Kuo taps Homo sapiens?  

Žmogus tebesivysto – ir jo kūnas šiandien nėra toks, koks buvo protėvių, ar bus ateities kartose.
Taip pat skaitykite: Ateities žmogus

Gatvėje paklausus, kaip atrodys ateities žmogus, dažniausiai sulaukiama dviejų atsakymų. Vieni laikosi populiarios mokslinės fantastikos suformuoto vaizdinio apie žmones aukšta kakta ir didesniu protu. Kiti
Future of Humanity
Ir manojo kūno trūkumams,
Viliuosi išmintingas bus atlaidus.
Saadi*) (13 a.)
sako, kad žmogus daugiau nesivysto fiziškai, nes nėra natūraliosios atrankos veiksnio – tad mūsų evoliucija tebus grynai kultūrinė.

Didelių smegenų vaizdinys neturi jokio mokslinio pagrindo. Tačiau DNR metodai rodo, kad ne tik kad mūsų genomas žymiai pasislinko, bet ir tai, kad, matyt, žmogaus evoliucija spartėja. Bet jei smegenų didėjimas nėra evoliucijos kryptis, tai kas tada? Gal žmogaus evoliucija pasuks ne mūsų genų kitimo, o technologijos kryptimi, įgyjant silicio ir plieno kūnus?

Žmonių rūšių šeimos, vadinamos hominidais (Hominidae), ištakos siekia laikmetį prieš 7 mln. m., kai pasirodė Sahelanthropus tchadensis. Nuo tada joje pasirodė bent 9 žinomos rūšys (o kiek dar nežinomų?). Visos jos atsirado, kai nedidelė hominidų grupė ilgam atsiskirdavo nuo pagrindinės populiacijos ir atsidurdavo kitokiose aplinkos sąlygose, reikalaujančiose kitokio prisitaikymo. Fosilijos rodo, kad mūsų rūšis atsirado kažkur Etiopijoje prieš 195 tūkst. m. Nuo tada ji išplito po visą pasaulį – ir prieš 10 tūkst. m. jos atstovų buvo visuose žemynuose išskyrus Antarktidą.

H.C. Harpending'as**) su kolegomis tirdami genomo pasiskirstymą nustatė, kad per paskutinius 5000 m. pakito apie 7% genų. Pvz., vos maža dalis kinų gali virškinti šviežią pieną, o dauguma danai ar švedai tai gali – tai susiję su pienininkystės išsivystymu. Pokyčius genome rodo ir kiti tyrimai, pvz., atsparumo padidėjimas Lassa karštligei Afrikoje, odos pigmentacijos keitimasis Azijoje, šviesesnės odos ir žydrų akių gausėjimas Skandinavijoje ir t.t.

Paskutiniais šimtmečiais žmonių aplinkos sąlygos vėl pasikeitė – dėl atstumų ir socialinių barjerų sumažėjimo genų maišymasis nepaprastai padidėjo. Atsirado žmonių rasės suvienodėjimo tendencija. Kartu natūralioji atranka prarado veiksmingumą išsivysčius medicinai bei technologijoms. Niekur pasaulyje vaikai nemiršta dideliais kiekiais. Plėšrūnai daugiau negraso žmonių gyvybei. Žmonėms tampa svarbesnis kultūrinis, o ne išgyvenimo veiksnys. Tad gal ir žmogaus vystymasis gali būti memetinis (vystantis idėjas), o ne genetinis.

Kitas požiūris, kad evoliucija vyksta, tačiau kita kryptimi. Šiuolaikinio gyvenimo aplinkybės neverčia mūsų prisitaikyti. Tarkim žmonės mažiau susirūpinę vaikų gimdymu – ir kuo labiau išsilavinę, tuo mažiau.O tyrimai rodo, kad žmonių intelekto lygis pamažu mažėja.

Valdoma evoliucija

Vienas svarbiausių veiksnių buvo geografinė izoliacija. Mūsų pasaulio ryšių globalizacija beveik panaikino šią galimybę, tačiau lieka kelios galimybės:

  • žmonių kolonijos tolimuose pasauliuose;
  • Netekus arba sąmoningai sunaikinus technologijas, leidžiančias globalų genų apsikeitimą;
  • Suskilimas į atskiras izoliuotas grupes po apokaliptinio kataklizmo
  • Piktnaudžiavimas genų inžinerija

Mes valdome daugelio gyvūnų ir augalų evoliuciją. Tai kodėl nevaldyti nuosavos? Genetikai nustatinėja ne tik genetinę informaciją, padėsiančią pašalinti sutrikimus, bet ir tokius veiksnius, kaip seksualumą ir konkurencingumą, kurių dauguma galėtų būti paveldėti. Su laiku genetinis makiažas gali „norma“ Kol kas genetiniai inžinerijai trukdo nepaprastas genomo sudėtingumas. Genai paprastai atlieka daugiau nei vieną funkciją, o funkcija neretai būna užkoduota keliuose genuose. Dėl šios savybės, vadinamosios pleotropijos, vieno gero korekcija gali sukelti netikėtas pasekmes.

Borgo kelias

Mažiau nuspėjamas yra technologinis evoliucijos aspektas. Ar mums neišvengiama simbiozė su mašinomis, Nemažai rašytojų rašė apie mūsų kūnų „robotizaciją“ arba mąstymo perkėlimą į kompiuterius. O iš tiesų, jau dabar priklausomi nuo mašinų. Sukūrę juos savo gyvenimo palengvinimui, mes savo gyvenimus adaptavome prie jų. Mašinoms tampant vis sudėtingesnėms ir susijusioms tarpusavyje, buvome priversti prisiderinti prie jų. Šį požiūrį 1998 m. knygoje „Darvinas tarp mašinų“ išdėstė George Dyson’as:
„Visa, ką žmonės daro, kad palengvintų valdyti kompiuterių tinklus, tuo pat metu, tačiau dėl kitų priežasčių, yra darytas to, kad kompiuterių tinklai lengviau valdytų žmones... Darvino evoliucija ... gali tapti savo sėkmės auka, nepajėgi susitvarkyti su nedarviniškais procesais, kuriuos ji paskleidė“.

Mūsų technologinis šaunumas graso seniesiems evoliucijos būdams. 2004 m. Nick Bostrom’o esė pateikė du skirtingus požiūrius į ateitį. Optimistinis – progreso. Panglosiniu požiūriu praeities sėkmė duoda stiprų tikėjimą, kad evoliucija (biologinė, memerinė ar technologija) vystysis ta pačia kryptimi. Bet dar S.J. Gould‘as nurodė, kad fosilijos rodo, kad evoliuciniai pokyčiai nėra nuolatiniai. Jie įvyksta protrūkiais ir tikrai nėra „progresyvus“ ar kryptingi. Organizmai gali tiek sumažėti, tiek padidėti. Tačiau evoliucija rodo vieną kryptį – didėjančio sudėtingumo. Ir matyt tai būsimos žmonių evoliucijos likimas kombinuojant anatomiją, fiziologiją ar elgseną.

Tamsioji pusė irgi gerai žinoma. Bostromas pasiūlė vaizdinį, kaip mūsų smegenų perkėlimas į kompiuterius gali nulemti mūsų ateitį. Mūsų dalys gali padaryti mus atgyvenusiais: „Kai kurie asmenys įkels kelias savęs kopijas.... Su laiku pavyks izoliuoti atskirus mąstymo modulius ir juos sujungti su kitais įkeltais moduliais... Moduliai, labiau atitinkantys standartą, turės geresnes komunikacijos ir bendradarbiavimo galimybes ir todėl ekonomiškais bus produktyvesniais, darydami spaudimą link standartizacijos.... Ten gali nelikti vietos žmogiško pobūdžio mentalinėms architektūroms“.

Tačiau to per maža – nemažai to, kas priklauso žmogui, gali būti prarasta: „jumoras, meilė, žaidimai, menas, seksas, šokiai, socialinis bendravimas, filosofija, literatūra, moksliniai atradimai, maistas ir gėrimai, draugystė, tėvai, sportas...“.

Paskutinius 10 tūkst. m. žmonės vystėsi 100 kartų sparčiau nei anksčiau.

Apibendrinant – žmonija gali nueiti vienu iš kelių, su sąlyga, kad neišnyksime:

S. Hokingas sako, kad žmonių rasė yra visiškai kvaila ir nepasiruošusi tam, kaip galima būtų išgelbėti rūšį.

Jei dar labiau įsigilinsime į Koperniko principą, tai turėsime pagalvoti ir apie multivisatų teoriją. Kitose visatose gali būti kitokios fizikinių konstantų reikšmės ir anglies atomai (ar aplamai jokie atomai) susidaryti negali. Ar jose gali būti gyvybė?

Laikui bėgant entropija sistemoje (struktūroje) didėja. Tad gyvybę galime apibrėžti kaip sutvarkytą sistemą, kuri priešinasi aplinkos tendencijai į entropiją. Gyva būtybė paprastai turi du dalykus: a) instrukcijas, kaip palaikyti gyvybę ir reprodukuotis; b) mechanizmą įvykdyti instrukcijas.
Čia jau verta pagalvoti apie informacinio pobūdžio gyvybę. Juk, galbūt, fizikinė gyvybė anksčiau ar vėliau pereina į šią egzistavimo formą?!

Tarkim, Žemei gręsia globali katastrofa, kurios metu turėtų žūti visi žmonės, o, galbūt, nelikti ir pačios Žemės. Kaip gali išsigelbėti žmonių rasė? Visi juk neišskris iš jos? O galbūt ir skristi į niekur nebus, nes žvaigždės mums dar nepasiekiamos. O štai, perėjus į informacinę gyvybės formą, persikelti kitur galėtų visi Žemės gyventojai. Pavyzdžiui, primityviausiu atveju, juos, užkoduotus informacinėse laikmenose, išneštų automatiniai laivai. Atvykę į paskirties taškus, robotai galėtų parengti aplinką ir „atkurti“ žmones iš tų laikmenų. Kokia forma, čia jau kitas klausimas.


*) Saadi ( Abu-Muhammad Muslih al-Din bin Abdula Širazi, apie 1203- 1291) – iškilus persų-tadžikų poetas, etikas, praktiško gyvenimiško sufizmo propaguotojas. Pravardė „Saadi“ kilo nuo Parsų atabeko Saada ibn Zangi, kuriam tarnavo ir poeto tėvas.
Mongolų užpuolimas 1226 m. privertė Saadi bėgti ir jis tolimesnius 30 m. keliavo po įvairius musulmoniškus kraštus patirdamas įvairiausių nuotykių. Gyvenimo pabaigą praleido gimtajame Širaze.
Žinomiausi kūriniai yra 10-ies skyrių poetinis traktatas „Vaisių sodas“ (Bustan, 1257), kuriame išdėstoma sufizmo filosofija ir etika, ir „Žydintis sodas“ (Gulistan, 1258), parašytas mišriai, proza ir eilėmis, perteikiantis liaudiškumo žavesį, nes sklidinas liaudies patarlių ir posakių. Likusioji Saadi kūryba yra daugiausia lyrika, kurioje ypač įsidėmėtina tai, kad jis sugebėjo genialiai apjungti sufijų didaktiką su meilės vaizdiniais.

**) Henris Harpendingas (Henry Cosad Harpending, 1944-2016) – amerikiečių antropologas, populiacijų genetikas. Daug tyrinėjimų atliko Pietų Afrikoje. Knygoje „10 tūkstančių metų proveržis “ (kartu su G. Cochran’u, 2009) teigia, kad žmonių genetinis vystymasis nesustojo prieš 40 tūkst. m., o žmonės vystėsi spartėjančiai prisitaikydami prie sparčiau kintančių sąlygų. Baigiamają skyrių paskyrė žydų aškenazių protingumo aptarimui. Jų aukštesnis protinis lygis (tarkim matematikoje; beje, kaip ir didesnis genetinių apsigimimų skaičius) nei kitose etninėse grupėse susijęs su istoriškai susiklosčiusia žydų populiacijos izoliacija Europoje.

***) Koperniko principas - nuostata, kad nei Žemė, nei Saulė neturi išskirtinumo Visatoje. Jo ištakos – geocentrinės paradigmos pasikeitimas heliocentrine. Terminą 20 a. viduryje įvedė H. Bondis.

Literatūra:

  1. N. Bostrom. The Future of Human Evolution// Death and Anti-Death..., ed. Ch. Tandy, 2004
  2. B.F. Voight et al. A Map of Recent Positive Seelction in the Human Genome// PloS Biology, vol.4, no.3, March 7, 2006
  3. L.B. Barreiro et al. Natural Selection Has Driven Population Differenciation in Modern Humans// Nature Genetics, vol.40, no3, Oct.18, 2007
  4. G. Cochan, H. Harpending. The 10,000 Year Explosion: How Civilization Accelerated Human Evolution, 2009

Ateities žmogus
Robotų iškilimas
Senovės mechanika
Kadaise nebuvome vieni
Siurbkite tiesiai į smegenis
Darvino gyvasis palikimas
S. Lemas. Cave Internetum
Ateityje mes visi būsime kiborgais
Prieštaringi ankstyvieji žmonės
Lynn Margulis ir Gajos koncepcija
Kuo skiriasi žmogus ir gyvūnas?
Sibiras ir pirmieji amerikiečiai
Kitokia žmogaus tvėrimo interpretacija
Alternatyvios žmogaus kilties teorijos
Panspermia: kosmoso užkratas
Ar kažkur Visatoje yra gyvybė?
Šarvuotųjų automobilių pirmeiviai
Neurobiologija: kas spręstina?
4-ojo etapo evoliucija
Senasis mano kūnas
V. Vernadskio noosfera
Garo tramdytojas
Gyvybės paieškos
Didžioji pėda
Mąstymo aušra
Neandertalietis
Vartiklio naujienos