Umberto Eco. Fuko švytuoklė

3
Bina

Skaitykite komentarus

7

Nesitikėkite per daug iš pasaulio pabaigos.
(Stanislaw J. Lec1). Aforyzmy, Fraszki, Krakow, Wydawnictwo Literackie, 1977, Mysli Niewczesane)

... diplominiam darbui pasirinkau tamplierių proceso temą. Piktinausi istorija proceso, kurio sprendimu tamplieriai buvo sudeginti ant laužo. Tamplieriai buvo vienuolių riterių ordinas, veikęs tol, kol jį pripažino Bažnyčia. Bažnyčia sunaikino šį ordiną, o tai ji padarė prieš 7 amžius. Tamplieriai nebegalėjo ilgiau egzistuoti, o jei egzistavo - nebegalėjo vadintis tamplieriais.
 
 

8

Atėjęs iš šviesos ir dievų, štai stoviu tremtyje, atskirtas nuo jų.
("Turfa'n" M7 fragmentas)

Vienintelis jį pykdęs dalykas buvo pasipūtimas. [Belbas] pusbalsiu ištardavo: "Ma gavta la nata" - išsitrauk kamštį. Taip sakoma pasipūtėliams. Manoma, kad tokia nenatūrali jų kūno būsena yra dėl kamščio užpakalyje. Jį išsitraukę - pšššš... - vėl grįžtų į žmogišką būseną.
 
 

10

Ir pagaliau, kabalistiškai iš vintum neseka nieko kito, kaip tik Visnu Merorum, o nuo skaičių toji Magija ir priklauso.
(Cezare della Riviera. Magiškasis herojų pasaulis, Mantoca, Osanna, 1603)

- Besidomintis tamplieriais beveik visada yra beprotis.
Tamplierius joja mūšin - Bet ne visi bepročiai domisi tamplieriais. Kaip atpažinti kitus?...
- Pasaulyje yra tik kretinai, kvėšos, kvailiai ir bepročiai. Geri įsižiūrėjus, kiekvienas priklauso kuriai nors iš šių kategorijų. Normalus yra tas, kuriam protingai atseikėta visų šių komponentų.

Kretinas nekalba, jis tik seiliojasi ir yra bejėgis. Stokodamas koordinacijos, užsiteškia sau ant kaktos ledus. Įeina pro sukamąsias duris iš priešingos pusės.
Kvėša - sudėtingesnis padaras. Tai visuomeninis elgesys. Jis visada kalba nepataikydamas į taurę. Jis nori kalbėti apie tai, kas yra taurėje, bet kažkodėl kalba apie tas, kas greta jos. Tai tas, kuris amžinai apsižioplina, klausdamas "kaip gyvena jūsų gražioji ponia?" tą, kurį ką tik paliko žmona. Kvėša laukiamas visur, ypač kompanijose. Per jį visi patenka į keblią padėtį, bet užtat turi progų kalboms. Savo teigiamoje versijoje jis tampa diplomatu.
Kvailys elgiasi teisingai. Klaidingai mąsto. Jis tvirtina, kad visi šunys yra naminiai gyvuliai ir visi šunys loja, bet katės taip pat naminiai gyvuliai, taigi jos loja. Kvailį sunku atskirti. Kvailys gali gauti ir Nobelio premiją.
Beprotis, tai kvailys nemokantis gudrauti. Bepročiui logika nerūpi, jis veikia trumpais sujungimais. Jis turi idėją ir viskas turi ją patvirtinti. Anksčiau ar vėliau beprotis prabyla apie tamplierius.
 
 

11

Jo sterilumas buvo begalinis. Kupinas ekstazės.
(E.M.Cioran. Le mauvais demiurge, Paris, Gallimard, 1969, Pensees etranglees)

Užtvindyti pasaulį vaikais, nešiojančiais kitų vardus, kad niekas nežinotų, jog jie tavo.
 
 

12

Sub umbra alarum tuarum, Jehova
("Fama Fraternitatis" in Allgemeine und general Reformation:, Cassel, Wessel, 1614, pabaiga)

Tavųjų sparnų šešėlyje, Jehova (lot.)

- Būna triušių albinosų, būna ir žydų albinosų.
 

Apie tamplierių suėmimą. 1307 m. Pilypas Gražusis nusprendžia suimti visus Prancūzijos tamplierius. Legenda pasakoja, kad, likus dviems dienoms iki Pilypo įsakymo juos suimti, iš Paryžiaus Šventyklos išvažiavo jaučiais pakinkytas šieno vežimas ir pasuko nežinoma kryptimi.Sakoma, kad jame buvo grupė riterių, vadovaujama Omonto. Jie pabėgo į Škotiją ir prisijungė prie Kilvilingo masonų ložės. Ordino riteriai susiliejo su masonų draugijomis, kurios perėmė Saliamono Šentyklos paslaptis.
 
 

13

Li frere, li mestre du Temple
Qu'esoient rempli et ample
D'or et d'argent et de richesse
Et qui menoient tel noblesse,
Ou sont il? Que sont devenu?

(Cronique a la suite du roman de Favel)

Šventyklos broliai ir kariai,
Nesuskaičiuokamais turtais galingi
Ir kupini kilnumo,
Kur jie dabar? Kuo tapo?

(pranc.)

Et in Arcadia ego < . . . >

Kaip jau sakiau, jų istoriją žino visi. Taigi, pirmasis kryžiaus žygis. Gotfrydas dievina didįjį kapą ir sulaužo įžadus, Baldvinas tampa pirmuoju Jeruzalės karaliumi. Krikščioniškoji karalystė Šventojoje žemėje. Bet viena - valdyti Jeruzalę, visai kas kita - visą Palestiną: saracėnai sumušti, bet neišvaryti. Tuose kraštuose gyvenimas nelengvas nei naujakuriams, nei piligrimams. Ir štai 1118 metais, valdant Boldovinui II, ten, vedami tokio Hugo de Peno, atkeliauja devyniese ir įkuria pirmąją Vargingųjų Kristaus riterių ordino grupę - vienuolių ordiną, bet šarvuotą ir ginkluotą (skaitykite tamplierių istoriją). Trys klasikiniai priesakai - neturtas, skaistybė, paklusnumas (žr. >>>>>), o prie jų dar - piligrimų apsauga. Karalius, vyskupas - visi Jeruzalėje noriai remia pinigais ir pastoge, įkurdina juos senojoje Saliamono Šventykloje. Taip jie tampa Šventyklos riteriais. ...

Hugas ir pirmieji aštuoni greičiausiai buvo idealistai, pakerėti kryžiaus žygio mistikos. Bet paskui juos seka nuotykių ištroškę jaunikliai. Naujoji Jeruzalės Karalystė - tarsi to meto Kalifornija, taigi galimybė pralobti. Namuose jie nedaug tegali tikėtis, o gal tarp jų yra ir koks nusikaltėlis. ... Ką veiktum įsipainiojęs į nemalonią istoriją? Taptum tamplieriumi: galima pasižvalgyti po pasaulį, pasilinksminti, tave vedžioja, maitina, rengia, o pagaliau išganai ir savąją sielą. Aišku, turi būti beviltiškoje būklėje, nes tenka vykti į dykumą, miegoti palapinėje, ištisomis dienomis nesutikti nė gyvos dvasios, išskyrus kitus tamplierius ar kokį tamsiaveidį, raitam joti po deginančia saule, kęsti troškulį ir skersti kitus, panašius į save, vargšus. ...

Yra ir trečiasis etapas: ordinas tampa galingas, į jį stoja net ir turintys padėtį tėvynėje. Tačiau tuomet būti tamplieriumi nebereiškia dirbti Šventojoje Žemėje - tamplieriumi gali būti ir namuose...

Kartais jie atrodo žiaurūs kareivos. Kartais - jautrūs. Jų negalėtum vadinti rasistais, nors kovėsi su musulmonais (tam jie ten ir vyko), bet jų kova buvo riteriška ir jie vieni kitais žavėjosi. Damasko pasiuntiniui lankantis Jeruzalėje, tamplieriai paskiria jam mažą mečetę, jau pertvarkytą į krikščionišką bažnyčią, kad šis galėtų melstis. Kartą ten įeina prancūzas ir, pamatęs musulmoną šventoje vietoje, blogai su juo pasielgia. Tačiau tamplieriai išvaro nepakantųjį lauk ir atsiprašo musulmono. Ši ginklo draugystė su priešais vėliau atves juos į pražūtį, nes proceso metu bus apkaltinti ir ryšiais su ezoterinėmis musulmonų sektomis...

Bernardas iškart pajuto, kad verta paremti tuos devynis avantiūristus: pakrikštija juos Kristaus Kariais. ... 1128 metais jis sušaukia Truajė pasitarimą, o po to keletą metų rašo liaupses apie šiuos Kristaus Karius ir paruošia 72 straipsnių regulą, kurią smagu skaityti, nes ten gali rasti visokių dalykų. Pamaldos kasdien, negalima susitikinėti su išmestais riteriais ... Jų apsiaustai balti, paprasti, nepapuošti kailiais, draudžiama avėti madingus lenktus minkštus batus, miegoti privalu su marškiniais ir kelnaitėmis (žr. >>>>>), priklauso vienas čiužinys, viena paklodė, viena antklodė ... viena lėkštė dviems, valgyti tylomis, mėsa tris kartus per savaitę, atgaila penktadieniais, keltis auštant, po sunkaus darbo leidžiama pamiegoti valandą ilgiau, užtat privalu lovoje sukalbėti trylika "Tėve mūsų". Vienas viršininkas, daug žemesniųjų laipsnių: viršilos, ginklanešiai, šeimynykščiai ir tarnai (žr. apie tamplierių laipsnius >>>>>). Kiekvienas riteris turi tris arklius ir ginklanešį, jokių papuošalų ant apynasrių, balnų ir pentinų, paprasti, bet geri ginklai, medžioklė uždrausta, išskyrus liūtų, žodžiu, gyvenimas kupinas atgailos ir kovų. O dar skaistybės įžadai, kurie minimi ypač primygtinai, nes tie žmonės gyveno ne vienuolyne, o kariavo, gyveno kartu su pasauliečiais, jei pasauliu vadinsi tą kirmėlyną, koks tais laikais buvo Šventoji Žemė. Žodžiu, reguloje parašyta, kad moters draugija gali būti mirtinai pavojinga ir bučiuoti tegalima motiną, seserį ar tetą... (žr. >>>>>)

Jie gyvena lyg jūreiviai, ištisus mėnesius dykumoje. Štai atsiduri žemės pragare, naktis, išsitiesi palapinėje kartu su tuo, su kuriuo valgai iš vienos lėkštės, nori miego, šalta, kankina troškulys, baimė ir ilgiesi mamos. Ką darai?

- Vyriška meilė, Tebų legionas....

- [Juk] kaip sunku gyventi tarp kitų, skaistybės įžadų nedavusių karių, kurie įsiveržę į miestą prievartauja juodbruves - gintariniais pilvais ir aksomo akimis. Ką daro tamplierius, apsvaigintas Libano kedrų aromato? Dabar suprantate paplitusį posakį: "Geria ir keikiasi kaip tamplierius". ... Ordino antspaude jie visada vaizduojami dviese, ant vieno žirgo, susiglaudę. Kodėl, jei regula skiria jiems po tris žirgus kiekvienam? Matyt taip Bernardas įsivaizdavo vargingumo ar jų dvilypio jų vaidmens - vienuolių ir karių - simboliką. Tačiau žmonių vaizduotei to pakanka ir pasklinda kalbos apie galvotrūkščiais šuoliuojančius vienuolius, o vieno pilvas prilipęs prie kito sėdmenų...

Templar seal

Bernardo citata: "Jie vengė aktorių, palūkininkų ir lošėjų, nepadorių dainų ir kalbų bei bodėjosi tuo, trumpai kirpdavo plaukus, iš apaštalo išmokę, kad žmogui gėda rūpintis savo šukuosena. Niekas nematė jų šukuojantis, jie retai prausėsi, buvo apžėlę pasišiaušusiomis barzdomis, dulkėti, purvini nuo šarvų ir karščio, dvokiantys".

- Atsiskyrėliui visada būdinga puoselėti sveiką nešvarą, idant paniekintų savo kūną. Ar tik ne šventasis Makaras [ar Simonas] gyveno stulpo viršūnėje ir, kai jam nuo nugaros krisdavo kirminai, rinko juos ir vėl dėjo ant kūno, kad ir jie, Viešpaties kūriniai, galėtų pasidžiaugti.

- Simonas ... ten užsikorė, kad galėtų spjaudyti ant galvų einantiems pro šalį. ...

- Bandau paaiškinti tamplierių vidinius prieštaravimus. Jie privalo būti mistiški, asketiški, nevalgyti, negerti, nesidulkinti, eiti per dykumą kapodami Kristaus priešų galvas, ir kuo daugiau jų nukapoja, tuo arčiau rojus. Jie dvokia, kiekvieną dieną vis labiau šiaušiasi, o po viso to Bernardas nori, kad užėmę miestą jie nepultų ant pirmos pasitaikiusios mergaitės ar senės, o tamsiomis naktimis, kai dykumoje pučia Simunas, neprašyto mieliausio širdžiai bendražygio kokios mažytės paslaugėlės. Kaip gali būti kartu vienuolis ir karys, skersti ir kalbėti "Ave, Marija", nė nežvilgtelėti į savo pusseserę, o paskui, po ilgų apgulties dienų, įžengti į miestą, žiūrėti, kaip kiti žygio dalyviai tavo akyse tvarko kalifo žmonas, nuostabios sulamitės atsisega liemenėles ir sako: "Imk mane, tik palik gyvybę..." O tamplierius - ne, jis turi būti tvirtas, smirdintis, pasišiaušęs, kaip to nori šventasis Bernardas, ir kalbėti maldas...

"Retraits", ordino nuostatai, gana vėlyvos redakcijos, ordinui jau pasenus. Nėra nieko blogiau už po karo nuobodžiaujančią kariuomenę. Ateina toks laikas, kai uždraudžiami ginčai ir keršto kovos su krikščionimis, ryšiai su moterimis, brolių šmeižimas. Negaliam prarasti vergo, supykus tarti: "Išeinu pas saracėnus!", per aplaidumą netekti žirgo, dovanoti gyvulius, išskyrus šunis ir kates, išvykti be leidimo, sudaužyti viršininko antspaudą, naktį palikti stovyklą, be leidimo imti pinigus iš ordino kasos, įpykus mesti žemėn abitą.

- Iš šių draudimų galimą suprasti, kad tai jie darydavo...

- Štai tamplierius, suirzęs dėl to, ką tą vakarą jam pasakė ar padarė broliai, išjoja naktį iš stovyklos kartu su savo tarnu saracėnu, trimis prie balno pakabintais kaplūnais ir patraukia pas lengvo elgesio merginą, o pamaloninęs ją tais kaplūnais turi progą neteisėtam ryšiui... Orgijos metu tarnas pabėga kartu su žirgu, o mūsų tamplierius, purvinesnis, labiau prakaituotas ir pasišiaušęs nei paprastai, grįžta namo paspaudęs uodegą ir slapda duoda pinigus (aišku Šventyklos) žydui palūkininkui, kuris laukia lyg pakelės plėšikas...

Tamplierius bando atgauti jei ne maurą, tai bent jau žirgą. Tačiau vienas iš brolių sužino apie tas jo bėdas ir vakare, kai įprastinius troškimus papildo ir kūniškasis, ima daryti nedoras užuominas. Kapitonas pradeda kažką įtarti, įtariamasis sutrinka, išrausta, išsitraukia durklą ir puola savo brolį...

Jis puola vargšelį ir suraižo jam veidą. Šis išsitraukia kalaviją, jie negražiai apsistumdo, kapitonas bando juos nuraminti, mušdamas kalavijo plokštuma, broliai šaiposi (gerdami ir keikdamiesi kaip tamplieriai), mūsiškis, be abejo įsiunta taip... Ką daro tamplierius, kai įsiunta? Parausta kaip bijūnas, nusivelka abitą ir meta į žemėn... Šekit tą savo šūdo tuniką, jūs ir jūsų prakeikta šventykla - kerta kalaviju per antspaudą, jį sudaužo ir pasako išeinąs pas saracėnus.

- Iš karto sulaužydamas bent aštuonis priesakus.

- Ar įsivaizduojate juos, šaukiančius "Išeinu pas saracėnus!" - tą dieną, kai karaliaus vietininkas juos suima ir parodo įkaitintą geležį? "Kalbėk, kiaule, pasakyk, kad kišote jį vienas kitam į užpakalį!" "Mes? MAn jūsų įnagiai kelia juoką, jūs dar nežinote, ką gali tamplierius, sukišiu tai jums į užpakalį, popiežiui, o jei pasitaikys po ranka - ir pačiam karaliui Pilypui".


 

Komentarai

Kas valdo pasaulį?

"Mes išbrauksime iš žmonių atminties visą praėjusių amžių istoriją… mes prarysime ir konfiskuosime savo naudai paskutinius laisvos minties prošvaisčius".
Iš "Siono išminčių protokolų" (16)  

Tamplierių ordinas įkurtas 1118 m. devynių prancūzų riterių, vadovaujamų Hugo de Paijeno, pradėjo rūpintis piligrimų, keliaujančių į Šventąją žemę, saugumu. Tai jie sukūrė vekselį keliauninkams, dabartinį kredito kortelės atitikmenį. Remiamas dvasinių ir pasaulietinių autoritetų, ordinas lobsta ir pasibaigus Kryžiaus žygiams užsiima žemėvalda ir bankininkyste. Ordino turtais susigundęs Prancūzijos karalius Pilypas IV Gražusis po įvairių intrigų 1134 m. kovo 11 d. (autoriaus klaida: turi būti 1314.03.18, skaitykite tamplierių istoriją) ordino magistrą ir dar 37 bendražygius sudegino ant laužo. Prieš mirtį ordino magistras J. de Mole pakviečia karalių ir popiežių į Dievo teismą ir prakeikia jų palikuonis iki 7 kartos. Dar tais pačiais metais miršta popiežius Klimentas V ir karalius Pilypas IV Gražusis. Paskutinis kapetingas, Prancūzijos karalius Liudvikas XVI, įkalintas Paryžiaus Tamplyje sulaukia mirties. Tačiau tamplierių lobis taip niekuomet ir nepateko į Prancūzijos iždą, kaip neišnyko ir tamplierių ordinas. Šio ordino satelitai rozenkreiceriai, masonai, iliuminatai, remdamiesi tamplierių pinigais sunaikino prancūzų karalių ir bandė įgyvendinti Karolio Didžiojo svajonę suvienyti Europą vadovaudamiesi šūkiu "tikslas pateisina priemones".

Vytautas Mikalauskas    

Neturtas ir broliavimasis

Remiantis cistersų regula, „pirmiausia – trys pagrindiniai vienuolių priesakai: skaistumas, neturtas ir paklusnumas. Skaistumas – abiem lytims. Joks tamplierius negali pabučiuoti ar paliesti moterį, net motiną ar seserį. Net pokalbiai su bet kuria moterimi nepritariami ir netgi draudžiami. Tamplieriai dėvi avies odos apatines kelnes, kurių niekad nenusimauna (Regula nurodo, kad tamplieriai niekad nesimaudytų, tad draudimas nusimauti apatines kelnes gali būti laikomas lytinių santykių draudimu). Joks tamplierius negalėjo leisti kitam, ypač kitam tamplieriui, pamatyti jo nuogą kūną. Jų miegamuosiuose visą naktį degė lempos, ka nebūtų tamsos, leidžiančios ar skatinančios homoseksualius santykius, buvusius nuolatiniu rūpesčiu visose vyriškose bendruomenėse, įskaitant vienuolynus“.
J.J. Robinson. Gimę kraujyje

„Dėmesys tylai, netgi iki ženklų naudojimo valgykloje, atėjo iš to paties šaltinio; ir cistersų altoriaus papuošimų paprastumas sugretinamas su ginklų ir žirgo ekipuotės paprastumu, be aukso ar sidabro naudojimo... Religinės apeigos kaitaliotos su karinėmis treniruotėmis. Buvo du pagrindiniai valgiai, valgomi tylomis su šventais skaitymis iš Biblijos prancūziško vertimo, ypač dėmesį skiriant Jošua ir Makabėjų knygoms. Visus įkvėpdavo žiaurūs Judo , jo brolių ir jų karinių būrių išnaudojimai, - kad būtų atkovota Šventoji žemė iš žiaulių netikratikių. Broliai valgė poromis, kad matytų, ar kitas nenusilpo pasninkaudamas. Vyno buvo duodama kiekvienam valgymui; ir mėsa buvo duodama tris kartus per savaitę; apribojimų priežastis buvo nelengvos karo sąlygos. ... Jis privalėjo kirptis plaukus ir auginti barzdą... Jo vyresnysis nebuvo tiesiog karo vadas, o buvo abatu. Pirmąkart krikščionių istorijoje kariai gyveno kaip vienuoliai.“
D. Seward. Karo vienuoliai Tamplieriai: mūšis dėl Jeruzalės

Tamplierių skydas visai kaip sero Galachado2) – raudonas kryžius baltame fone.

„Tamplierių emblema buvo du riteriai ant vieno žirgo – neturto ir broliavimosi simbolis. Bernardas aiškiai matė, kad šie netašytų karių būrys labiau priiminas nei turtingi pasaulietiški riteriai; tamplieriai buvo ‚retai nusiprausę, susivėlusiomis, smirdinčiomis ir dulkėtomis barzdomis, susipurvinę nuo pakinktų ir karščio‘. Tamplieriai vilkėjo baltomis mantijomis su raudonu kryžiumi ir jojo į mūšį sekdami baltai juodą vėliavą, vadinamą Beauseant [sen. pranc. ‚Šlovė tau!”‘, nešamą keršo žingo, pamėgto ordino įkūrėjų. Tas pats žodis tapo ir jų mūšio šūksniu.“
Senovės išmintis ir slaptosios sektos, 1989

„Nuolatinis paklusnumas vyresniesiems buvo privalomas kiekvienam tamplieriui, o kadangi ordinas buvo atsakingas tik pačiam popiežiui, jis susikūrė savą bausmių sistemą, iki pat mirties bausmės už nepaklusnumą... Tamplieriams nebuvo leista turėti nuosavybės, ir jei tamplierius gaudavo laišką, jis turėjo jį perskaityti garsiai vado ar kapeliono akivaizdoje“.
„Mūšio metu tamplieriams nebuvo leista trauktis, jei tik priešų nebuvo trys prieš vieną; bet netir tada jie neturėjo teisės trauktis be įsakymo... asmuo, įstojęs į tamplierių ordiną, buvo visiškai pasirengęs mirti mūšyje – ir daugeliui tai nutiko“
J.J. Robinson. Gimę kraujyje

„Cistersai priėmė medžio nukirtimą kaip maldą esant tinkamoms sąlygoms; ir tamplieriai turėjo panašų požiūrį į musulmonus. Šv. Bernardo žodžiuose ‚žudyti dėl Kristaus‘ buvo ‚blogio naikinimas nėra žudymas‘ [Šv. Bernardas parašė traktatą, įrodinėjantį, kad blogio naikinimas nėra nuodėmė], tai labiau neteisybės pašalinimas nei neteisybė, - ir todėl pageidaujamas; netgi ‚nužudyti pagonį yra šlovinga, nes tai suteikia šlovę Kristui‘... Mirtis mūšyje reiškia tapimą kankiniu, keliu, kuriuo nuėjo 20 tūkst. tamplierių, riterių ir seržantų per du šimtus karo metų“.
„Bernardo genijus germanų karių kultą transformavo į religinį pašaukimą taip, kaip pagonių dievai buvo pakeisti šventaisiais, o vaisingumo apeigos į krikščioniškas šventes. Kristus išstūmė Odiną
D. Seward. Karo vienuoliai

 

Paaiškinimai

1) Stanislovas Lecas (Stanisław Jerzy Lec, 1909-1966) – žydų kilmės lenkų poetas (lyrika ankstyvuoju laikotarpiu), satyrikas, aforizmų ir epigramų kūrėjas, pasižymėjęs skeptiško pobūdžio filosofiniais aforizmais. Buvo antikomunistinių pažiūrų, tad po karo Lenkijos valdžia jam uždraudė publikuotis. Jo garsūs eilėraščių rinkiniai „Lauko sąlygų užrašai“ (1946), „Jeruzalės rankraštis“ (1950–1952), „Kainui ir Abeliui“ (1961) persunkti ironijos, melancholijos ir nostalgijos.

2)Seras Galachadas (kartais, Galatas) – karaliaus Artūro Apvaliojo stalo riteris, vienas iš trijų Šv. Gralio savininkų, nesantuokinis sero Lanceloto sūnus. Jis pasakojimuose apie Artūro dvarą pasirodo gana vėlai. Garsėjo savo galantiškumu ir skaistumu. Tapo vieninteliu, ištraukusiu Artūro kalaviją iš uolos ir galinčiu paimti Gralio taurę į rankas – o tada dingsta ir paimamas į dangų kaip šventasis. Tai kažkaip pranašiška, nes jo vardu pavadintas krateris Saturno palydove Mimase (1982).
Spėjama, kad jo įvaizdžio susidarymui pasitarnavo celibatiškas cistersų-bernardinų ordinų pobūdis – charakteringa, kad jo skydas buvo raudonas kryžius baltame fone, t.y. visai kaip tamplierių riterių.


  Laikmečio ženklai

Tamplierių tapsmas

1100 m. liepos 13 d. Pradedama Gloučesterio abatijos bažnyčia.
1100 m. liepos 18 d. Baldvinas I po brolio mirties tampa Jeruzalės karaliumi.
1100 m. rugpjūčio 2 d. Viljamas II (Rufas) užmušamas (atsitiktinai?) medžioklės metu Niu Foreste.
1100 m. rugpjūčio 5 d. Henris I paveldi sostą Viljamo II sostą. Jis karūnuojamas Vestminsterio abatijoje.
1100 m. lapkričio 11 d. Henris I veda Matildą, škotų Malkolmo II dukrą.
1100 m. Robertas II, normandų kunigaikštis, grįžęs iš Kryžiaus žygių, bando atgauti iš jaunesniojo brolio Henrio II Anglijos karūną. Robertas sutinka sugrįžti į Normandiją už 2000 svarų sidabro kasmet ir pažadu, kad jam atiteks karūna mirus Henriui II.
1101 m. balandžio 2 d. Hernis I paskilia kancleriu normandų vienuolį Rodžerį, vėliau tapusį Salsburgo vyskupu.
1107 m. Škotijoje Edgaro mirtis sukelia susiskaldymą. Aleksandras I tampa škotų karaliumi, o Deividas I - lotiečių ir Stratklaido karaliumi.
1108 m Liuji VI, Storusis, tampa Prancūzijos karaliumi po tėvo Pilypo I mirties.
1111 m. įsikuria tamplierių ordinas (1112?) Guilomas iš Tyro rašo, kad ordinas įkurtas 1118-ais iš devynių riterių, prie kurių niekas neprijungė ištisus 9 metus. Tačiau 1120 yra liudijimas, kad prie jų prisijungė Andžou kunigaikštis, o 1124-ais - Šampanės kunigaikštis.
1112 m. kovo mėn. Bernardas iš Klervo (22 m. amžiaus), jo broliai ir keletas Burgundijos kilmingųjų pasiekia Sito vienuolyną. Juos priimt sutinka abatas Sefanas Hardingas.
1114 m. Šampanės grafystė: kunigaikštis gavo Šartro vyskupo laišką ir ruošiasi žygin į Šv.Žemę
1115 m. Šampanės grafystė: žemių dovanojimas Šv. Bernardui (kuriose stovi Klervo vienuolynas).
1118 m. Baldvnas II tampa Jeruzalės karaliumi.
1118 m. gegužės 1 d. miršta karalienė Matilda.
1119 m. Tamplieriai įsikuria Jeruzalėje, jų vadu tampa Hugo de Payenas.
1120 m. lapkričio mėn. Nuskęsta Henrio I sūnus Viljamas Audelinas (plaukdamas iš Normandijos į Angliją).
1124 m. Škotijoje Deividas I po Aleksandro I mirties atstato vienybę. Jam valdant Škotijos sienos išplečiamos iki pat Tyso upės (ar jam padėjo tamplieriai?)
1125 m. Šampanės Hugas prisijungia prie tamplierių.
1126 m. Hugo de Payenas keliauja į Vakarus.
1127 m. pabaiga. Tamplieriams kunigaikštis Tybodas iš Šampanės dovanoja žemes prie Trojė (Borbonų Fajelis, dabar La Commanderie).
1128 m. Tamplierių bažnyčia Londone. Hugo de Payenas aplanko Škotiją ir Angliją.
1128 m. sausio mėn Trojė vyksta susirinkimas. Dalyvauja Hugo de Payenas, Andrė de Montbardas ir Bernardas iš Klervo. Jame siekiama popiežiaus palaiminimo tamplierių ordinui, Priimama regula
1128 m. balandžio mėn. Hugo de Payenas aplanko Fulką iš Andžou.
1131 m. Šv.Žilbertas įkuria Žilbertinų ordiną daugiausia veikusį Anglijos rytuose Žilbertui persikėlus į Linkolnšyrą.
1131 m. Templierių ordinas, gavęs Alfonso I privilegijas, įsikuria Ispanijoje, šiaurės rytuose. Jie Katalonijos ir Aragono valdytojams padėjo atkovoti žemes iš maurų. Alfonsas templieriams skyrė penktadalį laimikio paimto iš maurų, o po mirties jiems paliko trečdalį karalystės.
1133 m. kovo 25 d. gimsta karalius Henris II.
1134 m. Įkalintas Kardifo pilyje miršta Robertas Kurtosas, Villjamo Užkariautojo vyriausiasis sūnus. Palaidotas Gloučesterio katedroje.
1135 m. gruodžio 1 d. miršta karalius Henris I.
1135 m. gruodžio 22 d. Henrio I sostą užima Stefanas.
1136 m. miršta Hugo de Payenas. Jo vietą užima Rodertas de Kraonas.

Pilypo IV (Gražiojo) laikmečio ženklai

1268 m. Gimsta Pilypas IV
1285 m. Tampa Prancūzijos karaliumi (17 m. amžiaus).
1294 m. Bonifacas VIII*) tampa popiežiumi
1296 m. Bonifacas paskelbia bulę, draudžiančią dvasininkams mokėti mokesčius (Clericos Laicos). Tai kelia rūpesčių Pilypui IV, norinčiam tų lėšų savo skoloms padengti.
1299 m. Pilypas IV atsisako remti Bonifacą prieš Aragoną.
1302 m. Bonifacas skelbia bulę Unam Sanctum, skelbiančią popiežiaus viršenybę pasaulietinei valdžiai.
1302 m. Bonifacas Prancūzijos karaliaus sostą pasiūlo Austrijos imperatoriui Albertui.
1303 m. Pilypas IV užpuola Bonifacą. Šis sumušamas, o vėliau miršta.
1303 m. Anglijos karalius Edvardas I sudaro taiką su Pilypu IV.
1305 m. Pilypas IV popiežiumi iškelia Bertrand de Gotte (Klemensas V).
1306 m. Pilypas IV ir Klemensas V bando sujungti tamplierius ir šv. Jono hospitalierius.
1307 m. spalio 13 d. (penktadienį) suimami tamplieriai.
1314 m. Pilypas IV pasmerkia didįjį magistrą Žaką de Molį sudeginimui lauže.
1314 m. (tais pačiais metais) Ž. De Molis, Pilypas IV ir Klemensas V.

Pilypas karštigiškai ieškojo vis daugiau pinigų. Jis surinko visas monetas ir jas perlydė vien tam, kad iš naujo jas išlietų, tačiau mažesnės vertės. Greičiausiai tai buvo pirmoji valiuts devalvacija. Tada nuo supykusių tautiečių pykčio jam teko prieglobsčio ieškoti pas tamplierius. Ir tada Paryžiaus bažnyčioje jis sužinojo apie tamplierių turtus.


*) Bonifacas VIII (tikr. vardas Benedetto Caetani, apie 1230-1303) - Romos popiežius (1294-1303). Stengėsi sustiprinti popiežiaus įtaką. Nuolat konfliktavo su Prancūzijos karaliumi Pilypu IV Gražiuoju, galiausiai buvo jo užpultas, sumuštas ir po to netrukus mirė (yra versijų, kad nusižudė perkandęs sau venas arba sudaužęs galvą į sieną). 1296 m. apribojo karalių teises apmokestinti 1302 m. bule pagrindė popiežiaus viršenybę prieš visus pasaulietinius valdovus. 1300-uosius paskelbė Bažnyčios jubiliejaus metais. Nuo tada tokie metai skelbiami kas šimtmetį. Globojo mokslą ir menus. 1303 m. įkūrė Romos universitetą, jame įsteigė Archyvų skyrių. Praturtino Vatikano biblioteką, sudarė jos katalogą.


Tai komentarai Umberto Eco knygai 'Fuko švytuoklė'.
Taip pat siūlome paskaityti:
Slaptasis Petro Atsiskyrėlio tikslas
Tamplierių ordino istorija,
Konspiracija: Kryžiaus žygiai,
Gralio taurė – Kaukaze?
apie kryžiaus simbolį,
Ratas ir kryžius,
apie svastiką,
Svastikos keliai ir klystkeliai
apie kryžių lietuvių poezijoje,
Egipto mitologija,
E.P.Blavatskajos "Slaptoji doktrina" apie milžinus,
ir Magiją, Thelemą ir Alisterį Kraulį.

   

Taip pat siūlome paskaityti:
Tamplierių ordino regula
Tamplieriai ir Bafometas
Tamplierių ordino istorija
Kalnų Senio asasinai
Atsiliepimas apie knygą
Ištrauka iš "Fuko švytuoklės" pradžios
Ištrauka 81 skyriaus apie telūrines sroves bei
E.P.Blavatskaja "Slaptoji doktrina"
apie tikrąją Fuko švytuoklę,
ir kas yra Ayers Rock uola,
E.P.Blavatskaja apie milžinus ir
Stounhendžas - Anglijos mistinis statinys
Hyper-erdvė: Eco ir amerikiečiai,