Kabala: Sefer Yetzira knyga. Vartiklis

Mišna 1. 32-iem¹⁾ slaptaisiais nuostabiais Išminties²⁾ keliais išraižė³⁾ savo vardą YH⁴⁾: Kareivijų Viešpats⁵⁾, Izraelio Dievas⁶⁾, Gyvasis Dievas⁷⁾, Pasaulio Valdovas⁸⁾, Visagalis⁹⁾, gailestingas ir maloningas¹⁰⁾, Aukščiausiasis ir Prakilnusis¹¹⁾, jo buveinė amžinybėje¹²⁾ ir jo Vardas šventas¹³⁾, - jis sukūrė savąjį pasaulį¹⁴⁾ trimis knygomis¹⁵⁾: teksto (Sefer), skaičių (Sefar) ir pasakymų (Sipur)¹⁶⁾.

Mišna 2. 10 neišreiškiamų Sefirų¹⁷⁾ ir 22-ios [pagrindinės] raidės: Trys Pramotės, Septynios dvigubos ir Dvylika paprastųjų.

Mišna 3. 10 Būties Sefirų: sutampa su dešimt pirštų, - penki prieš penkis; su vieninteliu pažadėtuoju tiksliai viduryje, liežuviu ir apipjaustymu.

Mišna 4. 10 Būties Sefirų: dešimt ir ne devyni; dešimt ir ne vienuolika. Suprask Išmintimi ir būk išmintingas. Suvokimu. Išskirk, ištirk jas ir atstatyk dalykus į jų vietą ir gražink Kūrėjui jo pagrindą.

Mišna 5. 10 Būties Sefirų: dešimt neturinčių pabaigos. Pradžios gelmė, pabaigos gelmė, gėrio gelmė, blogio gelmė, aukštybių gelmė, gelmių gelmė, rytų gelmė, vakarų gelmė, šiaurės gelmė, pietų gelmė. Vienatinis jos šeimininkas, Kūrėjas - ištikimas Karalius, viešpatauja iš savo šventosios buveinės iki amžinybių amžinybės.

Mišna 6. 10 slaptųjų Sefirų: blyksteli kaip žaibas; jos neaprašomos. Nagrinėk jas vėl ir vėl, gryna kalba sek Jį, prieš Jo sostą lenkis.

Mišna 7. 10 slepiančiųjų Sefirų, kibirkščiuojančių: jų pabaiga jų pradžioje, o jų pradžia - pabaigoje; kaip liepsna degančioje anglyje. Jų šeiminikas vienas, nėra kito. Ir ką prieš Vieną papasakosi.

Mišna 8. 10 slepiančiųjų Sefirų: Užčiaupk burną šnekėjimui ir širdį mąstymui. Ir burna veršis aptarinėti, jei širdis veršis mąstyti, grąžink ją atgalios kaip parašyta: "Čajotai [būtybės] ėjo ir grįžo. Tokia tat yra sutartis " (Ezekielio 1:14).

Mišna 9. 10 Sefirų: slepiančių Gyvojo Dievo Dvasią, amžinai palaimintą ir pašlovintą, kaip pasaulių Gyvybės Vardas. Balsas, [gyvybės] Kvapas ir Kalba. Tai Šventoji Dvasia (Ruač Hakodeš).

Mišna 10. 2 dvasios iš dvasios. Ja išrašytos ir iškaltos 22 pagrindinės raidės: Trys - Pramotės; septynios - Dvigubos ir dvylika Paprastųjų, - ir tik viena Dvasia iš jų.

Mišna 11. 3 Vandenai iš Vėjo. Juose išrašytos ir iškaltos 22 raidės iš chaoso ir tuštumos, molis ir dumblas. Nubrėžk jas kaip sodo planą, iškelk jas aplink kaip sieną, uždenk jomis tarsi lubomis.

Mišna 12. 4: Ugnis iš Vandenų išbraižė ir iškirto jame Šlovės sostą, Serafimą, Ofanimą, šventuosius Čajotus [būtybes] ir patarnaujančius Angelus. Iš trijų sudaryta jo buveinė, nes parašyta: "Jis sukūrė angelus, jo liepsnojančios ugnies tarnus" (Ps. 104, 40).

Mišna 13. 5: Trijų Pramočių paslaptimi išrinko tris paprastąsias raides ir sudėliojo jo didingą vardą YHV. Jomis antspaudavo šešias puses.

Mišna 14. Tokios yra 10 palaikančiųjų Sefirų: bet Gyvojo Dievo Dvasia viena. Dvasia [iš Dvasios], Ugnis [iš Vandens ir kraštai:], aukštybė, gelmė, rytai, vakarai, šiaurė, pietūs.

Paaiškinimai:

¹⁾ 32 keliai yra 10-ies sefirų ir 22 hebrajų abėcėlės raidžių jungtys. 32 hebrajiškai užrašomas kaip LB – paskutine ir pirmąja (Berišit – „Pradžioje“; IsraeL) Penkiaknygės raidėmis (jų skaitinėmis reikšmėmis); ir LB (laib) reiškia „Žmogaus širdis“. Pats skaičius 32 sudaromas taip: 2x2x2x2x2=2⁵=32
Toliau tekste patys 32 keliai nėra paminimi. Ankstyvieji kabalistai tuos kelius priėmė kaip skirtingas sąmonės būsenas. Čia „keliams“ panaudotas netivot (kojomis išmintas takas) žodis. Dažniausiai „kelias“ perteikiamas kaip dereh, tačiau šiuo atveju netivot išreiškia asmeninį, o ne bendrą kelią. Tad, nors visi mes tveriam savo pasaulius panašiai, vis tik turimas individualus pagrindas. Kiekvienas pats turi patirti gėrį ir blogį, teisingumą ir neteisybę. Nėra bendro kelio į Dievą, tačiau kabala pateikia schemą asmeninio kelio suradimui. Tas mokymas sutinkamas ir rabino Nachmano „Dingusioje karalienėje“.
Kabalistai laikė kelius aliuziją į 32 kartus paminėtą Elohimo dievo vardą pirmame Pradžios knygos skyriuje. Jame „Dievas tarė:“ sutinkama 10 kartų ir yra 10 jo pasakymų kuriais buvo sutvertas pasaulis. 3 kartus sutinkamas „Dievas sutvėrė“, kas tapatinama su trimis Pramotėmis, o 7 kartus „Dievas matė“ su septyniomis Dvigubomis.

22 garsai ir raidės (3 pagrindinės, 7 dvigubos ir 12 paprastųjų) yra visa ko pagrindas. Pagrindinės: Aleph, Mem ir Šin (oras, vanduo ir ugnis): vanduo ramus, ugnis traškanti ir oras kilęs iš dvasios, liežuviui virpant tarp tų kraštutinumų, juos jungiant ir tarpininkaujant.
Raidės ir skaičiai yra esminių pasaulio tvėrimo elementų, kokybės ir kiekybės pagrindas. Daiktų savybės gali būti apibrėžtos žodžiais, susidedančiais iš raidžių, o kiekiniai aspektai išreiškiami skaičiais. Tačiau skaičiai negali būti apibrėžti kol sutvėrime neatsiranda tam tikras daugio elementas. Pats Kūrėjas yra labai paprastas, Ein Sof, neturintis jokio daugio apraiškų. Tad daugis atsiranda tik pradėjus pasaulio tvėrimą – tada atsiranda ir skaičiai. Pirmaisiais daugio elementais yra 10 sefirų, kurios ir apibrėžė skaičius – ir tuo pačiu kiekybės koncepciją bendrai.

Imant bendrai, joks Dievo vardas nenurodo paties Kūrėjo – jie tik nurodo skirtingas Dievo apraiškas pasaulio tvėrimo metu. Pirmame skyriuje naudojamas Elohimo vardas išreiškia atskyrimą ir apibrėžimą. Tad kiekvienas iš 32 kelių skirti atskirti ir apibrėžti skirtingus tvėrimo aspektus. Žmogus suprantamas kaip mikrokosmas, kuriame kiekvienas organas atitinka kažką pasaulio sutvėrimo procese. Taip, 6-ios tvėrimo dienos gretinamos su dviem rankomis, dviem kojomis, torsu ir lyties organu (žmogus sukurtas pagal Dievo atvaizdą, žr. Pr. 1:27).

²⁾ Išmintis – Chochma, kuri kabaloje – antroji sefira.
Pat. 3:19-20, 8:22-31 ir Jer. 10:12 aiškiai išreiškiamas pasaulio tvėrimas per Dievo Išmintį, Protą, Žinias ir Galią. Kumrano bendruomenės statute sakoma: „Per jo Žinojimą visa rados“ (palyg Jn 1:1-3).

Kabalistai nurodo, kad 32 Išminties keliai atitinka žmogaus nervų sistemą. 31-as kelias – tai iš stuburo kanalo išeinantys nervai, o 32-as – visa galvos nervų (kurių yra 12) sistema. Nervų sistemos tikslas dvejopas: ji siunčia signalus į visas kūno dalis ir perduoda informaciją iš įvairių receptorių į smegenis. 4-ių (rega, klausa, skonis, kvapas) keliauja tiesiai į smegenis, o 31 „stuburo“ nervai susiję su jutimu ir lietimu. Taip ir išminties keliai yra dvipusiai: tai kanalai, kuriais Mintis valdo sutvėrimą, bet ir būdas žmogui pasiekti Mintį. Norėdamas pasiekti mistinę patirtį, žmogus privalo keliauti tais 32-iem keliais.

O kadangi 32 išreiškiama raidėmis Lamed + Bet, kurios kartu skaitomos kaip lev - „širdis“, o per širdį Mintis pasireiškia kūnui. Be to, širdis suteikia gyvybinę galią smegenims – tad širdis yra priežastinis ryšys tarp mąstymo ir kūno. Todėl „Sefer Yetzira“ ir vadina širdį „sielos karaliumi“ (6:3), o mistinę patirtį „širdies bėgimu“ (1:8).

³⁾ Išraižė - čakak, paprastai reiškiantis pavaizdavimą šalinant medžiagą. Šios šaknies žodžiai yra čok ir čuka - „taisyklė“ ir „įsakas“, nes jie reiškia tam tikrą asmeninės laidvės apribojimą. - čakak artimai susijęs ir su rašymu, ypač dantiraščiu ar akmens plokštėse.
čakak panaudojimui turim suprasti pasaulio tvėrimo idėją. Prieš randantis pasauliui privalėjo egzistuoti tuščia erdvė. Tačiau tebuvo tik Dievas – ir visa esatis buvo juo, begaline šviesa, užpildyta. Tad pirmiausia reikėjo išrėžti tuštumą (kabaloje tas procesas vadinamas tzimtzum), kurioje galėjo vykti pasaulio tvėrimas. Toji tuštuma buvo sukurta per 32 kelius, nes raidės ir skaičiai yra baziniai informacijos bitai. Tačiau atsitiktinė jų tvarka neturi informacijos – tad jie buvo jungiami į žodžius, sudarančius sutvėrimo sakinius.

⁴⁾ YH – sutrumpinta Dievo vardo (Nomen Ineffabile) YHWH forma, dažniausiai sutinkama poetiniuose Biblijos tekstuose, Psalmėse (žr. apie Dievo vardus).
Talmude yra nesutarimų, ar YH yra dieviškas vardas. „Sefer Yetzira“ aiškiai laiko, kad yra.
Y skaitinė reikšmė yra 10 (tarsi simbolizuojant sefirų kiekį), o H – 5 (5 pirštai rankų, tveriančių pasaulį).

⁵⁾ (Šabato) Viešpats - YHWH, tradiciškai verčiamas kaip Viešpats, veiksmažodžio būtojo tęstinio laiko trečiojo asmens forma, kildintina iš senosios hayah (būti) formos, tad gali būti aiškinamas kaip „Buvo, esti ir bus“ (Esmi kurs esti, Iš 3:14).
Šis vardas paprastai išreiškia sefirą, siejamą su apreiškimu ir pranašavimu – tokiomis yra Netzach (pergalė) ir Hod (didybė). Tačiau jis turi tetragramatoną, žymintį visų sefirų visumą – tad Šabato (Kareivijų) Jahvė iš tikro turi visų sefirų prasmę. Anot Talmudo, pirmuoju asmeniu, panaudojusiu šį kreipinį, buvo Hana (1 Sam 1:11).

⁶⁾ Čia Dievas - Elohim (žr. Dievo vardai), kuris gali reikšti tiek vienaskaitą, tiek daugiskaitą (bei „mano dievas“).

⁷⁾ Gyvasis dievas - skiriant nuo netikrų („negyvų“) pagoniškųjų dievų. Čia irgi naudojamas žodis „elohim“ (čaim), tad gali būti verčiama ir „gyvųjų dievai“ ar „gyvieji dievai“. Toks vardas siejamas su svarbiausiomis kūrybinėmis galiomis (žmoguje – lyties organu).

⁸⁾ Pasaulio valdovas arba Amžinybės valdovas (kaip Pr. 21:33). Jis siejamas su Malkhut (karaliavimo) sefira, kuri vienintelė liečasi su žemesniaisiais sutvėrimo etapais. Taigi, pirmieji 5 apibūdinimai išreiškia sefiras žemėjančia tvarka.

⁹⁾ Visagalis - El Šadai vertimas suprantant „ša“ kaip „kuris, o „dai“ – „pakankamai“ (t.y. savipatis). Yra šadai siejančių su akadų sadu (kalnas) ir verčiančių „Kalno dievas“ (J. Ouellette). „El“ – tiesiog „Dievas“ (žr. Dievo vardai).
Juo išreiškiama proaktyvi jėga, atstovaujanti Yesod (pagrindą) ir atitinkanti žmogaus lyties organą. Skirtumas nuo Gyvojo dievo tas, kad šis yra Dievo rega, o El Šadai – žmogaus rega (Iš 6:3: „Aš pasirodžiau Abraomui,Izaokui ir Jokūbui kaip El Šadai“).
Nuo čia prasideda kylantis procesas.

¹⁰⁾ Tai 2 ir 3 iš 13-os Dievo malonės požymių (Iš 34:6). Jais suprantamas 6-ių sefirų (Česed-meilė; Gevura-stiprybė, Tiferet-grožis, Netzach-pergalė, Hod-didybė) vidinis darbas; per jas Dievas išreiškia savo malonę pasauliui.

¹¹⁾ Šie žodžiai (Iz 57:15) nurodo Suvokimą (Bina). Žemesniosios 7-ios sefiros atitinka 7-ias pasaulio tvėrimo dienas; Bina yra virš jų, tad šiame lygmenyje Dievas atsiribojo nuo visko, kas žemiška, tampa transcendentiniu.

¹²⁾ Buveinė amžinybėje kalba apie Išminties lygmenį (Chachma), kuris yra anapus laiko.

¹³⁾ Jo Vardas šventas - tai nuoroda į aukščiausią Keter (karūnos) sefirą. „Jo vardas“ (Šmo) gematrijoje turi skaitinę reikšmę 346, kaip ir ratzon (valia), o Valia yra netgi aukščiau už Išmintį, nes siunčia impulsus viskam, net minčiai. Ir Valia kabaloje yra žymina kaip Karūna (Keter); ir kaip karūna yra virš galvos, taip Valia yra virš mentalinių procesų.

¹⁴⁾ Pirminė „olam“ reikšmė yra „amžius“, „tolimas laikas“ (ateitis ar praeitis), „trukmė“, „visada“, tad Dievo sutvertoji esybė būtų laiko tėkmė. Kita vertus, „olam“ talpina viską (pasaulis kaip istorija arba pasaulinis laikas). Helenizmo laikas „olam“ vis labiau įgavo erdvinę konotaciją, ypač Negyvosios jūros rankraščiuose. „Erdvės“ prasme jis naudojamas ir Mišnoje
Žr. A.Jeremias. Das Alte Testament im Lichte des Alten Orients. 4 Aufl. Leipzig, 1930
G. Brin. The Concept of Time in the Bible and the Dead Sea Scrolls, 2001
S. Balentine. A Description of the Semantic Field of Hebrew Words for “Hide” // Vetus Testamentum. 30, 1980

¹⁵⁾ Knygomis - sefarim (išvardijimas, išskaičiavimas); prasmė čia: „išraiškos formos“.
Jų hebrajiški pavadinimai SPR, SPR ir SIPUR. Daugelis susidūrė su jų vertimo sunkumu. Jų prasmė būtų raidės, skaičiai ir garsai [Pistorius duoda Scriptis, numeratis, pronunciatis; Postellus - Numerans, numerus, numeratus, Rittangelius - Numero, numerante, numerato].

¹⁶⁾ Palyg. Filono iš Aleksandrijos mokymą apie logosą, taip pat žr. Jn 1:3.

¹⁷⁾ Sefirah tiesiogiai reiškia „skaičiavimas“ – ir skiriasi nuo mispar(„skaičius“). Nors nurodoma, kad sefiros perteikia 10 pradinių skaičių, jos nėra patys skaičiai, o greičiau šaltinis, iš kurių skaičiai kyla. „Sefer Yetzira“ nepateikia sefirų vardų, jie žinomi iš klasikinės kabalos.
Naudojamas žodis belimah, kuris taip pat gali būti verčiamas uždaras, abstraktus, absoliutus, neišreiškiamas. Tekste šv. Rašte jis sutinkamas tik kartą (Job 26:7): „Jis padeda šiaurinį skliautą į tuštumą, pakabina žemę ant nieko“. Paprastai aiškinama, kad beli-mah išvedamas iš žodžių beli - „be“ ir mah - „kažko“. Tad jis tada reikštų „be kažko“, „be nieko“. Taigi, sefira būtų grynai ideali koncepcija neturinti jokios substancijos (visą begalybę iki tol nebuvo jokios materijos (hyle). Skirtingai nei raidės, turinčios formą ir garsą, sefiros neturi fizinių savybių.

Kitas aiškinimas yra, kad belimah kilęs iš šaknies balam - „pažaboti“, kuri panaudojama pačioje „Sefer Yetzira“ (1:8): „pažabok/užčiaupk (balam) burną nuo jų tarimo“, tad šiuo atveju belimah verstinas „neišreiškiamas“, taip nurodant, kad jos niekaip negali būti apibrėžtos. Tad ir Jobo knygos sakinys gali būti suprastas, kad „žemės pakabinimas neišreiškiamas“, t.y. ją palaikančios jėgos nežinomos.

Rabinas Izaokas iš Akros (1250-1340) nurodė, kad belimah skaitinė reikšmė yra 87, kai dievo vardo Elohimo skaitinė reikšmė – 86. Tad belimah yra iškart po grynai dieviškos prigimties.

Mišna 1. 22 pagrindinės raidės: trys Motinos, septynios Dvigubos ir dvylika Paprastųjų. Trys Pramotės, ASMh, jų įvedimas yra nuopelnų indas, įsipareigojimų indas ir Įstatymų liežuvis sprendžia tarp jų.

Mišna 2. 22 raidės: Išrašyk jas, iškalk, pasverki, perstatinėki jas ir pakeiski jas, ir jomis pavaizduoti visa, kas buvo sutverta ir visa, kas bus tveriama.

Mišna 3. 22 pagrindinės raidės: jos iškaltos balsu, išrašytos [gyvybės] kvapu, padėtos burnoje penkiose vietose: AChHo, BVMP, GYKO, DTLNTh, ZSShRTz.

Mišna 4. 22 pagrindinės raidės: Jos išdėstytos apskritime kaip 231 vartai. Ir tai - ženklas: nėra aukštesnio gėrio nei prašviesėjimas (ONG) ir ten nėra didesnio blogio nei maras (NGO).

Mišna 5. Kaip? Pasverk jas ir perstatyk jas, Aleph su kiekviena jų ir kiekviena jų su Aleph; Beth su kiekviena ir kiekvieną su Beth. Jos pasikartoja ratu. Todėl sukurta visybė ir visa kas pasakyta, kyla iš vieno vardo.

Mišna 6. Nuo pagrindo be chaoso, ir sukurk iš nesaties - esantį. Pastatyk aukštus šulus ore, kurie nepasiekiami. Tai yra ženklas: Vienas sustato ir perkelia ir visa ką tveria; ir visi žodžiai vienas Vardas. Ir šito ženklas: Dvidešimt du dalykai viename kūne.