Ordinas prieš Lietuvą

Kembridžo „Corpus Christi College“ rinkinio foliante 135 (pažymėto Mary Pernham vardu) rankraštyje 503 nr.5 pateikiamas Ordino įvykių datų sąrašas vokiečių kalba. Tai sudaro viso labo 4 psl. 14- me sąsiuvinyje.

Patį foliantą sudaro religiniai kūriniai, traktatai, statutai, įvairūs dokumentai bei įvairios kompiliacijos. Minimas sąrašas, pasibaigiantis Vytauto mirtimi ir Švitrigailos išrinkimu, galėjo į būti parašytas ir į foliantą įtrauktas ne anksčiau nei 15 a. 4-me dešimtm. pradžioje. Daugiau panašių trumpų analinių pastabų vokiečių kalba, atrodo, nėra.

Tekstas surašytas abiejose lapo pusėse gana tvarkinga rašysena – tėra vos keli nubraukimai ir pataisymai. Jis sudarytas iš dviejų dalių, priklausančių skirtingiems raštininkams. Pirmoji ir trumpesnė išvardija įvairių ordinų įsikūrimo datas ir priduria pranešimus Olivo vienuolyno įsteigimą, Dancigo ir rytų Pamorjės užėmimus.

Antroji – dailia rašysena ir tankiai surašytomis eilutėmis – apima laiką nuo 1361 m. iki 1400 m. ir išvardija svarbius Teutonų ordino įvykius bei santykius su rytinėmis šalimis, o ypač – su Lietuva.

Galima spėti, kad minimą sąrašą sudarė Ordino žemėse gyvenęs asmuo, domėjęsis Ordino priešprieša Lietuvai. Visi pranešimai, išskyrus kelias klaidelis, patikimi ir juos patvirtina kiti šaltiniai. Pastebimas nusivylimas užbaigiant žinutę apie Vytauto žmonos vizitą („und was doch alles vorlorn“ – ir viskas buvo prarasta) – kas liudija apie Vytauto santykių su Ordinu nutraukimą ir prasidėjusią negailestingą kovą.

Atrodo, kad pranešimą apie Vytauto mirtį 1430 m. pridėjo jau perrašinėtojas. Taip pat neaišku, ar pirmoji dalis irgi buvo originaliame sąraše ar pridėta perrašinėtojo iš kito šaltinio.

Teutonų ordino įvykių 14 a. sąrašas

Tekstas1)

430 Viešpaties metais įkurtas reguliariųjų kanoninkų ordiną su Šv. Augustino statutu 527 Viešpaties metais prasidėjo Juodasis šv. Benediktino ordinas

1098 Viešpaties metais – Gro ordinas

1128 Viešpaties metais – Išminties ordinas

1128 Viešpaties metais – tamplierių ordinas, egzistavęs 84 ir šimtą metų ir kurį sunaikino Klemensas Penktasis

1200 Viešpaties metais – Teutonų ordinas Prūsijos riterių namų

1206 Viešpaties metais – pamokslininkų ordinas [domininkonų]. Tais pačiais metais – basakojų ordinas [pranciškonas]

1120 Viešpaties metais – augustiniečių ordinas.

1270 Viešpaties metais (!) buvo įkurtas Olivo vienuolynas prie Gdansko

1309 Viešpaties metais buvo užkariautas Dancigas. Kitais gi metais riteriai pirko Pomorijos žemę2).

Tai, kas nutiko magistro Vinricho von Kniprode ir kt. laikais bei vėliau3).

1361 Viešpaties metais Kęstutis, Lietuvos kunigaikštis, buvo paimtas į nelaisvę ir atvežtas į Marienburgą, kur pabėgo iš tamsiosios4)

1362 Viešpaties metais buvo užimtas Kaunas5)

1364 Viešpaties metais niekšingi kepėjai iš Marienburgo įsibrobė į Ordino turtų saugyklą (tressil).

1365 Viešpaties metais Lenkijos karalius Kazimieras į Marienburgą atvyko nekviestas, savo valia6).

1368 Viešpaties metais Marienburge pastatyta pilis7).

1369 Viešpaties metais buvo pastatytas Gotisverderas8). Ir lietuviai tais pačiais metais užpuolė ir užgrobė pilį, o tada Ordinas ją atsiėmė9).

1370 V. metais įvyko mūšis prie Rudavos Sambijoje.

1373 V. metais Kęstutis nuniokojo kraštą prie Zoldau ir Nidenburgo, ir per Mozoviją grįžo atgal.

1375 V. metais imperatorius Karlas su markgrafu Meisenskiu stovėjo prie Erfurto ir iš ten nužygiavo link Reino ir suteikė [progą] Vanceslavui karūnuotis Romos karaliumi10).

1377 V. metais įvyko pirmasis žygis prieš Marijos apsivalymą11).
Tais pačiais metais lietuviai smarkiai nugalėti Vengrijos ir Lenkijos karaliaus. 12).
Tais pačiais metais Austrijos hercogas Albrechtas buvojo Prūsijoje13).
Tais pačiais metais mirė lietuvių karalius Algirdas. Vyko didelis karas tarp Kęstučio ir Algirdo brolio14).

1378 V. metais kilo schizma tarp popiežių. Vienas buvo Romoje, kitas Avinjone.
Tais pačiais metais mirė imperatorius Karlas Ketvirtasis.

1380 V. metais buvo užgrobta Navenpilė ir Kęstutis atėjo į Vilnių su raiteliais ir kitais metais nusiaubė Velau [Welau] žemes15).

1382 V. metais vakare prieš Jono Krikštytojo naktį mirė magistras Vinrichas von Kniprode16). Jo laikais prieš metus iki to į Vilnių su Ordino pagalba vėl atvyko Jogaila ir jo brolis ir tapo stipriais šalyje bei užmušė Kęstutį17). Ir Vytautas atvyko iš kalėjimo į Mazoviją18).
Tais pačiais metais didžiuoju magistru buvo išrinktas Korradas von Rotenhauzenas (!). Jis vėl nutraukė taiką su Jogaila ir jo broliais, nes tie nenorėjo krikštytis, ir paėmė su savimi Vytautą ir žemaičius ir patraukė į Trakus, o iš ten patraukė į Vilnių ir sudegino miestą 19).

1383 V. metais mirė Vengrijos karalius Liudvikas20) ir buvo didelis karas tarp abiejų iš Vengrijos ir taip pat Lenkijos.

1384 V. metais buvo pastatyta šv. Marienverderio (Senthe Marienwerder) pilis aukščiau nuo Kauno.

1385 V. metais surengtas didelis žygis prieš Ašmianą (Aschmynne)21).

1386 V. metais Jogaila tapo Lenkijos karaliumi.

1388 V. metais Gelreno hercogas bus (!) suimtas Štolpės krašte su gausiu konvojumi. Todėl Ordinas dar tais 1389 metais išžygiavo prie Falkenburgo ir tai buvo puikiu Ordino ir viso [ordino] krašto žygiu, tad [Gelreno] poną paleido iš kalėjimo.
Tais pačiais metais karnavalo metu [lapkričio 11 d.] Mėmelio Markvardas Rasšovas buvo sudegintas Žemaitijoje22).

1390 V. metais vyko didelis žygis į Vilnių, aki buvo užimta Kreivoji pilis [Crumme hus] ir žygyje dalyvavo ponas Lankasterietis, Anglijos karalius23).
Tais pačiais metais mirė magistras Konradas Rotenštainas. Taip pat buvo jubiliejiniai metai [nuodėmių atleidimo] Romoje.

1391 V. metais pirmadienį po Verbų [sekmadienio] didžiuoju magistru buvo išrinktas Konradas Valenrodas24). Ir tais pačiais metais surengtas didelis žygis prieš lietuvius; tuo metu kartu su jais buvo markgrafas Fridrichas Meisenskis ir gana daug ponų iš daugelio šalių, tad buvo surengta pagerbimo puota prie Kauno25). Buvo užimti Vilkenbergas ir Visenvaldė bei pastatytas Ritensverderas ir buvo perduoti kunigaikščiui Vytautui.

1393 V. metais Ordinas užėmė pagrindinę Garteno [Gardino] pilį26).
Tais pačiais metais į nelaisvę paimtas Švedijos karalius, todėl prasidėjo dideli mūšiai sausumoje ir jūroje.
Tais pačiais metais šv. Jokūbo vakarą mirė magistras Konradas Valenrodas27), tuo metu Prūsijos krašte buvo Viurtembergo valdovas28) ir žygiavo į Žemaitiją.
Tais pačiais metais sudegintas Mėmelis.
Tais pačiais metais šv. Andriaus dieną didžiuoju magistru buvo išrinktas Konradas von Jungingenas29).

1394 V. metais įvyko didysis magistro Konrado von Jungingeno žygis į Vilnių. Žygyje dalyvavo 150 šaulių iš Burgundijos30). Tai buvo gana rizikingas [obinturlich] žygis.

1395 V. metais turkai su kariais stovėjo vengrų žemėje ir su jais dažnai kovėsi.

1396 V. metais vengrų karalius pralaimėjo didelį mūšį turkams.

1397 V. metais pradėjo pilies Rangnytėje sienų statybą.
Tais pačiais metais Rangnytės komtūras Markvardas von Zalcbachas vėl žygiavo į Žemaitiją ir padarė didelių nuostolių.
Tais pačiais metais vėl suaktyvėjo jūrų plėšikai.

1398 V. metais surengtas žygis į Gotlandą.
Tais pačiais metais buvo pastatytos dvi pilys Gotisverdere ir Vytautas vos nesudegė Garteno [Grozne] pilyje.

1399 V. metais totorių imperatorius surengė Vytautui didelį mūšį ir tas pats atvyko ten ir atsivedė 100 prūsų iečių ir 400 lenkų. Visi jie atliko ten, nes mažai jų grįžo namo.
Tais pačiais Viešpaties metais ponas Lankasterskis tapo Anglijos karaliumi ir buvo dideliu Ordino draugu.

1400 V. metais kunigaikščio Vytauto žmona atvyko į Prūsiją su 400 žirgų ir didele prabanga, kuriai Ordinas ją priėmė su didele pagarba ir visi jos suimti žmonės buvo jai gražinti ir jie patraukė į šv. Jekaterinos ir šv. Varvaros [vienuolynus], nuo pilies iki pilies ir pagarbiai priimti, jai dovanotos didelės dovanos ir visa tai buvo prarasta31).

1400 metais mirė kunigaikštis Vytautas ir kunigaikštis Švitrigaila buvo vienbalsiai išrinktas lietuvių valdovu.

Pastabos

G. Labudos „Studien ueber die pommerellische Annalistik des 13. bis 15. Jahrhunderts” pirmoji dalis atkreipia dėmesį į analistiką Ordino žemėse. Lenkų medievistika kritiškai peržiūrėjo ir parengė leidimui ir skirtingus Prūsijos ir Pomeranijos analus. G. Labudos studija rodo vidinį tų dokumentų sąryšį ir jų panaudojimą kronikose. Tad ir šis šaltinis yra tos analistinės tradicijos šakelė. Galimas jo ryšis su Johano von Posilgės darbu grindžiamas tik tuo, kad vardijami įvykiai yra jo veikale, bet nėra, tarkim Torno ar Detnaro analisto leidimuose. Datų, turinio skirtumai, daugelio svarbių pranešimų nebuvimas ir kai kurie papildymai tekste, o taip pat stiliaus ypatybės, leidžia spėti, kad tai savarankiški užrašai.

1) Šis šaltinis nurodomas jau ir „Nauka Polska XX“, 1935, p.55. Vertime datos pateikiamos arabiškais skaitmenimis, didžiosios raidė tik tikriniuose pavadinimuose.

2) Čia baigiasi pirmoji dalis, sulyginama si Sambos kanoniko „Epitome gestorum Prussiae“ 2 skyriumi „De originibus et rebus ecciesiasticis“ (Apie ordinus ir bažnyčios reikalus), kurioje pateikiamos datos skiriasi nuo mūsų šaltinio, kuriame krenta į akį intarpas apie Olivo vienuolyno įkūrimą bei Dancigo ir rytų Pomorijos perėjimą Ordino pavalduman. Tikriausia toji dalis arba visas tekstas kilęs Olivos arba Dancigo.

3) Šis pavadinimas leidžia spėti, kad pradžioje užrašai pradėti Vinricho von Kniprode laikais ir pratęsti tik vėliau, dėl ko teko pridėti und dor noch (ir vėliau). Apie vardijamų įvykių pasirinkimo principą nežinoma. Pastaba po 1375 m. kelia įspūdį, kad kažkiek domino svetimšalių dalyvavimas žygiuose (Reisen). Istoriografinė tradicija bei 14 a. 8-9 dešimtm. kariniai veiksmai aprašyti F. Boldto tyrime „Der Deutsche Oeden und Litauen 1370 bis 1386“.

4) Kęstutis įkalintas kovo 21 d., o jis pabėgo lapkričio viduryje.

5) Kauno apsiaustis vyko 1362 m. kovą ir balandį.

6) Kazimieras atvyko 1366 m. rudenį.

7) Anot Vygando (Wigand), Marienburgas buvo pastatytas prie Mėmelio upės tarp 1367 m. balandžio ir 1386 m. birželio pabaigos.

8) Apie Gotisverderą žr. G. Bujack. Regesten zu den littauischen Kriegsreisen des Deutschen Ordens (pagal Vygandą).

9) Mūsų šaltinyje neminimi 1363, 1365, 1366 ir 1371 antpuoliai, kaip ir vėlesni svarbūs Ordino santykiai su Lietuva.

10) Žr. Regesta imperii VIII nr. 5497a ir nr. 5636b – Venceslavo išrinkimas 1376 m. liepos 6 d.

11) Žygis prasidėjo 1375 m. vasarį, o ne tų metų rudenį.

12) Apie Liudviko kovą su Lietuva žr. G. Caro, Geschichte Polens. Gotha 1863

13) Žr. Vygandą, p. 95 (G. Bujack. Regesten zu den littauischen Kriegsreisen des Deutschen Ordens)

14) Čia autorius klaidingai rašo „brolis“ vietoje „sūnus“

15) Apie šių skirtingų žygių datas žr. J. Voigt, Geschichte Preussens, Koenigsberg 1832. Tik Vygandas nurodo 1380 m. žygiui prieš Navenpilę, kiti šaltiniai 1381 m. Matyt, šiuos du įvykius reikia priskirti dviem metams, 1380-81 m.

16) Vinrichas mirė anksti birželio 24 d., po infarkto ankstesnį vakarą kalbantis su aukščiausiu hospitalieriumi. Tuo paaiškinama birželio 23 d. data.

17) Šie įvykiai priklauso 1382 m. birželiui. Jogailos atvykimas į Vilnių buvo 1382 m. birželio 12 d. Autoriaus nuoroda das jor dovor (prieš metus) yra netiksli ir bereikalinga.

18) Apie Vytauto pabėgimą žr. G. Caro

19) Keistai didysis magistras pavadinamas Rotenhauzenu vietoje Rotenšteino.

20) Liudvikas mirė 1382 m. rugsėjo 11 d.

21) Apie šį žygį, pirmąkart pasiekusį taip toli į pietryčius nuo Vilniaus, žr. J. Voigt.

22) Mėmelio komtūras Markvardas Rasšovas po nesėkmingo 1389 m. žygio į Žemaitiją lietuvių buvo paaukotas dievams ant laužo.

23) Ši pastaba yra galima tik po 1399 m. Pilies prieš Vilnių paminėjimas (Crumme hus) panaikina abejones apie užrašymo teisingumą.

24) Paprastai laikoma, kad išrinkta buvo kovo 12 d. (sekmadienį), o 13 d., kaip minima šaltinyje.

25) Šį ir kitų įvykių tikslumą patvirtina ir kiti šaltiniai.

26) Tai susiję su galutiniu Gardino sugriovimu 1393 m.

27) Liepos 25 d.

28) Neaišku, ar Prūsijoje viešėjo Eberhardas IV ar V.

29) Apie Konrado Jungingeno išrinkimą žr. J. Voigt.

30) Ši skaičių be Johano von Posilgės pateikia ir J. Dlugošas.

31) Apie šio apsilankymo smulkmenas žr. pas J. Voigt. 350 žirgų mini ir J. von Posilgė.

Vytauto Didžiojo įvaizdis
K. Almenas. Šiaulių mūšis
Kuršiai vikingų epochoje
Lietuvos metrikos tyrinėjimai
Krikščionybės įvedimas Lietuvoje
M. Miechovskis. Apie dvi Sarmatijas
Kvietimas Vytautui kovai prieš husitus
Sebastiano Miunsterio „Kosmografija“ apie Lietuvą
Teutonų ordino Didžiojo maršalo pranešimas Didžiajam magistrui apie įvykius Žemaitijoje
Baltijos kraštai Pršemyslo Otakaro II politikoje
Birutės kalno astronominis kalendorius
Karolio Europa ir jos slinktys
Palemonas, jo sūnūs ir Lietuva
Stačiatikybė: Po Bresto unijos
Alovės vietovardžio kilmė
Naugardas ir Lietuva
Apie Rygos įkūrimą
Lietuvių emigracija
Vilnius po senovei
Merkinės bažnyčia
Legnicos kautynės
Trakų pilys
Vartiklis