, kad tarp bet kurių dviejų elementų galima rasti elementą, esantį tarp jų. Taip pat knyga apibrėžiama, kaip susidedanti iš tokių be galo plonų puslapių, kad galima juos laikyti nulinio mato, arba esančių begalinio ilgio). Kiti kūriniai būtų:
„Babelio biblioteka“ (čia teigiama, kad knygų su fiksuotu simbolių ir puslapių skaičiumi kiekis yra begalinis, tačiau bibliotekoje dėl jų elementų baigtinio skaičiaus jos būtų periodinės ir pasikartojančios. O biblioteka apibrėžiama kaip sfera, kurią galima vizualizuoti kaip trimatę daugdarą su apribojimu, kad ji yra lokaliai euklidinė – taigi kaip toras ar Kleino butelis), „Išsišakojančių kelių sodas“ (pasakojama apie išgalvoto kinų mokslininko Ts'ui Pen apysaką, kurioje siužetas išsišakoja kiekvieną akimirką – tai galima aiškinti kaip vienodai tikėtinas alternatyvias Visatas kvantinėje mechanikoje. Begalinė tikrovių galimybė pateikiama ir apsakyme „Naujojo laiko paneigimai“, 1946), „Priartėjimas prie Al-Mutasimo“.
Esė „Paskalio sfera“ rašoma apie sferą, kurios centras visur ir skersmens nėra niekur, ką galima perteikti kaip sferų su didėjančiais spinduliais seką, kuri apima visą erdvę (ir tai palyginama su specialiu tašku inversijos procese „Alefe“).

Iš tikro Borchesas gavo labai nedaug formalaus mokymosi iki pradedant rašytojo karjerą. Vis tik laikoma, kad jis matematiką suprato universiteto pradinių algebros ir matematinės analizės kursų lygyje – apimant logikos paradoksus, begalybės sampratą ir pagrindines topologijos bei tikimybių teorijos sąvokas bei girdėjo apie tuo metu vykusius debatus dėl matematikos pagrindų. Savo esė „Vėžlio avatarai“ jis mini, kad „5 ar 7 metafizikos, teologijos ir matematikos mokymosi metai mane parengė tinkamai begalybės istorijos planavimui“.

Siūlome trumpas ištraukėles iš prieš tai neminėto kūrinio (iš „Fikcijų“ rinkinio). Ateityje ši tema gali būti praplėsta

Tlon, Uqbar, Orbis Tertius (ištraukos)

II

[ ... ] Menkas ir vis tirpstantis prisiminimas apie Herbertą Ashe‘ą, geležinkelio inžinierių Pietuose, tebetvyro Adrogue viešbutyje... [ ... ] Prisimenu jį stovintį viešbučio koridoriuje, rankose laikantį matematikos knygą, įdėmiai žvelgiantį į nesugrąžinamas dangaus spalvas. Vieną popietę aptarinėjome dvyliktainę skaitmeninę sistemą (kurioje dvylika rašoma kaip dešimt). Ashe‘as pasakė, kad jis kaip tik perrašinėa kažkokias dvyliktaines lenteles – pamiršau kurias – į šešiasdešimtaines (kur šešiasdešimt rašoma kaip dešimt) ir pridūrė, jog šį darbą jam pavedė vienas norvegas iš Rio Grande do Sul1). Pažinojome Ashe‘ą jau aštuonerius metus, bet jis niekad nebuvo užsiminęs apie savo apsilankymą Brazilijoje... Kalbėdavomės apie karvių auginimą, apie capangas2), brazilietišką gaucho3) etimologiją (kai kurie seni urugvajiečiai tą žodį taria gaucho), ir nieko daugiau nebuvo pasakyta – tegul Dievas man atleidžia – apie dvyliktaines lenteles. 1937-ųjų rugsėjį mėnesį (mūsų tuo metu nebuvo viešbutyje) Herbertas Ashe’as mirė nuo trūkusios aneurizmos. [ ... ]

Tlono geometriją sudaro dvi skirtingos disciplinos: regimoji ir apčiuopiamoji. Pastaroji atitinka mūsų geometriją ir yra pavaldi pirmajai. Regimoji geometrija remiasi paviršium, ne tašku: ji nepripažįsta paralelių tiesių ir tvirtina, kad tai žmogaus kūnas juda erdvėje, jis keičia formas, kurios jį gaubia. Tlono aritmetikos pagrindas yra begalinio skaičiaus sąoka. Pabrėžiama, kad reikšmingos sąvokos „daugiau negu“ ir „mažiau negu“, kurias mūsų matematikai ženklina simboliais > ir <. Pripažįstama, kad skaičiavimas pakeičia kiekį iš begalinio į baigtinį. Faktas, kad keli asmenys, skaičiuodami tą patį kiekį, gauna tą patį rezultatą, Tlono psichologams yra tik idėjų asociacijos pavyzdys arba geros atminties įrodymas. Turime prisiminti, kad tenai žinojimo subjektas yra vienas ir amžinas.


1) Rio Grande do Sul (Pietų Rio Grandė, „Didžioji pietų upė“) – piečiausia valstija Brazilijos pietryčiuose, Pietų regione. Valstijos pietuose yra šv. Mykolo misijos griuvėsiai, priklausantys UNESCO paveldui.

2) Capangas (port.), capataz (isp.), cacique (kai kuriuose Lotynų Amerikos kraštuose) – ūkvedys, dažnai žiaurus pono įsakymų vykdytojas.

3) Gaucho – terminas, kuriuo vadinami pampų, Gran Čiako, Patagonijos lygumų gyventojai (Argentinoje, Urugvajuje, pietų Brazilijoje), gyvulių augintojai, žemvaldžiai. Brazilijoje gaučais taip pat vadinami visi Pietų Rio Grandės gyventojai. Gaučai suvaidino svarbų vaidmenį Argentinos ir Urugvajaus istorijoje. Jie buvo vietinių kaudilijų armijų nariai, rengdavo sukilimus prieš valdžią. Buvo linkę į autoritarizmą, formuodavo karines chuntas.

P ALIGN="Center" style='text-align:Center;margin-top:20pt'> Topologija
Nulio istorija
Poetinė geometrija
Omaras Chajamas. Rubajatai
Matematikai: Anri Puankarė
Pirmasis Einšteino įrodymas
Iniciatyva: Matematikos keliu
R. Bratičius. Kur tu, Moze? P. Florenskis ir Maskvos matematikai
Evaristas Galua – matematikos genijus ir revoliucionierius
Matematika Egipte: Rindo papirusas ir kt.
Simpsonų trauka ir žaidimas skaičiais
Truputis apie skaičių psichologiją
Alef paslaptis: begalybės paieškos
Matematika Egipte ir Finikijoje
Hipatija – pirmoji matematikė
Graikų matematikai - filosofai
Matematikos filosofinės problemos
Matematikos ir fizikos šmaikštumai
Matematikos šlovė ir garbė
Parabolės lenktas likimas
Amžininkai apie Laplasą
Peteris Karvašas. Archimedas
Zenono paradoksai
Pitagoro teorema
Pirminiai skaičiai
Vartiklis