Biblijos dievybės

Abadonas - dienos ir nakties demonas

Senajame Testamente šis žodis paminimas 5 kartus (Jobo 26:6, Jobo 31:12, Pat 15:11, Pat 27:20, Ps 87:12).

Avaddon yra hebrajų kalbos žodis reiškiantis griovimą, destrukciją (Job 31, 12), sugriovimo vietą, prarają, mirusiųjų karalystę (Job 26:6, Pat. 15:11), personifikuotą būtybę (Apr 9:11) kaip pragaro angelą,

Gehenna – vieta, įvardyta Biblijoje, panaši į graikų Hadą, t.y. Pragarą. Pavadinimas kilęs iš vietos netoli Jeruzalės, kuri Hebrajų biblijoje vadinama Hinomo sūnų slėniu, kuriame Baalo ir kitų Kanaano dievų (tarp jų ir Molocho) pasekėjai ugnyje aukojo vaikus dievams. Žydų, krikščionių ir islamo tekstuose Gehenna yra nusidėjėlių lemties vieta, kuri skiriasi nuo Šeolo, t.y. Pragaro.

Leviatanas - vainikuotas gyvūnas, t.y. gyvatė, drakono žvaigždynas, Babilono simbolis. Susideda iš žodžių 'levi/lavah' ir 'tan'; 'levi' - vyti, pinti, suvienyti, pa(si)skolinti; 'tan' - monstras, šakalas Leviatanas yra drakonas, - gyvatė, kaip ir Šėtonas. Dar jis vadinamas Abaddon (hebr.) ar Apollyon (gr.), - 'griovėjas', destruktorius.

mirties valdovą ir žemės sumaišties sukėlėją. karalystė - Jobo 26:6 ir Pat. 15:11 jis sutinkamas greta Šeolo. Abadonas taip pat ir viena Gehennos dalių. Platesne prasme jis gali reikšti požeminį nusidėjusių sielų pasaulį arba pragarą. Kai kuriose legendose jis yra vieta, kur pasmerktieji guli ugnyje ir sniege, ir tai yra viena Mozės aplankytų vietų.

Abadonas buvo vienas karalių, valdžiusių Žemės tautas. Minimas buvus abiejų Egiptų ir Sodomos valdytojas. Vėliau siekė užvaldyti Jeruzalę. Pabaigoje jam davė bedugnės raktus iš kur jis išlaisvino demonų ordas. Bedugnės prarajos angelas graikiškai vadintas Appolyon.

Apr 9:7-11 Skėrių išvaizda panaši į žirgų, parengtų kautynėms... jų veidai – tarytum žmonių veidai; jie turėjo plaukus kaip moterų…. Jie turi uodegas, panašias į skorpionų, ir geluonis uodegose... Jie turi sau karalių, bedugnės angelą, kurio vardas hebrajiškai "Abaddon", o graikiškai tas vardas "Apollion".

Apreiškimo knygoje (9:11) jis minimas kaip žiauraus skėrių spiečiaus valdovas. Skėrių vaizdinys paimtas iš Iš 10:13-15 ir pranašo Joelio (2:1-11), kur naikinantis skėrių antpuolis yra ženklas apie būsiantį dar didesnį iš aukščiau siųstą sunaikinimą.

Kai kuriuose šaltiniuose minimas kaip rišęs Šėtoną tūkstančiui metų. Dar sutinkamas kaip mirties ir tamsos angelas, netgi kaip demonas, sergstintis bedugnę; galbūt, patsai Šėtonas ar Antikristas (Viduramžiais Abadonu neretai buvo vadinamas Šėtonas).. Kitur šiuo vardu vadinama ne būtybė, o vieta, atitinkanti pačią bedugnę ar pragarą.

Vulgata graikišką Appollyon išreiškė lotynišku Exterminams (Griovėju). Bandyta, bet neįrodyta, jo tapatybė su Asmodėju, nevalyvumo demonu.

Abaddon Jehovos liudytojai pradžioje irgi siejo Abadoną su demonu, tačiau dabar jį tapatina su Jėzumi. Anot jų, yra nemažai nuorodų, parodančių mesianistinį Abadono apibūdinimą, pvz., Apr. 20:1
"Ir išvydau angelą, nužengiantį iš dangaus, laikantį rankose bedugnės raktą ir didžiulę grandinę. Jis nutvėrė slibiną – senąją gyvatę, kuri yra Velnias ir Šėtonas, - surišo jį tūkstančiui metų ir įmetė į bedugnę"
Jų nuomone "angelas su raktu" (taip pat Apr 9:1-11) yra galingesnis už Šėtoną ir jis negali būti nei juo, nei "senąja gyvate", nei "slibinu", nei Velniu. Be to, Jėzus pavadinamas Velnio sunaikintoju (hebr. 'avad-dohn') Pauliaus laiške žydams (2:14).

LaVeyan satanizme Abadonas yra viena pragaro būtybių, pirmoji sąraše (nes pirmasis pagal abėcėlę) ir reiškia "griovėją".

Paminėjimai populiariojoje kultūroje:

  1. F. Klopštoko (1748-1773) "Messiada" – Abadonas, puolęs angelas, išsigelbstintis atgailaudamas ir pripažindamas Jėzų;
  2. N. Polevojaus romanas "Abadona";
  3. A. Feto eilėraštis "Abadonas" (1883)
  4. M. Bulgakovo "Meistre ir Margaritoje" Abadonas vienas iš Volando palydovų, karo ir mirties demonas. Jis paminimas ir M. Bulgakovo romane "Baltoji gvardija".
  5. E. Sabato romanas "Abadona naikintojas" (1974);
  6. R. Chailainas "Inkorporuota magija" – Abadonas vienas Tamsiojo pasaulio kunigaikščių.
  7. R. Silverbergas "Bazilijus" – Apolionas – vienas kompiuteriu sukurtų angelų
  8. Roko grupės "Metalo korozija" daina "Abadonas" (albume "Gyvenimas spaly");
  9. Roko grupės "Juodasis obeliskas" daina "Abadona" (albumas "Apokalipsė").

Asmodėjus

Asmodėjus (Ashmedai, Asmodai, Asmodeus - gundytojas) – demonas, minimas Biblijoje ir Talmude. Manoma, kad jis atėjo iš zoroastrizmo (aešma- daeva), kur vadovavo visiems dievams. Tobijo knygoje (6:1-7:3) rašoma, kad šį demoną traukė mergina Sara ir jis iš pavydo žudė visus 7-is jos vyrus dar vestuvių naktį. Kai Tobijas rengiasi ją vesti, Asmodėjus siekia įgyvendinti tą patį. Tačiau patartas angelo Rafaelio, jis pasiima žuvies kepenų ir širdies ir juos pasmilko ant žarijų. Tas kvapas išveja demoną į Egiptą, kur Tobijus jį sukausto grandinėmis. Talmude jis vadinamas demonų valdovu, išvijusiu Saliamoną iš jo karalystės. Ir čia jis gviešiasi Saliamono žmonų ir Bath-seba. Vienoje Ashmodei legendoje – kelis metus buvo susikeitęs vietomis su Saliamonu. Vienoje vietoje minima, kad jis vedė Lilitą, tapusią karaliene. Spėjama jį esant Devynių pragarų valdovu.

"Saliamono testamente" (1-3 a.), Asmodėjus įtraukiamas į Saliamono šventyklos statybą. Čia jis išpranašauja, kad vieną dieną Saliamono karalystė bus padalinta. Kai Saliamonas iškvočia jį daugiau, jis sužino, kad Asmodėjaus planus sugriovė angelas Rafaelis. Taip pat jis nemėgsta vandens ir paukščių, nes tai jam primena apie Dievą.

Asmodėjus – teisianti būtybė, demonas, suteikiantis žinias tam, kas į jį kreipiasi.

Vakarietiškame okultizme Asmodėjus yra vienas keturių pragaro kunigaikščių, valdantis ugnies stichiją. "Raganų kūjyje" (Malleus Maleficarum, 1486) aprašytas kaip geismų demonas. 16 a. demonologai jam skyrė lapkričio mėnesį, kada jo galia stipriausia. Kiti laikė kad jo Zodiako ženklas yra Vandenis, tačiau tik nuo Sausio 30 d. iki vasario 8 d. Jis vadovavo 72 demonų legionams. Jis skatina azartinius lošimus ir prižiūri visus pragaro lošimų namus. Kai kurie krikščionių teologai jį tapatino su Abadonu. Ar kiti jį laikė keršto kunigaikščiu.

C. de Plancy "Dictionnaire Infernal" Asmodėjus pavaizduotas kai būtybė žmogaus liemeniu, gaidžio kojomis, gyvatės uodega, trimis galvomis viena žmogaus, spaudanti ugnimi, kita avies, o trečia – jaučio), jojančio ant liūto su drakono sparnais ir kaklu.

Paminėjimai populiariojoje kultūroje:

  1. A. Lesažo "Šlubas velnias" (1709);
  2. M. Antanovičiaus straipsnyje "Mūsų laikmečio Asmodėjus", nagrinėjančiame Bazarovo vaidmenį I. Turgenevo romane "Tėvai ir vaikai".
  3. Australų filme "Gabrielius" jis vienas demonų, besikaunančių su arkangelais.
  4. Filme "Ekvinokcija" jis įvairių demonų ir dvasių valdovas;
  5. Filmo "Gimęs" pagrindinė tema yra Asmodėjaus reinkarnacija;
  6. I. Aralika romane ""Asmodėjaus šalikas" jis yra pagrindinis priešininkas;
  7. U. Ornan. "Asmodėjaus gniaužtai" knygoje aprašomas religiniai-pasaulietiniai santykiai Izraelyje.

Literatūra:

  1. L. Ginzberg. The Legends of the Jews, vol.2, 1909
  2. M. Bunson. Angels A to Z, 1996
  3. W. MacDonald, A. Farstad (ed.). Believer's Bible Commentary, 1995
  4. Keep Close in Mind the Day of Jehovah// The Warchtower, May 1, 1992
  5. Jewish Encyclopedia, 2002
  6. H. Schwartz. Jewish tales of supernatural, 1988

Biblijos skyrius
Biblija apie Pragarą
Ar Žemė yra plokščia?
Žvejų dievai arba dievai-žuvys
Sfinksai, cherubai ir Zodiako ženklai
Apie vampyrus ir kitas paklydusias sielas
Dvasininkų smaginimosi istorija
Ankstyvoji krikščionybė Egipte
Žodžio galios sąvoka 13 amžiuje
Puolę angelai, Nefilimai
Kinų antgamtinės būtybės
Megalitai: dolmenai
A. Einšteino panteizmas
Okultizmo spąstai
Monothelizmas
Angelai
Filosofijos puslapis Vartiklis