Kalbos pamoka su istoriniais intarpais  

Atgimimo pradžioje ėmėme žiūrėti amerikietišką krepšinį, o modernūs sporto komentatoriai, kai tik šneka apie rungtynes, vis kartoja žodį „nebijai“, tik kažkodėl sukeičia garsus „n“ su „e“, sakydami enbijai.

Neseniai seimūnų kalboje gimė naujadaras otkatas. Visi klauso, jaunimas nesupranta, o kalbininkai tyli, nes užimti kirčiavimo taisymu arba užsieniečių pavardžių ir pavadinimų rašymu originalo raidėmis. Tačiau sovietinio mentaliteto piliečiams šio žodžio prasmė aiški – kažkas atrieda arba nurieda: vienam - atrieda, kitam – nurieda, tai ir sakykime: atriedis arba nuoriedis (kaip nuolydis).

Visą mėnesį vyko futbolo batalijos, bet mūsų kalbininkai, pasirodo, dešimtmečius miega, nes vėl girdėjome seniai įkyrėjusį podkatą (net iš Leonido Donskio***) lūpų). Tai gal sakykime polindis, nuo žodžių „palįsti, palenda“, o gal tiktų poriedis, nuo „pariedėti“.

O mūsų modernaus ir laisvo jaunimo šneka troleibuse, gatvėje! Girdime vis besikartojantį žodį bliad?! Iš kur visa tai?

Buvo taip: senieji baltai, gyvenantys nuo Baltijos iki Maskvos, garbino vyriausiąją deivę Ladą*). Su kardu įvedus stačiatikybę, senoji deivė Lada buvo paniekinta, jai suteikta neigiama, bloga šlovė – ji tapo ištvirkusia moterimi, arba šiuolaikiškai – prostitute. Suslavėję baltai sakydavo: „Bila Lada, bila Lada“ (buvo Lada), vėliau vienas skiemuo išnyko, liko tik bliad ir taip virto keiksmažodžiu. Turbūt vyrai dar ilgai garbino deivę Ladą. Net dzūkai išsaugojo keiksmažodį liadokas. Peach Tattoo

Nuo šio keiksmažodžio mus išgelbėjo stebukladarys, atvykęs iš Archangelsko, kurį į valdžią išrinko lietuviai, beveik visi save kildinantys iš bajorų! Jis pakeitė bliad į blyn, ir dabar jau beveik visi taip keikiasi.

O buvo šitaip: Maskvos kunigaikštis Ivanas Rūstusis su kariauna apgaulės būdu buvo įleistas į Naugardą. Tuomet Naugardo respubliką, LDK sąjungininkę, valdė elitas, vadinamoji „Lietuvių partija“. Tai Rūstusis elitą išpjovė (Volchovo upė krauju plaukė), o pirklius ir miestelėnus ištrėmė į Archangelską... Tai gal blyn autorius kilęs iš senųjų baltų.

Supermodernus jaunimas pasistvėrė laukinių salelių čiabuvių madą – kabinti blizgučius į įvairias kūno vietas. Tai vis nepasotinamas egzotikos ilgesys. Tačiau kalbant konceptualiai – išvešėjus žemabambei kultūrai, mūsų kalbininkai pasiliko uodegoje, nes visus kūno vėrinius vadina „auskarais“, Neskurdinkite seniausios kalbos pasaulyje! Auskaras – tik į ausį, į nosį – noskaras, į lūpas – lūpkaris, į bambą – bambakaris, o į by..į – bybokaris ir t.t.

Kokie modernūs mūsų verslininkai! Priveisė restoranų lietuvos erotikos deivės Piza**) vardu: „Pizza Jazz restoranas“, „Pizza italiana“, „Mambo pizza“. Na, šokiai mambo, samba gal ir dera su erotikos deive Piza, ypač prisižiūrėjus Rio de Žaneiro karnavalų, bet Piza ir džiazas be jokių erotiškų patiekalų – abejotina. Dabar modernūs lietuviai, o ypač elitas, gerbdami Japonijos salą, nekantriai laukia ir japoniškų patiekalų „Shikoten“ (lietuviškai Šikoten) restorano atidarymo. Tai puiki mūsų senosios kultūros integracija į dabartį, tiesiog interaktyvūs ir atraktyvūs projektai.

Vacius Galindas, Nemunas, 2006 m. spalio 26 – lapkričio 1 d., Nr. 37 (125-566)      


Komentarai

*) P. Dundulienė. Pagonybė Lietuvoje: Moteriškosios dievybės: monografija. – V.:Mintis, 1989

**) L. Lasickis. Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus (paruošė J. Jurginis), 1969

***) Leonidas Donskis (1962-2016) – žydų kilmės lietuvių filosofas, visuomenės veikėjas, politologas, eseistas. 1997-2002 m. dėstė ir dirbo tyrėju užsienio universitetuose ir tyrimų centruose, nuo 2002 m. dirbo VDU. 2009-14 m. buvo Europos Parlamento nariu. Jo tyrimų sritys - civilizacijų analizė, sąmoningumo istorija, politinių idėjų istorija, Rytų Europos idėjų istorija, Baltijos studijos, istorijos filosofija, kultūros filosofija, literatūros filosofija. Daug dėmesio skyrė „takiosios postmodernybės“, kritikai. Didžiausią pavojų žmonijai įžvelgė technokratijos, informacijos pertekliaus (hiperkomunikacijos), technologijų skverbimęsi į žmogaus gyvenimą. Kritikavo kapitalistinį vartotojiškumą, nuolatinės kaitos, raidos skatinimą, kas neleidžia žmogui „likti pačiam sau“. Daug dėmesio skyrė tarptautinei ir vietos politikai - liberalizmą jis suprato ne kaip ekonominę rinkos laisvę, o kaip žmogaus orumą, pasirinkimą ginančią laikyseną.

Baltų kalbos
Nykstant kalboms
Žemaičių epas
Svarbūs terminai
Fizika be gamtojo
Rudiger Schmitt. Arijai
Kieta ar minkšta (kalba)?
Visos kalbos vertos pagarbos
Šiurpu vyrams ir moterims...
Kuo skiriasi žmogus ir gyvūnas?
Susijungia begalybėje per Dzen?
Lietuvių kalbos aiškinamasis žodynėlis
G. Beresnevičius. Apie svogūnus žodis
Th. Nagel. Ką reiškia būti šikšnosparniu?
Vadovauk savo smegenims, neleisk vadovauti joms
B. Skineris. Kas yra biheviorizmas
Kalba: nuo ištakų iki šių dienų
Mozarto muzikos galia
Velniškasis žodynėlis
Ar skaitysim mintis?
Harapos civilizacija
Skurdo kultūra
Vartiklis