Dingusi Sandoros skrynia
Tai vienas iš švenčiausių Biblijos objektų. Ji minima kaip 10 Dievo įsakymo saugojimo vieta, žemiškojo Dievo buvimo paliudijimas, dieviškoji ugnies svaidyklė, kuri degina kliūtis ir nusvilina neatsargius izraelitus. Ji pernelyg šventa, kad ją būtų galima padėti ant žemės ar paliesta neišrinktojo. Biblija mini, kad ji buvo saugoma Saliamono šventykloje, kurią babiloniečiai sugriovė 586 m. pr.m.e.
Mokslininkai ginčijasi dėl galimos jos dabartinės vietos. Po Sfinksu? Po Jeruzalės
Šventyklos kalnu? Prancūzijoje? Prie Londono šventyklos metro stoties? 63 m. amžiaus Tudor Parfitt'as*),
Londono Rytų ir Afrikos studijų mokyklos profesorius, savo knygoje Dingusi Sandoros skrynia spėja, kad ji yra Zimbabvės sostinėje Hararėje.
T. Parfitt'as 9-me dešimtm gyveno pas Pietų Afrikos Lemba**) klaną, kuris tvirtino esąs dingusioji Izraelio gentis. 1999 m. tarp lemba šventikų buvo rastas ypatingas žydų kunigų kohenų kastos genetinis požymis.
T. Parfitt'as susidomėjo ir kitu Lemba žodinės tradicijos elementu būgno formos objektu, kurį vadino ngoma lungundu, kuris, anot jų, buvo vos ne dieviškas, jame saugoti apeigų daiktai ir buvo nešamas su kartimis įstatytas į žiedus. Jis buvo per šventas, kad paliestų žemę ar būtų paliestas ne šventikų, o taip pat skleidė Dievo ugnį, kuri žudė priešus, o tartais ir lembus. Lembų vyresnysis pasakė, kad jį per Afriką atnešė iš Jeruzalės.
Tame pasakojime šlovinamas miestas, vadinamas Senna. Šių dienų Jemene, rajone, kurio gyventojai genetiškai susiję su lembais, T. Parfitt'as rado vaiduoklių miestą tokiu pavadinimu. Tad tokia migracija galima. Iki islamo, Arabijoje buvo daug žydų valdomų oazių. Jos buvo greta Senna. Taipogi Parfitt'as rado 8 a. Sandoros skrynios paminėjimus Arabijoje, tarp islamą priėmusių žydų.
Po 1940-ųjų dingusios ngoma pėdsakai vedė jį per priešiškai nusiteikusį kraštą (kulkos suskaldė užpakalinį stiklą). Jis sekė jos žymes Egipte, Etiopijoje, Naujojoje Gvinėjoje, kol vieną diena jis atsidūrė Hararės Žmogaus studijų muziejuje Zimbabvėje. Ten tarp pelių lizdų buvo senas būgnas su nebūdinga apdegusia tamsia skyle apačioje (tarsi būtų naudotas kaip patranka), ant kraštų likusiais laikiusių žiedų pėdsakais ir iškilus sukryžiuotų nendrių reljefas, kuris, kaip mano Parfitt'as, atspindi Senojo testamento elementą.
T. Parfitt'as spėja, kad Sandoros skrynia buvo relikvijos, būgno ir primityvaus ginklo derinys, į kurį pildavo kažkokį nestabilų parako pirmtaką. Tai gali paaiškinti neplanuotus užsiliepsnojimus. Būgno motyvas yra didžiausias neaiškumas, nes Raštai niekur tiesiogiai nemini tokio Skrynios naudojimo. Jis sieja savo spėjimą remiantis trimitų motyvu ir Biblijos epizodu, kai karalius Dovydas šoko prie jos. Parfitt'as sutinka, kad toks daugiafunkcinis objektas būtų neįprastas bet kokiai kultūrai.
Taigi, ar jis rado Sandoros skrynią? Jis sako, kad ir taip, ir ne. Būgno atplaišėlė buvo radioaktyviosios anglies metodu buvo datuota 1350 m. gana senas Afrikos mediniui artefaktui, tačiau tai jau 2500 m. po Mozės. Parfitt'as sako, kad tai lembų tradicijos Skrynia lembų legenda pasakoja, kad pirminė ngoma susinaikino maždaug prieš 400 m. ir buvo atkurta iš savo likučių pagaminta šventikų, siekusių pakeisti pirminę Skrynią. Gal tai tiesiog Biblinės Sandoros skrynios liekanos.
*) Tudoras Parfitas (Tudor Vernon Parfitt, g. 1944 m.) britų (iš Velso)
istorikas, rašytojas, keliautojas, nagrinėjantis žydų bendruomenes visame pasaulyje, o ypač Afrikoje, Azijoje ir Šiaurės ir Pietų
Amerikose. Kai kurioms toms bendruomenėms tik 20 a. nustatytos jų žydiškos ištakos.
1984 m. jam pavedė parašyti ataskaitą apie Etiopijos žydus, kurie bėgo iš Etiopijos, kad išvengtų bado.
Kartu jis atkeipė dėmesį į lemba gentį Afrikos pietuose, klaikusią save žydų palikuonimis. 1992 m.
jis paskelbė Kelionę į dingusį miestą apie savo kelionę po Afriką, kur tos genties ištakas atsekė iki Sena
miesto Jemene. 1996 m. jis suorganizavo lembų vyrų Y-DNR tyrimus, kurie parodė esant didelę dalį
semitiškos kilmės. Savo atradimus apibendrino knygoje Dingusi Sandoros skrynia (2008).
**) Lembai arba Mwenye (taip linkę vadintis patys) - pietų Afrikoje (Zimbabvė, PAR)
gyvenanti tauta, kalbanti Bantu kalba; apie 70 tūkst. gyventojų. Savo išvaizda
primena kaimynus, tačiau jų religiniai įsitikinimai ir apeigos labai artimi judaizmui (priklausymas išrinktajai tautai, šabo
laikymasis, kiaulienos nevalgymas, apipjaustymas, ...), nors daugelis jų oficialiai save laiko krikščionimis arba
musulmonais. Anot tradicijos, jų protėviai atėjo iš Judėjos. Genetiniai tyrimai rodo didelę jų kilties iš semitų tikimybę
(50% jų turi semitinės kilmės Y chromosomą).
T. Parfitas spėja, kad lemba gali būti kilęs iš svachilių kalbos čilemba, reiškiančio turbaną, kurį nešioja kai
kurie bantai; arba bantų žodžio lembi - ne afrikietis
Variantas wa-Remba galėtų reikšti kurie atsisako, t.y. nevalgo kartu su kitais.
Ofyro aukso šalis
Religijos samprata
Susitikimo palapinė
Nojaus arka surasta?
Biblija apie Halloween
Juodoji mergelė Marija
Abraomas nebuvo žydas?
N. Žirovas. Zimbabvės mįslė
Kaip buvo galima pastatyti piramidę?
Ar išliks religijos susitikus su ateiviais?
Ortodoksai ir filioque prieštaravimas
Išminčių akmenys ar pirmasis kompiuteris?
Kitokia žmogaus tvėrimo interpretacija
Jonas Auksaburnis. Apie Susaną
Žvejų dievai arba dievai-žuvys
Slėpiningieji Edeno sodai
Visi Viešpaties pavidalai
Nojaus arkos paieškos
Ar Žemė yra plokščia?
Los Lunas dekalogas
Susanos istorija
Vėlių metas
Kiti žydai
Religijos sritis
Vartiklis