|
Ayers Rock Komentarai U.Eco knygai 'Fuko švytuoklė' |
|
Beveik pačioje Australijos žemyno širdyje Uluru nacionaliniame parke
tiesiai iš plokščios raudonos dykumos iškilusi
348 m aukščio (862,5 m virš jūros lygio) Ayers Rock uola aborigenų vadinama
Uluru. Jos plotas yra apie 3,33 kvadratiniai kilometrai:
maksimalus ilgis - 3,1 km, o plotis - 2,0 km.
Apytikslios koordinatės: |
|
Ji pribloškia savo plyšiais, urvais ir formų įvairove -
kai kurios vietos užtvertos - tai šventoji aborigenų žemė.
Dauguma Anangu aiškinimų apie jo atsiradimą yra paimta iš Tjukurpa ir jie
(ypač apie Kata Tjuta) yra slapti.
Mokslininkai mano, kad jis darinys susiformavo dar iki kambro eros prieš 550 milijonus
metų. Vėliau 200 milijonus metų veikiami erozijos išliko tik atskiri
kalnagūbriai. Nuosėdos nugulė Amadeus dubenyje ir paskutinius 300 milijonus
metų erozija labai sulėtėjo. Savo įžymiąją raudoną spalvą grūdėto smiltainio
(mineralo "arkozės" - smiltainio atmaina su gausiais lauko špato, feldšpato, intarpais)
uola įgavo nuo rūdžių - geležies oksidacijos.
Švari "arkozė" yra pilkos spalvos.
Pirmasis baltaodis užkopė ant uolos 1873-iais. Tai buvo
William Christie Gosse. Būtent jis uolą pavadino Sir Henry Ayers -
tuometinio pietinės Australijos premjero garbei. O ką reiškia aborigenų
Uluru - jau nežinoma.
Tai ir vienas iš traukos šaltinių turistams - tai vienas iš objektų,
kuriuos "reikia pamatyti". Ne vienas iš jų būtent čia
pirmą kartą gyvenime gauna galimybę joti kupranugariu. Pakeliui (50 km atstumu) dar
galima apžiūrėti Kata Tjuta stebuklą - 36 uolų
darinį su aukščiausiu (546 m aukščio) Olgas piku - taip pat labai įkvepiantį ir šventą aborigenų vietą.
Tačiau niekas neprilygsta saulėtekio sutikimui ant Ayers Rock uolos - jis su kaupu atperka nuovargį, patirtą kopiant į jo viršūnę - tai maždaug 1,6 km atkarpa. Akmenys net kelis kartus keičia savo spalvą - tikra spalvų magija - nuo žėrinčio išsilydžiusio metalo raudonio iki minkštų oralžinių ar alyvinių atspalvių. O prisiminimui galite parsivežti ir aborigenų meno dirbinių bei rankdarbių.
Šiuos nuostabius akmens luitus supa smėlio kopos, kurių aukštis pasiekia
iki 10 m. Aukštesnės kopos stačiais šlaitais turi pustomas keteras, o
kraštai apaugę augmenija. Jos lengvai pažeidžiamos pėščiųjų ir transporto.
Vandens resursai labai maži ir, išskyrus nebent Mutitjulu (Maggie šaltiniai)
versmę, trumpalaikiai, prisipildantys tik per lietų.
Yankunytjatjara ir Pitjantjatjara gentys žinojo keturis pagrindinius
vandens šaltinius - visų jų priežastis yra Tjukurpa.
Visų pirma, dideli akmens (tjukula) arba molio (tjintjira)
dubenys bei šaltiniai - wanampi
(vandens gyvačių, Tjukurpa kūrinių - vandens saugotojų) buvimo vietos.
Toliau susigėręs vanduo (kakanpa) po žeme, - jo išgaravimą saugo smėlio sluoksnis.
Šiame sausringame ir nederlingame rajone išskiriamos trys augmenijos sistemos: kalvota smėlingų kalvų lyguma; akacijų brūzgynai prie uolų ir kalvų papėdėse, - juose gausu retų augalų rūšių; ir lygumos.
Medžius Anangu labai vertino. Jiems tai maistas, nektaro ir medaus,
o taip pat ugnies, vaistų, tabako ir statybinių medžiagų šaltinis.
Iš jų taip pat daromi papuošimai. Šalia medžių gausu valgomų vabzdžių, o
taip pat auga kai kurie augalai, kurių lapai ir šaknys gali būti naudojamos
kaip vandens šaltinis.
Taip pat jame gyvena 22 žinduolių rūšys, įskaitant smulkius graužikus bei šikšnosparnius. Taip pat sutinkama 150 paukščių rūšių, gausu roplių. Yra ir amfibijų. Daugelis vidutinių vietinių žinduolių išnyko, o jų vietą užėmė grobuonys (katės ir lapės, yra iš Dingo šunų) bei triušiai.
Medžioklė yra sudėtinė Anangu gyvenimo dalis. Gyvūnai glaudžiai susiję su Tjukurpa vardu, - daug jų turi religinę reikšmę: mala, wayuta ar waru.
Aborigenai tikėjo, kad buvo kūrimo laikas arba "Svajų metas", kai iš žemės
gelmių išėjo protėviai. Jie buvo panašūs į medžius ir gyvūnus, tačiau dalinai
jau buvo žmonės. Keliaudami per žemę, protėviai kūrė viską, kas sudarė pasaulį.
Jie elgėsi kaip žmogiškos būtybės - medžiojo, kovėsi, mylėjo ir neapkentė.
Jie išmokė palikuonis slaptų ritualų ir simbolių, naudojamų raštuose ir
piešiniuose. Jie sukūrė Įstatymus ir išmokė žmones, kaip reikia gyventi
draugėje.
Pavargę nuo veiklos, šios mitinės būtybės vėl prasmego į žemės gelmes. Tos vietos dažnai žymimos akmenų sankaupomis ir medžiais. Tjukurpa yra aborigenų žodis reiškiantis "Svajų metas". Jiems tai gyvenimas praeityje, dabartyje ir ateityje. O kadangi aborigenai dažnai miegojo dykumoje po atviru dangumi, - yra daug mitų apie Saulės, Mėnulio, žvaigždžių ir planetų sukūrimą.
Taip pat galite paskaityti:
Svajų metas
Australijos aborigenų pasaulio sukūrimo mitas
Australijos mitai apie Tvaną
Akmenys liudija apie milžinus
Apie Gajos vaikus.
Umberto Eco knygos
'Fuko švytuoklės' ištraukos, kuriose minima
Ayers Rock uola:
Knygos pradžioje ir
81-ame skyriuje
Tamplieriai - Kristaus kariai
Alchemija ir rozenkreiceriai
Taip pat siūlome paskaityti:
apie pėdas smėlyje.