Lietuvos geografija

Dubakloniai prie Nemuno
Česlovas Kudaba

Merkinės apylinkių reljefas tikrai kaip reta įvairus. Ledyno sukrauti kalvynai dvejopi ir pagal struktūrinę išvaizdą, ir pagal amžių. Pietinės apylinkės vandenų aplygintos, vietomis perplautos, gargždingos, su rieduliais paviršiuje. Kitur ramių tėkmių nuplautas smėlis, vėjo papustytas – banguoja kopynai, ramių sausašilių apgobti.

Kampinis, ežeras Kitą atmainą sudaro erozijos sukurtas reljefas – ledyninių vandenų išgraužti įspūdingi slėniai, vėliau išgilti upių – didelių (Nemunas), vidutinių (Merkys), mažų (Strauja) ir visai nežymių (Stangė). Ir viskas aplink Merkinę.

Tarp darinių ir gilios akliduobės, dažnai išsirikiuojančios į virtines ir sudarančios dubaklonius, kurių kaip reta įdomios sąrangos yra prie Merkinės. Prisiminkime jau išgarsėjusią Velnio duobę prie Aukštadvario, mažus ežerėlius Ignalinos apylinkėse ir pailgas, klonio pavidalo forma. Pagaliau Dubingių ežeras bei kiti, mažiau išraiškingi.

Įsižiūrėjus matosi, kad gilieji kloniai sudaryti iš daugiau ar mažiau susiliejančių daubų (anksčiau vadintų rinomis). Beje, prie Merkinės yra ir kaimas Dubaklonis. Tačiau įspūdingiausi dubakloniai leidžiantis nuo Merkinės žemyn panemuniais. Vienas jų ties Jokūbiškiais. Čia išties daubos gilios, su ežerėliais, besančiais vos keli šimtai metrų nuo Nemuno., tačiau su upe nesijungiančiais. Tarp tų daubų, tiesiog dubaklonio dugne, iškyla kuplių, kupetiškos formos smėlio kalvelių, dažniausiai pagal tūrį analogiškų gretimoms dauboms ar daubutėms. Rodos, imtum ir apverstum, įstatytum kalvelę į daubutę – ir pritaptų, tarsi iš čia išimta buvo.

O koks patrauklus dubaklonis šalia Merkinės (į vakarus nuo miestelio), kurio dugnu srūva Strauja! Ypač įdomus jo ruožas ties Lovijos ežerėliu – dugne įsispaudusi virtinė daubų, šalia iškilęs smėlėtas gūbrys, kitur kalvų virtinės formą įgavęs. Nuo šio dubaklonio atsišakojusi ir į šiaurę Subartonių link nusitęsusi vandens daubų virtinė. Dubaklonį čia žymi tik maži, gilūs, paskirose daubose prasmegę ežerėliai – Linmarkas, Pakelinis, Kampinis, Gilšė, Gelovinis ir kt.

Jų kilmė – mįslė. Geomorfologinėje literatūroje nusistovėjo teiginys, kad tai ledyno tirpsmo vandenų erozijos padarinys. Linkstama prie nuomonės, jog šias formas išgilino poledžio vanduo. Po ledynais, jų sąlytyje su žemės paviršiumi, nuolat kaupiasi vanduo, kurį ledo svoris būna suslėgęs. Šiam veržiantis į pakraštį, pamate išgilinami dubakloniai. Neįšalęs gruntas lengvai pasiduoda vandens erozijai.

Dubakloniais vanduo tekėjo didelio slėgio verčiamas – tad jis veržėsi turbulentiškai, dažniausiai spirališkai ar kitaip sūkuriuodamas. Ir taip išmušė, išmalė gilias „skyles“ ir čia pat užpildė skliautines tuštumas išplautu ir tuo pačiu perplautu smėliu, gargždu net kartu su akmenimis. Ledui ištirpus ir liko kai kur tiesiog fantastiškai daubėta, kupetuota struktūra.

Tačiau vis dar neaišku, kodėl ji taip gerai išliko. Yra prielaidų, kad dubakloniai ilgą laiką buvo užpildyti palaidotu ledu ir paviršiuje jų nesimatė. Tik vėlyvajame poledynmetyje ledas tirpo ir paviršius staigiai įdubo. Manoma, kad kai kur ledas galėjo tirpti, kai jau čia gyveno žmonės. Ar ne iš čia tokie gausūs pasakojimai apie įgriūvančią žemę, netgi kartu su dvarais, bažnyčiomis, tose vietose virstant gilšėmis ir kitais paslaptingais ežerais.

Ūlos upė
Stakliškių versmės
Merkinės bažnyčia
Aukštadvario piliakalnis
Pažinkime kitokius Druskininkus
Visos kalbos vertos pagarbos
Ką randame Varėnos krašte?
Lietuvių senojo tikėjimo pradmenys
Birutės kalno astronominis kalendorius
Sebastiano Miunsterio „Kosmografija“ apie Lietuvą
M. Strijkovskio "Kronikos" lietuvių dievai
Kamieninės ląstelės sukelia vėžį
Kai Dubičiai miestu vadinti
Seni ir labai seni kaimai
Senoji Buivydžių bažnyčia
Vilkaviškis iki 19 a.
Traktatas apie dvi Sarmatijas
Palaidoti medžiai
Kitoks T. Žebrauskas
Kur gieda angelai...
Vilnius po senovei
Vieškeliai Priekulėje
Trakų pilys
Vartiklis