Mirtino susiliejimo teorija
Sugebėjime plisti glūdi žudanti vėžio galia. John Pawelek mano, kad metastazių procesas prasideda, kai auglio ląstelės susijungia su baltaisiais kraujo kūneliais, vadinamaisiais makrofagais.
1993 m. J. Pawelekas pateikė prieštaringai vertinamą paaiškinimą, kodėl vėžio ląstelės plinta. Tuo metu vėžio biologijos mokslininkas skaitė evoliucionistės Lynnos Margulis knygą; ji išsakė mintį, kad gyvybė žemėje vystėsi, kai senosios ląstelės parydavo vienos kitas ir taip susijungdavo, sudarydamos hibridus, turinčius geresnius šansus išgyventi. Ir Džonas pamanė, - jei susijungimas turi precedentą evoliucijoje, tai kodėl negalėtų vykti ir vėžio aplinkoje?
Vėlesnius 15 m. Džonas su kolegomis, atlikdami laboratorinius bandymus su gyvūnais, įrodinėjo, kad vėžio ląstelės gali susijungti su baltaisiais kraujo kūneliais ir tapti labai metastazinėmis. Pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis yra metastazės vėžys pagydomas, jei jis nėra persikėlęs į gyvybiškai svarbius
organus. Jei spėlionė pasitvirtins, tai atvers naujas galimybes su juo kovoti - nes jei žinai, kaip prasideda metastazės, tada gali joms sutrukdyti. O šiuo metu apie tai mažai težinoma.
Viena teorijų aiškina, kad vėžio ląstelės įgauna sugebėjimą migruoti, kai mutuoja vienas ar keli genai. Pagal kitą nėra būtinybės jiems mutuoti; tiesiog ląstelės sukaupia nenormalų kiekį chromosomų, o tai pralaužia mechanizmus, saugančius nuo metastazių.
Makrofagai nuolat ryja pašalinius objektus (pvz., virusus) bei nesveikas ląsteles. Tad yra įmanoma, kad kartais jie susilieja su vėžio ląstelėmis vietoje to, kad jas sunaikintų. Pirmuosiuose eksperimentuose jis nagrinėjo pelės melanomos ląsteles, kurios yra silpnai linkusios į metastazes, ir sujungė jas su pelių makrofagais, paveikdami juos polietileno glikoliu, kuris ištirpina ląstelių membranas. Per 4 m. atlikta tyrimų su per 5000 pelių. Apie 55% hibridinių ląstelių pasižymėjo aukštu polinkiu į metastazes. Taip pat buvo nustatyta, kad hibriduose suaktyvėjo su judėjimu susiję genai. Be to, tos vėžio ląstelės gamino organoidus vadinamus autofagosomomis (makrofagų vakuolėmis), kurioms esant ląstelės gali imti ryti pačios save.
Tačiau Pawelekas nėra pirmasis, kuris iškėlė susiliejimo teoriją. Ją 1911 m. pasiūlė vokiečių patologas Otto Aichelis ir ji atgimė maždaug po 50 m. Tačiau 9-ojo dešimtm. susidomėjimas ja atslūgo. Tyrimus atlikinėjęs D. Golderbergas mano, kad mokslininkai nemanė, kad tokie susiliejimai realiai vyksta natūraliomis sąlygomis. Ir be to, net jei tokie susiliejimai vyksta, makrofagai bei auglio ląstelės yra praktiškai genetiškai identiškos ir neatskiriamos. Tačiau Pawelekas įrodymą galima rasti pas pacientus, kuriems persodinti kaulų čiulpai. Radio- ir chemoterapijos nužudo kaulų čiulpus, tiekiančius baltąsias kraujo ląsteles. O donoro kaulų čiulpai neabejotinai turi skirtis nuo paciento ir tai leistų nustatyti, ar savos auglio ląstelės susilieja su donoro čiulpų pagamintais makrofagais.
Pawelekas su kolegomis surado du tokius pacientus, tačiau abiem atvejais negalėjo patvirtinti, kad ląstelėse buvo nuosavi genomai. Tad lieka tikimybė, kad tos ląstelės nebuvo hibridai, o perėjo iš donoro. Vienok, kiti biologai įspėja, reikia būti labai atsargiems darant sprendimus šioje srityje. Ir net pasirodytų, kad hibridai linkę į metastazes, reiks dar nustatyti, ar jie sudaro pakankamą dalį, kad būtų reikšmingi vėžio plitimui, nes jį skatinti gali ir kiti mechanizmai.
Ir vis tik, jei Pawelekas yra teisus, atsiras naujos galimybės kovoti su vėžiu. Pvz., bus galima sukurti vaistui, veikiančius tam tikrus požymius turinčias hibridines ląsteles. Ir net jei jis klysta, neįprastų minčių iškėlimas skatinas naujas įžvalgas.
Žarnyno bakterijų perspektyva
Žmogaus kūnas ir virškinimo sistemos flora gamina chemines medžiagas, turinčią informaciją apie žmogaus sveikatą. Kada nors ligos gydymas galės reikšti tų bakterijų gydymą.
1981 m. jaunas biochemikas J. Nicholson'as naudojo branduolinio magnetinio rezonanso spektroskopiją, skirtą nustatyti cheminėms medžiagoms, remiantis atomų branduolių magnetinėmis savybėmis. Jis tyrė kaip raudonieji kraujo
kūneliai absorbuoja kadmį, vėžį sukeliantį metalą. Manydamas, kad geriausią rezultatą gaus imituodamas natūralią aplinką, jis įterpė kelis lašelius kraujo į ląsteles. Netikėtai pastebėta daugybė iki tol nematytų signalų - neįprastų spektrų.
Faktas: žmogaus žarnyne gyvena apie 10 trilijonų bakterijų, priklausančių 1000 rūšių.
Kraujo ar šlapimo pavyzdys turi tūkstančius metabolitų - visų tuo metu žmoguje vykstančių reakcijų "parašus". Jei pavyktų identifikuoti tuos cheminius parašus ir jų prasmę, būtų galima ne tik aiškiau suprasti įvairias ligas, bet ir gauti ankstyvą perspėjimą apie potencialią ligą.
Šiandien 52 m. sulaukęs J. Nicholson'as yra vienas garsiausių vadinamojo metobolomo (žmogaus metabolizmo pagaminto cheminių medžiagų rinkinio) specialistų. Kaip kad genomas pateikia detalią informaciją apie asmens genetinę tapatybę, taip metabolomas atskleidžia, kaip genai sąveikauja su aplinka, pateikdamas žmogaus sveikatos nuotrauką.
Tačiau pirmiausia jį reikia iššifruoti, o tai nėra lengvas uždavinys. Tam reikia dideliam žmonių kiekiui analizuoti kraują, šlapimą, iškvepiamą orą ir išmatas. Tad buvo ištirti 4630 asmenų (iš JAV, Anglijos ir Azijos) šlapimo mėginiai ir metabolitai palyginti su kraujo spaudimo duomenimis (siekiant nustatyti ryšį su hipertenzija).
Tai tarsi reversinis mokslas - vietoje hipotezių kėlimo, vėliau bandant jas patikrinti eksperimentais, pirma atliekami eksperimentai, kurių rezultatus bandoma iššifruoti. Reikia brautis pro chemines medžiagas, kurias gamina mūsų genai, priklausomai nuo maisto, vartojamų vaistų, susirgimų ir virškinimo sistemos bakterijų veiklos.
Tos bakterijos tapo J. Nicholson'o dėmesio centru. Nuo jų priklauso, kaip žmogaus organizmas skaido maistą ir vaistus, todėl gali paaiškinti, kodėl maistas skirtingai paveikia žmones (pvz., kai kurie žmonės negali įsisavinti vieno iš sojų sudedamųjų dalių). Nors nustatyti, kuriuos metobolitus pagamino žarnyno bakterijos, gali būti sunku, kai kuriais atvejais tai visai lengva - tai cheminės medžiagos, kurios nesusidaro ląstelėse ar nėra suvirškinamos.
Vienok, apie tai dar mažai žinoma. Žarnyno mikroorganizmai padeda įsisavinti medžiagas, kovoti su virusais ir "blogomis" bakterijomis (jų kolonijų suardymas, kaip nutinka, tarkim, gydant antibiotikais, dažnai sukelia virškinimo sutrikimus).
Ko gero žinomiausia yra Helicobacter pylori bakterija, galinti sukelti opas. Paskutiniaisiais metais mokslininkai siejo nutukimą su santykina dviejų dominuojančių bakterijų tipų gausa ir nustatė, kad blogai funkcionuojančios virškinimo sistemos bakterijos yra susiję su nealkoholinės kilmės kepenų ciroze, žarnyno uždegimu ir kai kuriomis vėžio formomis. J. Nicholson'as tikina, kad tos bakterijos gali sietis ir su neurotinėmis ligomis, pvz., dėmesio nesukaupimu, Tourette sindromu ir autizmu.
Metabolitų nustatymas tapo įmanomas tik neseniai. Ir nors žarnyno bakterijas buvo galima išskirti jau senokai, tačiau nepavykdavo auginti jų kultūras, nes jos išgyvena tik nepaprastai rūgščioje aplinkoje, kurioje stinga deguonies. Tačiau dėka DNR sekų atpažinimo technologijos žarnyno bakterijas tapo įmanoma atskirti gana nesunkiai.
Galbūt vieną dieną bus šlapimo "lapeliai" susirgimams nustatyti (kaip dabar yra nėštumo nustatymui). Jau dabar kai kurios kompanijos ėmė pardavinėti produktus "gerosiomis" bakterijomis (probiotikais), sudėtinėmis medžiagomis, padedančioms tai florai augti (prebiotikais) arba jų deriniais (synbiotikais). Vienok, visi tie produktai priklauso "funkcinio maisto" kategorijai, kas reiškia, kad jiems vargu bau buvo atliekami klinikiniai testavimai. Išimtis tėra VSL #3, 8 bakterijų mišinys.
Ši sritis gali būti labai perspektyvi. Žmogaus genomas rodo, kad gali būti tik apie 3000 potencialių taikinių vaistams, nes tik genų poaibis gamina proteinus, kurie gali būti paveikti vaistų molekulių. Tuo tarpu bakterijų srityje yra per 100 kartų platesnis genų rinkinys, tad ir galimybės paveikti čia didesnės.
Pakeisti draugai
Žmogus kilo iš Afrikos
Robertas Kochas ir Lietuva
Autizmas: iškilūs ir keisti
Tingios akies įdarbinimas
Dzeniškoji gama sinchronija
Kaip veikia Saulės baterijos?
Lynn Margulis ir Gajos koncepcija
Akis-smegenys: Užsipildanti spraga
Kaip maisto išvaizda ir kvapas atsiliepia jo skoniui?
Kasdien laikykitės proto higienos
Pacientų pasitenkinimas sveikatos modeliu
6 būdai paspartinti smegenų veiklą
Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?
21 a. mokslo idėjos ir švietimas
Senovės semitų gyvačių užkalbėjimas
Alavijai - dekoratyvus vaistas
Įgimta ar paveldėta?
Kas rašoma ant lapų?
Nyčė: Valia mirčiai
Lietimo iliuzijos
Laiko dvelksmas
Vartiklio naujienos