Karolio Europa ir jos slinktys
Papildomai skaitykite Miškas: Europoje ir Lietuvoje
Tik kodėl galingasis Karolio žygis per Europą ar greičiau žygių virtinė neinkorporavo
aisčių ir rytų slavų žemių, nors pasiekė vakarų ir šiaurės slavus, Panoviją etc.? Kaip ir Romos
imperijos atveju, aisčiai liko už imperijos ribų
jeigu prisikasė iki saksų ir Lenkijos, tai turėjo
būti bent girdėjęs apie prūsus. Ten jis nelindo. Prisidėjo ir kitos priežastys, bet kada
galėjusios sudrumsti taiką: juk mūsų ir jų sienos, išskyrus nedaugelį vietų, kur arba esantys
didesni miškai, arba kalnagūbriai aiškia riba skiria vienų žemes nuo kitų, beveik visur susisiekia lygumoje.
kodėl stojama prieš saksus pasirodo, dėl ilgos atviros lygumų sienos,
o tai, kas už
kalnagūbrių ir girių, ne mūsų reikalas. Tik vėliau, apie 1000-uosius, Šventosios Romos
imperatoriams parūpo krikšto reikalai ir šiauriau bei ryčiau Lenkijos
Bet tai dar tik bus, o kol
kas frankai per girias nesiveržė. Bent jau be reikalo. Panašiai ir antikinės Romos imperatoriai,
kurie į Germaniją pernelyg giliai nelindo būtent dėl girių veiksnio ir savo germaniškąsias
provincijas lipdė apie Reiną ir Maasą, Mozelį, t.y. palei didžiąsias upes, lengvinančias
susisiekimą. O baltus iš pietų ir rytų saugančias girias jie laikė nepereinamomis
Taigi baltus
nuo Europos teigiamos ar neigiamos įtakos patikimai saugojo girios
Na, o pats Karolis*)
kariauja Bavarijoje, vėliau su slavais, save vadinančiais velatabais, -
jie gyvena pietiniame Baltijos jūros krante, kur įsikūrę slavai bei aisčiai bei įvairios kitos
tautos
. Su Baltiją supančiomis gentimis į konfliktus nesivelia. Kas jam trukdo? Girios? Per daug reikalų ir taip?
Ar tiesiog jo, kaip kad Aleksandro Makedoniečio, nevedė šventasis
paklaikimas įsiveržti iki pačių oikumenos pakraščių ir juos užvaldyti? Šiaip ar taip,
pakariavęs su slavais, aisčių jis neliečia. Nepasiekia ar laiko tokį siekinį netikslingu? Negali užtikrinti
patikimo užnugario ir komunikacijų? Greičiausiai čia ir slypėtų esmė, tikriausiai aisčiai jam
nepasirodė silpni. Jis jau buvo prie pat, bet ūpo pamėginti neparodė. O gal parodė? Kitas, kurių yra daug daugiau, privertė pasiduoti.
nuo Baltijos iki Dunojaus, - aisčiai čia galėjo pakliūti, galėjo ir nepakliūti. Su jais jis
nekariavo tiesiogiai, bet duoklės galėjo pareikalauti
Arba jie tiesiog atsipirko simboline pagarbos dovana, vienkartine duokle
Vien lietuvių kalbos žodis karalius, kilęs iš Karolio vardo, mažų mažiausiai gali liudyti,
kad lietuvių protėviai buvo nemažai apie jį girdėję
kas tie velatabai, nors ir sutriuškinti, bet,
matyt, pristabdę Karolio judėjimą į slavų žemes, taip pat link aisčių, irgi sunku pasakyti. Šiaip
ar taip, Karoliui neužgriebus aisčių tiesiogiai, vėlesniems Karolingams, daug mažiau
pajėgiems, jie juolab liko neprieinami dar kelis šimtus metų. Atitolę nuo Europos už savo girių. Jų laimei ir vėlesniųjų kartų kartėliui.
Einhard. Karolio Didžiojo gyvenimas, 2005
Pagal G. Beresnevičiaus recenciją
*) Karolis Didysis (Carolus Magnus, 748-814) - frankų (nuo
768 m.), langobardų (nuo 774 m.) karalius, Vakarų imperatorius (nuo 800 m.). Nuo jo Pipinidūų dinastija įgavo
Karoringų pavadinimą. Suvienijo didesnę dalį Vakarų ir Centrinės Europos. 789 m. Karolis surengė ekspediciją
prieš slavų gentį liutičius (vilcus), norėdamas apginti kitą slavų gentį obotritus. Liutičiai jie kovėsi atkakliai, bet
atsilaikyti prieš didžiules sąjungininkų pajėgas nesugebėjo.
Karolis aktyviai rėmė ir skatino krikščionybės plitimą, rėmė dvasininkiją rinkdamas jai dešimtinę, palaikė puikius
santykius su popiežiais. Tačiau Karolis išlaikė absoliučią valdžią Bažnyčios valdyme: jis skyrė vyskupus ir abatus,
skelbė dvasininkijos susirinkimus. Domėjosi ir mokslu; įsakė sudaryti gimtosios kalbos gramatiką, kurioje įtvirtino
frankiškus mėnesių ir vėjų pavadinimus; liepė rinkti liaudies dainas. Save apsupo mokslininkais ir klausė jų
patarimų, stengėsi suteikti išsilavinimą dvasininkams ir tautai: ypatingai rūpinosi mokyklų prie bažnyčių ir vienuolynų steigimu.
1165 m. antipopiežius Paschalis III paskelbė jį šventuoju ir Pater Europae.
Krėvos sutartis
Baltai ir Europa
Palemono sūnūs
Ordinas prie Lietuvą
Ką pasakoja senas laiškas?
Universiteto spaustuvininkas
16 a. kultūros paminklas
Kuršiai vikingų epochoje
iš kur kilo baltų Dievas
Ūlos kraštas senovėje
Kryžius lietuvių poezijoje
Tolminkiemis ir jo restauracija
Krikščionybės įvedimas Lietuvoje
A. Duginas. Naomachija: proto karai
Požalgirinė Lietuva Europos akimis
Kai Thomas Mannas prisiminė Nidą
Kazimieras: Ir šventieji puodus žiedžia
Kuria tarme parašyta pirmoji lietuviška knyga?
Sebastiano Miunsterio Kosmografija apie Lietuvą
Nuo kada Lietuvoje geriama arbata ir kava?
Kvietimas Vytautui kovai prieš husitus
Vytauto Didžiojo įvaizdžio genezė
Laiškas apie įvykius Žemaitijoje
Ar seniai kalbama lietuviškai?
Mortos Mindaugienės paveikslas
Knygų spausdinimas Lietuvoje
Pirmoji knyga Šiaulių tema
Aukštadvario piliakalnis
Totoriai Karpatuose
Žemaičių epas
Vartiklis