Ūlos kraštas senovėje

Kai Dubičiai miestu vadinti

Pastaba: Šiuo straipsneliu pradedame gražiausio Dzūkijos kampelio - Ūlos baseino - istorijos publikacijas. Dubičiai yra Pietų Dzūkijoje netoli Baltarusijos sienos.

Iki XVI a. pabaigos Ūlos krašte ryškiai dominuoja Dubičiai<.B>. Maždaug 1365 m. atliktas įrašas "Kryžiuočių kelių aprašymuose" byloja: "Iš ten [iš Vosyliškių] iki Dubičių 5 mylios gero kelio, ten yra miestas ir pilis."

Tuo metu pilis dar turėjo būti gamybinė, bet greitai pertvarkyta į medžioklinę, savotišką didžiojo kunigaikščio poilsio vietą. Aišku, kad Dubičiai turėjo skirtis iš aplinkinių vietovių, nes kitaip nebūtų pakelti į miesto rangą. Jie buvo maždaug pusiaukelėje tarp Vilniaus (arba Trakų) ir Gardino; šiuo maršrutu dažnai keliaudavo Vytautas Didysis. Sustodavo Dubičiuose, pailsėdavo, pamedžiodavo. Šioje pilyje parašė bent du laiškus Vokiečių ordino magistrui - 1415 ir 1421 metais.

Svarbus centras Dubičiai buvo ir vėliau, po Vytauto Didžiojo mirties. Karaliaus Kazimiero (šv.Kazimiero tėvo) žemių skyrimo knygoje yra skyrius "Dubičių valsčius". Įrašai gali būti parašyti 1487-1489 m. ir skelbia: "Vaskui Radivonaičiui Kaniava su viskuo, kas Kaniavai priklauso, o dvaro nedaviau, o vietoje dvaro 20 Dubičių valsčiaus žmonių"".

Iš įrašo aiškėja, kad XV a. pabaigoje Kaniava nesudarė savarankiško administracinio vieneto, o buvo pavaldi Dubičiams. 1498 m. minimas Dubičių ir Kaniavos vietininkas Mikalojus Jundilas (Jundilaitis). Jis buvo didžiojo kunigaikščio žmonos Elenos virtuvės viršininkas (kuchmeisteris). XIII a. pabaigoje minimas dainavių didikas Jundilas tikriausiai buvo Mikalojaus protėvis.

1504 m. dalį Dubičių apylinkių žemių su valstiečiais nusipirko kunigaikštis Vasilijus Glinskis. Tiesa, jis čia šeimininkavo labai trumpai, nes 1508 m. jo brolužis Mykolas sukėlė didelį maištą, bet pralaimėjo ir buvo priverstas ieškoti prieglobsčio Maskvos kunigaikštystėje (skaitykite puslapėlį apie M.Glinskio maištą). Pabėgo ir Vasilijus, o Glinskių valdyti dvarai tapo didžiojo kunigaikščio nuosavybe.

Vasilijus Glinskis ištekino savo anūkę Eleną už Maskvos didžiojo kunigaikščio (irgi Vasilijaus). Ši pora susilaukė vaikelio, kuris į istoriją įėjo kaip Joanas Žiaurusis (ar Rūstusis), tiek daug nelaimių atnešęs Lietuvai, o dar daugiau Rusijai.

XVI a. pradžioje Dubičiuose buvo bent dvi smuklės (miesto požymis?), kurias nuo 1511 m. nuomavo vietininkas Mykolas Jundilas, už tai skirdamas 4 kapas grašių kasmet šv.Stanislovo bažnyčiai Vilniuje išlaikyti. Smuklėse buvo šinkuojamas midus ir alus. Degtinės gal dar ir nemokėta gaminti?

Dalį buvusių Glinskių valdų didysis kunigaikštis išdalino savo tarnybiniams žmonėms, bet Dubičius pasiliko sau. 1512 m. Dubičiai minimi kaip didžiojo kunigaikščio dvaras. Be šio, tuo metu Varėnos rajono teritorijoje dar buvo Merkinės, Perlojos, Valkininkų ir Kaniavos karališkieji dvarai.

Taip pat galite paskaityti straipsnelius:
Seni ir labai seni kaimai;
M. Glinskio maištas;
1654-1667 m. karo su Maskva pradžia.

Voruta - istorijos savaitraštis
Vartiklio naujienų puslapis
Pagrindinis Vartiklio puslapis