Sausio 19 d. Mortos vardadienis
Šviesusis karalienės Mortos Mindaugienės paveikslas

Susiję straipsniai:
Karalienė Morta ir Šiauliai;
Valstybės atkūrimo 80-mečiui:
iniciatyva pagerbti karalienės Mortos atminimą Šiauliuose
;
Šiaulių savivaldybės puslapis.

Eiliuotoje Livonijos kronikoje karalienė Morta jautri ir atidi, švelni ir rūpestinga. Ji Vilniaus karališkųjų rūmų šeimininkiė ir diplomatė. Subtiliam jausmui šaltas kronikininkas skiria dėmesį, ir nuostabi žinia išlieka tautos lyriniam pasaulėvaizdžiui, kultūriniam apmąstymui. Rūmų menėje karalienė Morta iškilmingai sutinkia pasiuntinius iš Rygos. Kronikininkas pastebi:
"Pasveikino ir karalienė,
Meilingai žengusi į menę
".
Jos šypsena kaip šviesos spindulys pro amžių rūką sušildo praeitį ir taurina dabartį.

Daukantas taip aprašo istorinį Lietuvos šlovės įvykį: "...Mindaugą su jo žmona Morta apkarūnavojo Lietuvos karalium" ir mini didžias iškilmes. V. Daugirdaitei-Sruogienei karalienė Morta - pirmoji ryški moteris Lietuvos istorijoje. "Ji pasižymėjo greta savo vyro ne tik kaip šauni pilies šeimininkė, (...) bet ir kaip politinių įvykių dalyėv, dažnai ir patarėja".

Rūsčiu laikmečiu Kronika daug dėmesio skiria karalienės Mortos pokalbiams su Mindaugu. Jos žodžiais nurodoma Livonijos magistro teikta Lietuvai parama:
"Magistras pagerbė tave
ir visą tavo tautą, taip pat ir mane
".
Reikia pažvelgti į laikmečio įvykius, kad suprastume to pokalbio reikšmę. Z. Ivinskis įvertina juos kaip užsienio remiamą vidaus opoziciją, kėlusią Lietuvai ne mažesnę grėsmę nei karinė agresija: "Treniotos neapykanta Mindaugui užaštrėjo dar labiau, kai nesusisekė į Livoniją (Cesį) jų bendras žygis, kurio metu Treniota buvo užtikrinęs Mindaugui dar lybių ir latgalių sukilimą". Įžvelgiant būsimus įvykius galima numanyti karalių Mindaugą išvengus Treniotos paruoštos klastos, pavojaus Lietuvos kariuomenei.

Grįžusį iš žygio karalių pasitiko karalienė Morta. Kronikininkas nešykšti dėmesio jos emicijoms, ji klasuinėja ir guodžia, užjaučia ir meiliai nusižemina. Karalienė pranašiškai nurodo karaliaus santykių su Treniota grėsmę ir ryžtingai priekaištauja už bendradarbiavimą su juo: "Dabar gi tu seki paskui tą beždžionę". Įvykiai įrodė karalienės teisumą. Treniota "išdavikas" tampa smurtininku.

Karalienės patarimas karaliui Mindaugui esminiuose valstybės reikaluose dalykiškas, o kartu subtiliai reiklus:
"Pakeisk savo nuomonę
Ir sek mane, išeis tau į gerą
".
Tai geniali nuojautos įžvalga. Karaliaus Minadaugo santūriame atsisakyme dėl kalbamojo momento reikalų - "nenaudingumu" ir "šiuo metu esu kurčias" rodo aukšto lygio diplomatinį planą. Be to XIII a. įvykiai atrodytų esą atsitiktiniai, kartais beprasmiška. Po žygio į Cėsį sekęs išlaisvinimo žygis į lenkų kryžiuočių užgrobtą Pavyslį, rodo įžvelgtą Treniotos suokalbį ir jo sugriovimą.

Karalius rūstus. Karalienė rūpinasis Rygos atstovu karaliaus rūmuose Sievertu, prašo suteikti jam galimybę taikiai išvykti. Jos patarimas nedaryti iš priešų kankinių, o išprašyti juos į Livoniją. Humaniškas rūpestis, aukštoji krašto diplomatija. Joje tautos moteris su kilnumo aureole. Tai daugiau ne žmogiškas jautrumas, tai jausmo išmintis - subtilioji tautinė diplomatija, jos klasika.

* * *

Kiekvienas vardas tarsi indas turinio gelmei. Karalienės Mortos vardas taip pat. Praeities moralines vertybes svarbu suvokti, apsaugoti, įvardinti jų vertę tautai ir pasauliui. Karalienės Mortos vardas istorijoje reiškia tautos moters žmogiškąjį jautrumą ir gėrio šilumą. Ji gyva atmintyje, padeda nenutolti nuo tiesos ir jausmo.

Mes neištirpstame vienadienėje dabartyje, mus ir mūsų dvasią liudija praeitis. Karaliaus Mindaugo kolegija Liepos 6-osios Devynių prakalbų iškilmėse skelbia prakalbą Motinai - Tėvynei, pašlovina tautos karalienę. Šiauliuose, karalienės Mortos gimtinėje, 1993 m. įsteigta kasmetinė jos vardo premija. Karalienės Mortos vardadienis sausio 19-tą gali tapti tautos jausmų diena. Ištikimybė kilniems siekimams suartina mus su protėviais, įprasmina meilę ir gėrį.

Vytautas BAŠKYS, Vilnius



Pastaba: Šiaulių miesto savivaldybė pasiūlė pagrindinę aikštę pavadinti Karalienės Mortos vardu, kuriam Šiaulių gyventojai pritarė. Apie tai daugiau paskaityti galite Šiaulių savivaldybės puslapyje.

Susiję straipsniai:
Karalienė Morta ir Šiauliai;
Valstybės atkūrimo 80-mečiui:
iniciatyva pagerbti karalienės Mortos atminimą Šiauliuose
;
Šiaulių savivaldybės puslapis.


Voruta, Lietuvos istorijos laikraštis
Kai Dubičiai miestu vadinti
Karolio Europa ir jos slinktys
Lankytinos vietos: Kupiškio rajonas
Lietuvių senojo tikėjimo pradmenys
Birutės kalno astronominis kalendorius
Lopaičių piliakalnis
Psichiatrijos pradininkas
Papročių paskirtis
"Vartiklio" pagrindinis puslapis