Sfinksai, cherubai ir Zodiako ženklai

   

“Dangūs skelbia Dievo šlovę, tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus” (Psalmės 19:1)

Zodiakas – gr. “žvėrių ratas”. Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog Zodiako ženklai nebuvo graikų atradimas. Manoma, jog jie buvo žinomi prieš 4000 pr. Kr. – dar prieš šumerų civilizaciją. Ženklai padėjo stebėti žvaigždžių judėjimą ir ne tik tai. Jie nebuvo sudėlioti, bet kaip. Zodiako ženklai yra sudėlioti tam tikra tvarka, ir tyrinėtojai mano, jog toks “paveikslėlių” išdėstymo tikslas – pavaizduoti epinį pasakojimą.

Toks Zodiako ženklų supratimas atskleidžia naują, pranašišką įžvalgumą, kurį laikui bėgant buvo stengtasi “užkasti”. Biblija aiškiai sako, jog praktikuojančius astrologiją lydi prakeikimas. Iš tiesų, Zodiakas nėra skirtas tam, kad juo vadovaujantis būtų galima nuspėti žmogaus likimą. Tai reikštų, jog žvaigždės kontroliuoja žmnogaus gyvenimą. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, Zodiakas galėjo būti išrastas tam, kad vaizdžiai papasakotų apie Dievo į žemę siųstą išgelbėjimą. Dievas valdo ir žvaigždes, ir žmones. Didelei nuostabai, Zodiako ženklų paaiškinimas randamas paslaptingoje senovinio sfinkso figūroje.

Senovėje sfinksai dažniausiai būdavo statomi prie rūmų ar šventyklų įėjimų. Jie simbolizuodavo jėgą, valdžią ir apsaugą. Sfinkso kūnas dažniausiai būna mažiausiai dviejų iš keturių būtybių junginys: liūto, buliaus arba erelio su žmogaus galva. Visų keturių būtybių junginys hebrajiškai vadinamas kerubim, arba cherubas. Žodis “cherubas” reiškia “tas, kuris meldžiasi arba užtaria”.

Biblijoje cherubas yra viena iš angelų rūšių. Pvz.:

1 Kar 6,26 Vienas cherubas buvo dešimties uolekčių aukščio, taip pat ir kitas. Ez 10,14 Kiekvienas cherubas turėjo keturis veidus: pirmasis veidas buvo cherubo, antrasis - žmogaus, trečiasis - liūto, ketvirtasis - erelio.

Sfinksas visuomet yra dviejų iš tų pačių keturių būtybių junginys. Tai derinys tos pačios ketveriukės, kurią Biblija vadina cherubu, tam tikru angelu.

Kodėl senovėje angelai būdavo vaizduojami sfinkso pavidalu?
Kokia reikšmė slypi už tų keturių žemiškų būtybių, sudarančių sfinksus?

Zodiako ženklus nesunkiai suprasime, jei pamėginsime juos sujungti į nuoseklų, vaizdinį pasakojimą. Tačiau kur šis pasakojimas turėtų prasidėti? Kuris dangaus rato taškas yra pradžia?

Sfinksas graikų kalboje reiškia “sujungti arba surišti”. Dažniausiai sfinksas yra vaizduojamas kaip būtybė, turinti moters galvą ir liūto kūną. Tai galime laikyti mūsų dangiškojo pasakojimo pradžia ir pabaiga: pradėsime nuo Mergelės ir baigsime Liūtu.

Na, o ką pasakysime apie keturias cherubą sudarančias būtybes? Pažvelkime į pačias ryškiausias Zodiako žvaigždes:

  1. Fomalhaut, esanti Vandenyje (žmogus);
  2. Regulus, esanti Liūte (liūtas);
  3. Antares, esanti Opheocus’e (gyvatės sulaikytojas arba erelis) ir
  4. Aldebaran, esanti Taure (bulius).

Visos keturios žvaigždės viena nuo kitos nutolusios per tris ženklus ir yra keturiuose dangaus kampuose. Atsakymą į dangaus ženklų paslaptį duoda senoviniai simboliai. Dangaus ženklai yra akivaizdžiai susiję vienas su kitu ir jų vaizduojama istorija aiškiai atitinka biblinę pranašystę.

Mergelė. Senų senovėje ji buvo vaizduojama kaip mergina, vienoje rankoje laikanti šakelę, kitoje – javų pėdą (arba sėklą), kas visuomet būdavo gretinama su vaiku, egiptietiškai “Sheshnu” – “laukiamu sūnumi”, Dievo įsikūnijimo simboliu.

Svarstyklės. Prieš tapdamos svarstyklėmis, senovėje jos buvo vaizduojamos kaip aukuras. Jų reikšmė – kainos skaičiavimas. Vienos iš žvaigždžių pavadinimas arabiškai yra “nepakankama kaina”, o jai priešinga žvaigždė vadinasi “kaina, kuri padengia” (arba atpirkimas). Svarstyklės simbolizuoja kainą konflikto, vykstančio tarp žmogaus darbų, kurių nepakanka, kad žmogus būtų išteisintas, ir galutinės, tobulos Jėzaus aukos ant kryžiaus.

Skorpionas. Skorpionas tiesia savo žnyples,norėdamas pakirpti svarstykles, tačiau yra sutraiškomas po gyvatės sutramdytojo - koja. Anksčiau šis gyvatės tramdytojas būdavo vaizduojamas kaip erelis. Jam į vieną koją gelia iškelta skorpiono uodega, tačiau kita koją jis iškėlęs virš skorpiono širdies. Jis sulaiko gyvatę, kuri apsivijusi jį mėgina nuimti jo karūną. Opheucus vaizduoja vieną iš pirmųjų biblinių pranašysčių: Pr 3,15 “Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį".

Šaulys. Seniausiuose Zodiako piešiniuose tai – cherubas. Zodiako rate šis simbolis randamas už trečdalio viso kelio. Jis būdavo vaizduojamas kaip būtybė, turinti tiek buliaus, tiek liūto kūną, erelio sparnus ir moters galvą. Šaulys simbolizuoja įsikūnijimą, Dievo ir žmogaus, o gyvūnai simbolizuoja keturis dangaus kraštus. Šaulio strėlė nutaikyta tiesiai skorpionui į širdį. Tiesiai po Šauliu yra pietinis kryžius.

Ožiaragis. Ožys, turintis žuvies uodegą. Hebrajams ožys buvo auka už nuodėmę. Ožiaragis vaizduojamas sulenktom po savim kojom ir nulenkta galva – kaip miręs. Antroji šio simbolio dalis – žuvies uodega. Žuvis gyvena vandenyje, kuris yra gyvybės ir Dievo dvasios simbolis. Dėl Dievo Sūnaus mirties ateina amžinasis gyvenimas.

Vandenis. Vandens davėjas, liejantis gyvybę teikiantį vandenį, kuris simbolizuoja Dievo Dvasią, žuvims į burnas.

Žuvys. Žuvys vaizduojamos prikabintos prie jūrų pabaisos kaklo. Viena rodo į dangaus centrą, kita seka žemės taku aplink Saulę. “Teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir ant žemės”.

Avinas. Avinėlis, paruoštas nuo pasaulio sukūrimo, tobula auka už žmoniją. Viena jo koja spiria į žuvis kaustančius saitus “Jis (Jėzus) atėjo išlaisvinti pavergtųjų”.

Tauras. Bulius, kurio ragai simbolizuoja Dievo teismą. Jie nukreipti į žemę. Vienas ragas duria į piemenį “Aquilla”, prižiūrintį savo kaimenę. Kristus, gerasis Ganytojas, mūsų vietoje sau prisiėmė Dievo teismą. Buliaus kaklas yra išsidėstęs Pleiades, teisėjų susirinkime, kurie po prisikėlimo sugrįžta į žemę teisti jos drauge su Kristumi po Jo antrojo atėjimo.

Dvyniai. Castor – tai kenčiantis atpirkėjas, Pollex – karalius. Tai pirmojo ir antrojo Kristaus atėjimo simboliai.

Vėžys, krabas. Nuo seno buvo vaizduojamas kaip tvirtovė, neprieinama priebėga, apsauga. Egipte tai buvo skarabėjus, vabalas, kuris išsirisdavo po žeme, atsikasdavo ir pakildavo į dangų. Tai išgelbėtųjų pilies, tvirtybės įvaizdis.

Liūtas. “Galingasis Judo liūtas”, taip Jėzus vadinamas Apreiškimo knygoje.

Štai ir visa Dievo atpirkimo istorija, kurią vaizduoja Zodiako ženklai.

Pagal http://www.mt.net/~watcher/newun.html parengė Rūta Rušinskienė

Angelai
Monoteizmas
Zodiako eilšraščiai
Babelio bokšto data
4-ojo etapo evoliucija
Astrologija ir visuomenė
Į komunizmą – atsisakant Dievo
Trumpa istorijos mokslo istorija
Abraomo ankstyvasis gyvenimas
Zoologija ir mitologija
Gralio taurė – Kaukaze?
Kodėl kovo 8-oji?
Mitologijos puslapis
Biblijos pagrindinis puslapis
Vartiklis