Senasis mano kūnas    

Norint suprasti žmogaus kūną, reikia suprasti, kaip jis vystėsi bėgant laikui. Paimkim sėklinį virželį, kuris jungia sėklidės prielipą kapšelyje su šlaple vyro varpoje. Juo sperma išteka į išorę. Kapšelis yra visai greta varpos, tad reiktų tikėtis, kad sėklinis virželis rinksis trumpiausią kelią. Tačiau taip nėra. Jis iškyla iš kapšelio, tada sukasi aplink gaktikaulį, leidžiasi žemyn kanalu žemiau šlaunikaulio sąnario ir galiausiai keliauja link šlaplės. Tai gerokai painioja medicinos studentus bei sukelia problemų kai kuriems vyrams, turintiems išvaržą.

Žuvų palikimas

Kad tai suprastume, turime prisiminti, ką bendra turime su viskuo, nuo mikrobų ir kirmėlių iki žuvų ir primatų. Sėklinio virželio atveju žmogaus lytinės liaukos vystėsi panašiai kaip pas ryklius, žuvis bei kitus kaulinius gyvūnus. Lytinės liaukos – moterų kiaušidės ir vyrų sėklidės – pradžioje susidaro aukštai kūne, netoli kepenų, matyt dėl audinių, iš kurių jos vėliau susidaro. Suaugusiuose rykliuose ir žuvyse, dažniausiai lytinės liaukos ir yra išlikę netoli kepenų – matyt todėl, kad jų sperma gali susidaryti paties kūno ertmėje.

Tuo tarpu pas žinduolius yra kitaip. Vystantis vyriškos giminės vaisiui, lytinės liaukos leidžiasi. Moteriškos lyties vaisiui jos leidžiasi iš centrinės dalies prie gimdos ir kiaušintakių. Tai užtikrina, kad kiaušinėliui neteks ilgai keliauti, kad būtų apvaisintas. Vyrams lytinės liaukos nusileidžia dar žemiau, į sėklidžių kapšelį. Tai labai svarbu sveikos spermos susidarymui. Viena galimų priežasčių tam, kad žinduoliai yra šiltakraujai, o spermos kiekis ir kokybė priklauso nuo vėsesnės nei kūno temperatūros. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad aptemptos glaudės, prispaudžiančios kapšelį prie kūno, tiek pabaluojantis kapšelis pas boksininkus gali pagerinti kai kurios spermos kokybės veiksnius. Tad žinduolių sėklidės yra kapšelyje, atskirtame nuo šilto kūno, kuris gali pakilti ar nukarti, taip valdydamas spermos susidarymo temperatūrą (tarsi koks „šalto dušo“ efektas).

Bet čia ir glūdi problema. Kad sėklidės nusileistų į kapšelį, vaisiui vystantis jos turi nueiti ilgą kelią, o tai priverčia sėkliniui virželiui daryti lankstą. Tačiau, deja, tame lankste yra silpna vieta netoli jo aukščiausio taško. Kai kurios išvaržoms į tą silpną vietą gali pasistumti žarnos dalis. Kai kurios išvaržos gali būti įgimtos – kai dalis žarnų leidžiasi kartu su lytinėmis liaukomis, o kitos susidaro vėliau dėl tos vietos silpnumo. Tad polinkis tam tikriems išvaržų tipams atspindi mūsų evoliucijos sluoksnius: žuviškąją praeitį ir žinduolišką dabartį.

Kodėl mes žagsime?

Tokią pat istorinę analizę galime taikyti ir kai kuriems negalavimams. Paimkime žagsėjimą, kuris gali svyruoti nuo kelias minutes trunkančio nepatogumo iki kelis mėnesius ar net metus trunkančio ir keičiančio gyvenimo būklę. Raumenų spazmai gerklėje ir krūtinėje sukelia žagsėjimą. Charakteringas garsas kyla, kai staigiai įkvepiame orą su antgerkliu ir pliaukšteli minkštas audinys gerklės gale. Visi tie judesiai yra instinktyvūs, žagsim be jokios minties. Jis gali kilti dėl daugelio priežasčių – valgome per greitai ar perdaug, ar net rimtų priežasčių, tokių kaip auglys krūtinėje.

Žagsėjimas atskleidžia bent du mūsų istorijos momentus: vienas susijęs su žuvimis, o kitas su amfibijomis, kaip laiko viena populiari hipotezė. Nervus, kurie naudojami kvėpuojant, paveldėjome iš žuvų. Vienas nervų rinkinys, diafragmos, tęsiasi nuo kaukolės pagrindo per krūtinės ertmę ir diafragmą bei kitas vietas. Tasai vingiuotas kelias kelia problemas, nes bet kas, kas sutrikdo signalų keliavimą, gali paveikti kvėpavimą. Šių nervų sudirginimas gali sukelti ir žagsulį. Racionaliau būtų, jei nervai keliautų ne nuo kaklo, o iš vietos, artimesnės diafragmai. Tačiau tokią struktūrą paveldėjome iš žuvų, kurių žiaunos yra arčiau kaklo nei mūsų diafragma.

Raumenų ir nervų veikla žagsėjimo metu yra būdinga kitiems gyvūnams. Štai buožgalviai kvėpuoja tiek plaučiais, tiek žiaunomis. Kvėpuojant žiaunomis jie turi problemų – jie turi leisti vandenį pro burną ir gerklę pro žiaunas, tačiau neleisti vandeniui patekti į plaučius. Kaip jie tai daro? Jie uždaro kvėpavimo taką staigiai įkvėpdami. Iš esmės, kvėpavimas žiaunomis jiems yra tarsi žagsėjimo forma.

Taip pat. žr.

Hernias

Ateities žmogus
Pakeisti draugai
Tik pusė pasaulio
Draugas ar priešas?
Kas sukelia šizofreniją?
Stomatologijos istorija
Taip, aš mirštu iš bado
S. Lemas. Cave Internetum
Tingios akies įdarbinimas
Kas blogai su tuo piešiniu?
Kamieninės ląstelės sukelia vėžį
6 būdai paspartinti smegenų veiklą
Uždrausta žmogaus kilmės istorija
Alternatyvios žmogaus kilties teorijos
Lynn Margulis ir Gajos koncepcija
Naujausias kreacionizmo veidas
Tamsioji vunderkindų pusė
Faktas ar frenologija
Saulė sukelia čiaudulį
Smegenys yra tampomi
Narcisizmas psichoanalizėje
Kas išrado telefoną?
Įgimta ar paveldėta?
Lietimo iliuzijos
Kelio suradimas
Laivai iš ledo
Vartiklis