Daržo lobiai

Kopūstai – ir maistas, ir vaistas

Kopūstas (Brassica oleracea) - bastutinių (Brassicaceae) šeimos, dažniausiai dvimečių žydinčių augalų rūšis. Visas augalas pilkai žalias. Žiedai gausiažiedėje kekėje, vainiklapiai geltoni, kartais balti; ankštaros labai stambios. Stiebas lapuotas, apatiniai lapai stambūs, mėsingi. Jo maistingosios medžiagos susikaupusios lapuose; čia yra vitaminų A, B1, B2, C, riebalų, angliavandenių ir kt. Dažniausi kopūsto varietetai: gūžinis kopūstas, brokolis, žiedinis kopūstas (kalafioras), Briuselio kopūstas, ropinis kopūstas (kaliaropė), garbanotasis kopūstas ir kt.
Gūžinius kopūstus dažniausiai sodina kaip sodinukus (rasoda). Maistui naudojamos gūžės. Iš jų ruošiamos salotos, sriubos, jos naudojamos įvairių patiekalų (pvz., balandėlių) ruošimui. Žiemai kopūstai rauginami. Jų savybes labai vertino Pitagoras, užsiėmęs jų selekcija.

Nuo kada kopūstai auginami Lietuvoje tiksliai nežinoma, nors greičiausiai 14 a. lietuviai (kaip ir prūsai) kopūstų dar neaugino, nes „Prūsijos žemės kronikoje“ rašoma, kad, pamatę kryžiuočius valgant kopūstus, prūsai stebėjosi, kad šie gali valgyti žolę.

Gūžinis kopūstas

Į mokslinę mediciną kopūstai pateko nustačius jų teigiamą poveikį prieš opas, pasireiškiančio dėl vitamino U. Dėl didelio vitamino C kiekio (daugiau nei apelsinai; vienoje porcijoje – daugiau nei pusė dienos normos) kopūstai stiprina imuninę sistemą, skatina žaizdų, opų gijimą. Šis vitaminas mažina laisvųjų radikalų, kurie yra pagrindine senėjimo priežastimi, kiekį. Tai padeda net prieš kai kurių formų vėžį.

Kopūstuose nedaug kalorijų ir daug ląstelienos, kalio, folinės rūgšties, beta karotino. Jie gerina virškinimo trakto veiklą. O raudonuosiuose kopūstuose yra antocianinų, turinčių priešuždegiminių savybių. Be to juose gausu seleno, todėl jie pagerina imuninės sistemos veiklą. Žiediniuose ir paprastuose kopūstuose gausu vitamino A, svarbaus regėjimui; ir kalio, reikalingo raumenims. E vitaminas gerina odos, akių ir plaukų būklę. Kopūstai turtingi kalcio, magnio, kalio ir kitų mikroelementų.

Kopūstai skatina ir cholesterolio šalinimąsi iš organizmo, sumažina Alzheimerio ligos riziką. Juose yra ir sinigrino – padedančio gydyti prostatos, storosios žarnos ir šlapimo pūslės vėžį. Gausu ir sieros – tad gelbsti kovojant su infekcijomis. O jodas padeda funkcionuoti smegenims ir nervų sistemai. O štai senovės graikai kopūstų sultis naudojo kaip priešnuodį apsinuodijus grybais.

Geriausia kopūstą nepervirti, o dar geriau valgyti žalią.


Kopūstų sluoksniuotis

Reikės: 1 kopūsto, 0,5 kg vištienos faršo, 1 poro, 4 bulvių, 300 g mocarelos sūrio, 2 svogūnų, 100 g brandinto kieto sūrio, 1 šaukšto sviesto, 2 šaukštų aliejau, 1 kubelio daržovių sultinio, 1 šaukšto citrinų sulčių, bazilikų, pipirų, druskos

Nuplauname kopūstą ir porą. Kopūstą padalijame į 4 dalis ir stambiai supjaustome. Porą supjaustome pailgomis juostelėmis. Kopūstą ir porą šiek tiek pakaitiname virš garų, kad suminkštėtų. Bulvės išverdamos su lupenomis, atvėsinamos ir supjaustomos. Svogūnai susmulkinami ir pakepinami įkaitintame svieste, kol [asidaro permatomi, tada į juos šakute įmaišomas pagal skonį pasūdytas ir pipiruotas faršas – ir patroškinama apie 10 min.

Kepimo formoje užberiama mocareros ir parzemano, sluoksniuojama bulvės, kopūstai ir porai, farūo du svogūnais troškinys. Apkepas užliejamas padažu, paruoštu trupintą sultinio kubelį sumaišius su prieskoniais, aliejumi ir citrinų sultimis. Kepama karštoje orkaitėje apie pusvalandį.

Kopūstų kotletai

Reikės: 1 kopūsto, 1 svogūno, 80 g miltų, 100 g manų kruopų, 1 kiaušinio, 2 skiltelių česnako, džiūvėselū apvoliojimui, aliejaus kepimui, žalumynų (krapų, petražolių), pipirų, druskos

Kopūstą padalijame į 4-6 dalis; pašaliname kotą. 8-10 min. verdame pasūdytame vandenyje. Supilame į kiaurasamtį, kad nuvarvėtų. Sumalame mėsmale.

Nuspaudžiame skystį, sudedamas smulkintus žalumynus, česnaką, įmušame kiaušinį, suberiame miltus, manų kruopas, pagardiname druska ir pipirais ir gerai išmaišome. Iš paruoštos masės suformuojame kotletus, juos apvoliojame džiūvėsėliuose.

Į keptuvę įpilame aliejaus, įkaitiname, sudedame kotletus ir apkepame iš abiejų pusių, kol gražiai pagelsta. Kopūstų kotletai yra lengvai virškinai, skanūs ir greitai pagaminami!


Prieš cholesterolį    

Cholesterolis – reikalinga organizmui medžiaga, tačiau jo kiekis kraujyje neturi viršyti normos, nes tada jis skatins širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą.

Jo sumažinimui pirmiausia reiktų sureguliuoti mitybą. Reiktų vartoti tik neriebius maisto produktus, gyvulinės kilmės keičiant augaliniais: riebalus – aliejumi. Taip pat vengti rūkytų ir virtų dešrų, kepto maisto, dažniau renkantis virtą ar troškintą. Taip pat nekepti jau kartą kaitintame aliejuje, kuo rečiau salotas maišyti su majonezu, grietine, ar visai jų atsisakyti, jei cholesterolis viršija normą – salotas gardinkite aliejui, natūraliu jogurtu. Daugiau valgykite grūdų (neskaldytų kviečių, rupios ruginės duonos, ryžių), košių (avižinių, ryžių, su sėlenomis), aliejaus (alyvuogių, saulėgrąžų), daržovių, vaisių, riešutų, sezamų, žuvų (ypač tinka skumbrė, tunas, lašiša, menkė). Rinkitės tik liesą mėsą – geriausia vištieną ir kalakutieną be odos, veršieną, jautieną.

Cholesterolio kiekis labai priklauso nuo gyvenimo būdo – ir ypač svarbus fizinis aktyvumas. Cholesterolis – energetinė medžiaga, kurią lengva sudeginti sportuojant. Būtina per dieną bent pusvalandį mankštintis.

Blogojo cholesterolio kiekį mažina žalioji arbata – jos reiktų per dieną išgerti keletą puodelių. Mat joje gausu katechino polifenolių, ypač epigalokatechino galato, kuris yra veiksnus antioksidantas, mažinantis cholesterolio kiekį ir stabdantis kraujo krešulių susidarymą. Tai svarbu infarkto profilaktikai.

VObuoliai. Juose gausu pektino, padedančio mažinti mažo tankio lipoproteinų kiekį organizme.
Ridikėliai. Jų skaidulos suriša ir pašalina cholesterolį.
Rauginti kopūstai. Jų ląsteliena žalina žalingąjį cholesterolį.
Špinatai. Kaip visos žalios lapinės daržovės, jie turi karotenoidų, neleidžiančių kraujyje susidaryti cholesteroliui.
Avižos. Jose, kaip ir rupiuose kviečiuose, daug skaidulų, tačiau avižose jos tirpesnės ir efektyvesnės.
Graikiniai riešutai. Jie turi daug polisočiųjų ir monosočiųjų riebalų rūgščių. Mažina mažo tankio lipoproteinų koncentraciją.
Morkos. Jose gausu pektino. Rekomenduojama rytais suvalgyti 50-100 g tarkuotų morkų su trupučiu aliejaus.

Taip pat padeda:
Sėklų mišinys. Padeda augalai, kurie gerina virškinimą, kepenų veiklą: blakinės kalendros, pankolių, kmynų sėklos. Jas reikia sižumalti, sumaišyti lygiomis dalimis ir po šaukštelį 2 kartus per dieną suvalgyti užsigeriant vandeniu prieš pat valgį.
Česnakų ir citrinų mišinys. Smulkiai sutarkuokite 300 g česnako, sukrėskite į stiklainį ir užpilkite sultimis iš trijų citrinų. Gerai išmaišę laikykite šaldytuve. Kartą per dieną šaukštelį šio mišinio įdėkite į stiklinę vandens, išmaišykite ir išgerkite po valgio.
Dilgėlių ir kraujažolių užpilas. Jas susmulkinkite ir lygiomis dalimis sumaišykite. Šaukštą mišinio užpilkite puse litro verdančio vandens ir dar pavirkite 10 min. ant silpnos kaitros. Gerkite vakarais po pusę stiklinės prieš miegą.
Kiaulpienų užpilas. 3 šaukštus smulkintų kiaulpienių šaknų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir dar pavirkite 15 min. ant silpnos kaitros. Gerkite po šaukštą šio užpilo 3 kartus per dieną pusvalandį iki valgio.
Liepžiedžių milteliai. Sumalkite liepų žiedus ir po arbatinį šaukštelį užsigerkite vandeniu 3 kartus per dieną.
Bičių pikis. Bičių produktai valo kraujagysles. Įlažinkite 7 lašus propolio tinktūros į 30 ml vandens triskart dienoje.

Žiedadulkės
Viskas iš obuolių
Šventiniai patiekalai
Maistas: kiek tai sveika?
Barščiai ir salotos iš žuvų
Kukurūzai, špinatai ir kita
Įvairios prieskoninės daržovės
Imbieras - virtuvėje ir vaistams
Sumuštiniai, dribsniai ir saldi sriuba
Daugiau prieskoninių daržovių
Kam reikalingi vitaminai?
Dilgėlė - švelni kaip šilkas...
Apie sėlenas ir karštą arbatą
Alavijai - dekoratyvus vaistas
Bruknė – ir skanu, ir vaistas
Iš mėlynių ir girtuoklių
Pienas – už ir prieš
Paprastoji katuogė
Baobabo vaisiai
Silkė ir kita...
Vartiklis