Kam reikalingi vitaminai?

Vitaminas A ypač svarbus kraujodarai, akims, odai, virškinimo organams. Trūkstant jo blogėja matymas prieblandoje (vištakumas), blogiau gyja žaizdos, sausėja ir pleiskanoja oda, silpsta plaukai.

Jo yra gyvūninės kilmės maisto produktuose – žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje. Bet jo perdozavimas pavojingas sveikatai.

Vitaminas B1 svarbus visam organizmui, o labiausiai – imuninei sistemai ir augimo procesams. Dėl jo trūkumo lėtėja (vaikų) augimas, blogėja atmintis, sunkėja susikaupinas, gali sutrikti koordinacija, pablogėti apetitas, imti dažniau kamuoti nervų uždegimai.

Vitamininis obuolys Natūralūs jo šaltiniai yra varpinių grūdų sėlenos, miltai (ne aukščiausios rūšies), kruopos, dribsniai, mėsa, inkstai, kepenys, pienas, alaus mielės, žirniai, pupos, pupelės, bulvės, morkos, kopūstai, razinos, žemės riešutai. Vitaminas B1 gerai išsilaiko šaldytose daržovėse.

Vitaminas B2 irgi svarbus visam organizmui, tačiau ypač – kraujodarai, odai ir gleivinėms. Jo trūkstant gali išsivystyti anemija (mažakraujystė), vangumas, akių gleivinių uždegimai, pradėti trūkinėti lūpų kampučiai, glebti oda.

Jį sintetina bakterijos, mielės, augalai. Jo yra lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, sūryje, žuvies ir pieno produktuose (išskyrus sviestą), kiaušiniuose, migdoluose, sojos pupelėse.

Vitaminas B6 veikia kartu su kitais B grupės vitaminais. Jis dalyvauja baltymų ir aminorūgščių apykaitoje, taip pat dalyvauja ir riebalų apykaitoje, insulino gamyboje, raudonųjų ir baltųjų kraujo ląstelių formavimesi, fermentų ir kitų organizmo junginių sintezėje, reguliuoja ląstelių dauginimąsi bei diferenciaciją, stiprina imuninę sistemą. Jis svarbus nervų sistemos veiklai, organizmo atsparumui infekcijoms. Jo trūksta retai, dėl stokos gali pakisti oda, atsirasti odos, gleivinės ir liežuvio uždegimai, įtrūksta lūpų kampučiai, nuovargis, prislėgtumas, susilpnėti imunitetas; kai didelis trūkumas, - sutrikdomos kepenų ir nervų sistemos funkcijos, kalcio, magnio ir fosforo panaudojimas.

Jo yra daugelyje produktų, nedideliais kiekiais – daržovėse, žuvies, mėsos ir pieno produktuose, mielėse, miltuose, kepenyse. Natūralūs šaltiniai – kviečių gemalai, rupi duona, špinatai, žaliosios pupelės, bananai, alaus mielės, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Deja, didelė vitamino B6 suyra maistą verdant ar kepant, veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Vitaminas C svarbus imuninei sistemai, ypač patiriant daug stresų. Jo trūkstant jaučiamas nuovargis, apatija, gali kraujuoti dantenos, blogiau gyti žaizdos, kamuoti dažni peršalimai ir infekcinės ligos.

Jo gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose.

Vitaminas D reikalingas kalcio ir fosforo pasisavinimui, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose. Jis padeda užtikrinti sveiką raumenų ir širdies funkcionavimą bei būtinas žmogaus nervų sistemai; stiprina imuninę sistemą. Jo trūkumas sukelia rimtas sveikatos problemas. Vaikams vystosi rachitas, suaugusiems suminkštėja kaulai, susergama osteoporoze, padidėja susirgimo kvėpavimo takų ir širdies ligomis rizika.

Iki 90% vitamino D žmogaus organizmas pagamina veikiamas saulės spindulių. Natūralūs jo šaltiniai: riebi žuvis, kiaušinių tryniai, grybai (geriausi – džiovinti saulėje), avižinė košė, jogurtas ir pieno produktai. Bet jo perdozavimas pavojingas sveikatai.

Apie kitus vitaminus bei mikroelementus bus pateikta vėliau... >>>>


Papildomai:

Sustiprinkite širdį rudeniui

Ruduo „karštas“ sezonas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis: itin pagausėja išeminės ligos priepuolių, infarkto bei insulto atvejų. Net sveikiems žmonėm gali pasireikšti širdies nepakankamumo simptomų: dusulys, padažnėjęs širdies ritmas, sunkumo krūtinėje jausmas... Kaip gi padėti mūsų „motorui“?

Sustiprinti širdį gali ir vaistiniai augalai, vitaminai ir mikroelementai. Ypač reikalingi vitaminai B1, B2, B6 ir B9, o B12 trūkumas gali lemti anemijos atsiradimą, sukelti virškinimo organų ir nervų sistemos pažeidimų.

Rausvoji rodiolė (vitaminai C ir PP; fenolio glikozidai, manganas, rauginės medžiagos, flavonidai, oksalo ir gintaro rūgštys)
Stimuliuoja nervų sistemą, didina organizmo atsparumą, veikia raminamai, normalizuoja kraujo spaudimą.

Gudobelė (vitaminai C, P, B, K ir E; karotenas, kalis, geležis, manganas, fosforas, magnis, flavonidai, rauginės medžiagos, pektinai, citrinų ir obuolių rūgštys)
Mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį, plečia kraujagysles, padeda širdies raumeniui geriu pasisavinti deguonį. Veikia raminamai, todėl tinka esant nemigai. Gerina atmintį.

Putinas (vitaminai C ir P, pektinai, karotenas, manganas, taninai, rauginės medžiagos, acto, skruzdžių ir izovalerijono rūgštys)
Normalizuoja kraujo spaudimą, mažina cholesterolio kiekį. Pasižymi antiseptiniu ir priešuždegiminiu, šlapimą varančiu poveikiu. Gerina medžiagų apykaitą bei virškinimo trakto veiklą.

Erškėtrožė (vitaminai C, P, B, K ir E; karotenas, kalis, geležis, manganas, fosforas, magnis, flavonidai, rauginės medžiagos, pektinai, citrinų ir obuolių rūgštys)
Stiprina kraujagyslių sieneles, gerina imunitetą, skatina žaizdų gijimą. Tinka vartoti turint mažakraujystę, hipertenziją. Stimuliuoja medžiagų apykaitą, teigiamai veikia kraujotakos sistemą.

Ką gali stiklinė vandens su citrina? Vanduo su citrina

Žinoma, kad rytais naudinga išgerti vandens; o įlašinę citrinos sulčių turėsite tikro gydomojo eliksyro. Geriausia – kambario temperatūros vanduo: išgerkite stiklinę, o po pusvalandžio galite pusryčiauti.

Pastaba (o kam gali pakenkti?):
Citrinos rūgštis minkština dantų emalį, tad išgėrę vandens su citrina paskalaukite burną vandeniu (arba gerkite per šiaudelį – taip sultys nepateks ant dantų). Vandenį su citrina reikia išgerti vienu ypu, o ne gurkšnoti pamažu. Netinka tiems, kam pakilęs skrandžio rūgštingumas ar turintiems opų.

Kaip pamaitinti smegenis?

Tinkamas maistas gali pagerinti smegenų veiklą, leidžia ilgiau išlaikyti jaunatviškumą ir puikią atmintį. Čia atkreipsime dėmesį į 9-is tai padaryti padedančius produktus.

  1. Ciberžolė, kurios yra ir kario sudėtyje. Ji turi uždegimus slopinančio kurkumino, kuris taip pat stiprina atmintį ir skatina naujų smegenų ląstelių gamybą.
  2. Salierai yra liuteonino šaltinis – tai augalinis junginys, mažinantis smegenų uždegimus, skatinančius neurodegeraciją. Be to jis pagerina atmintį vyresnio amžiaus asmenims.
  3. Brokoliniai ir žiediniai kopūstai turi cholino, vieno iš B grupės vitaminų. Jis nėštumo laikotarpiu naudingas vaisiaus smegenims, stimuliuoja pažinimo funkciją ir atmintį, o taip pat stabdo su senėjimu susijusį atminties silpnėjimą.
  4. Graikiniai riešutai turi natūralių omega-3 rūgščių, fitosterolių ir antioksidantų, tad jų dėka smegenys lėčiau sensta, o omega-3 gerina atmintį ir stiprina mąstymą.
  5. Krabai turi amino rūgšties fenilalanino, padedančio gaminti neurotransmiterį dopaminą, dalyvaujantį gaminant smegenis stimuliuojantį adrenaliną ir noradrenaliną bei skydliaukės hormonus ir gali padėti kovojant su Parkinsono liga. Taip pat krabai geras vitamino B12, naudingo smegenims, šaltinis.
  6. Avinžirniuose gausu magnio, kurio citratas naudingas smegenų ląstelių receptoriams, nes paspartina signalų perdavimą bei atpalaiduoja smegenis krauju aprūpinančias kraujagysles.
  7. Raudona mėsa (ypač jautiena) irgi yra gausus B12 šaltinis.
  8. Mėlynės, kurių antioksidantai ir fitocheminės medžiagos padeda mokymosi metu, gerina atmintį ir mažina stresą. Be to jose mažai fruktozės, tad gerai tinka linkusiems į diabetą.
  9. Sveikieji riebalai palaiko bendrą sveikatą. Tai natūralus ekologiškas sviestas, alyvuogės ir aliejus iš jų, kokosų aliejus, riešutai, kiaušiniai, laukinė Aliaskos lašiša, avokadai...

Taip pat skaitykite:
Žiedadulkės
Po truputį apie skonį
Maistas: kiek tai sveika?
Dilgėlė – švelni kaip šilkas
Alavijai - dekoratyvus vaistas
Apie sėlenas ir karštą arbatą
Imbieras - virtuvėje ir vaistams
Žarnyno bakterijų perspektyva
Kopūstai – ir maistas, ir vaistas
Grikiai: ir į lėkštę, ir medus arbatai
6 būdai paspartinti smegenų veiklą
Daugiau įvairių prieskoninių daržovių
Kaip maisto išvaizda ir kvapas atsiliepia jo skoniui?
Prieskoninės daržovės pavasariui
Ko nepasako tie mistiniai E kodai?
Robertas Kochas ir Lietuva
Kai reikia laisvinamųjų
Iš mėlynių ir girtuoklių
Pienas – už ir prieš
Viskas iš obuolių
Baobabo vaisiai
Stručių taukai
Vartiklis