Indo slėnio rašto dešifravimai  

Taip pat skaitykite Indo slėnio raštas

Pirmąkart apie Indo slėnio civilizacijos atradimą 1924 m. paskelbė seras John Marshal‘as. Nuo tada buvo per 50 pilnaverčių bandymų dešifruoti Indo slėnio raštą (ISR) – ir jie labai skyrėsi savo metodais1).Tačiau be dvikalbio įrašo bet kuris dešifravimo bandymas yra spekuliatyvus. Pradžioje dauguma bandė palyginti jį su kitomis rašto sistemomis ieškodami panašumų. G.R. Hunter‘is, S. Langdon‘as, C.J. Gadd‘as ir L.A. Waddell‘is atsakymo ieškojo Mesopotamijos rašmenyse; Pran Nath‘as suprato raštą esant alfabetiniu, brahmi pirmtaku; Bedrich Hronzy jame įžvelgė hetitų rašmenų pirmtaką. Dėl prastų piktografinės analizės rezultatų tokių studijų sumažėjo.

Įdomų metodą pasiūlė Steve Farmer‘isk1), 5-je metiniame Harvardo indologų susirinkime (2003) iškėlęs klausimą, ar Indo slėnio rašmenys atspindi kalbą – jis laikė, kad jie neišreiškia kalbos. Jis argumentavo, kad jei civilizacija turėjo ilgesnių tekstų ant ilgai neišsilaikančių laikmenų, archeologiniuose radiniuose turėtų būti tokių tekstų „žymenų“ – kaip yra kitose civilizacijose (Pietų Azijos, Mesopotamijos, Egėjo jūros, Egipto, Kinijos, Meso-Amerikos). Bet tokių „žymenų“ nerasta.

Kitu jo argumentu buvo 50-ies dažniausių ženklų analizė. Jis tvirtino, kad, palyginus su kitais skiemeniniais rašmenimis, ISR atrodo irgi skiemeniniu. Tačiau atidžiau įsižiūrėjus, galima pastebėti, kad ženklo pasikartojimas ISR skiriasi nuo kitų skiemeninių rašmenų – jame labai mažas pasikartojimų kiekis. Tai irgi argumentas prieš tai, kad jis išreiškė kalbą.

Jis bandė vystyti šią idėją kartu su Richard Sproat‘u. Jie tvirtina, kad naujų ženklų pasirodymas tiesiogiai proporcingas naujų įrašų suradimui (Farmer, 2003). Idėją palaiko ir pastovus pozicinis „žuvies“ ženklų pasirodymas (Korvink 2004).

Be Farmer‘io idėjos ir politiškai motyvuotų bandymų lyginti ISR su sanskritu, dominuoja tendencija lyginti ISR su vėlesnėmis kalbomis – daugiausia dravidų kilmės. Paminėtini Asko Parpolak2), Iravatham Mahadevan'ask3) ir Walter Fairservisk4). Dauguma mokslininkų pripažįsta, kad ISR yra dar toli nuo dešifravimo – nors A. Parpolos ir I. Mahadevano idėjos patraukė dėmesį.

Asko Parpola teigia, kas kai kurie simboliai gali pertekti jų homofonusk5). Šis metodą, pavadintą „rebuso principu“ galima įžvelgti „žuvies“ ženkluose. Jis tvirtina, kad dažnai sutinkama „žuvis“ nereiškia žuvies, o greičiau homofoniškai jai artimą „žvaigždę“. Vėlesnėse indų tradicijose žvaigždės dažnai sietos su dievais, tad ir ISR jos nurodo dievus. A. Parpola nuomone, žuvies ženklas yra suprantamas kaip „žuvis“. Tačiau tai kažkiek subjektyvu, pvz., W. Fairservis sieja jį su dravidų „pir“ ir todėl jį verčia „ciklas“.

I. Mahadevan‘as irgi naudoja a priori metodą, tačiau atrodo ne toks užtikrintas dėl savo teiginių. Jis laiko, kad gali padėti „dvikalbės paralelės“. Su vėlesne indų kultūra lyginama tiek grafinė išvaizda, tiek tematinė „išliktis“. Pvz., tai kas primena „ratą su stipinais“, vėliau dažnai buvo siejama su saule – tad jis verčia „saulės dievas“. Jo metodas atrodo stipresnis už A. Parpolos.

W. Fairservis metodas teoriškai yra paprastesnis – su dravidų kalbos etimologiniu žodynu jis bando nustatyti ženklo prasmę. Ir čia išlieka analogiški sunkumai.

Indo slėnio civilizacija apėmė per 1 mln. km2plotą, tad tikėtina, kad jos aspektų išliko iki mūsų dienų. Pvz., jaučių traukiamo vežimo žaislas labai primena naudojamus įvairiose Indijos vietovėse, o tai, kas daugelyje antspaudų primena jogą gali reikšti, kad joga kilo Indo slėnyje. Tačiau tai tiesiogiai neatsiliepia kalbai.

Pradžioje atrodžiusi labai patraukli artumo dravidų kalbai hipotezėneseniai sulaukė rimtos kritikos.
Indo slėnio civilizacijos pabaigoje įvyko ekonominis nuosmukis ir apie 1700 m. pr.m.e. buvęs patikimas prekybos tinklas suiro. Tuo metu liautasi naudoti ir ISR. Netrukus po Harapos nuosmukio prasidėjo iš šiaurės vakarų atėjusi indo-arijų pakilimas. „Rigvedos“ tyrinėjimai rodo, kad joje yra nemažai iš dravidų kalbų, būdingų pietų Indijai, pasiskolintų žodžių. Tai verčia manyti, kad ir ISR buvo dravidiniškas.

Toliau tyrinėdami šį aspektą, mokslininkai atkreipė dėmesį į įdomų brahuik6), dravidų šeimos kalbą, kuria tebekalbama Indo regione (Baludžistane ir Sinde), išlikimą. Ji izoliuota šiaurinėje dalyje. Dar žinoma, kad suirus prekybos tinklui, pradėtas mažesnio prekybos tinklo į rytus, į Indo-Gango lygumas, vystymas. Tai irgi paremia nuomonę apie dravidinišką ISR kilmę - Indo slėnio gyventojai (arba pro-dravidai) po ekonominio nuosmukio migravo į pietus. Liko tik izoliuota brahui grupė.

Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad ankstyviausiame „Rigvedos“ substrate (2 ir 7 knygos) nėradravidų kalbos įtakos, o tik munda. Taigi, indo-arijai regione pirmiausia susidūrė su munda kalba (Witzel, 1998). Skoliniai iš dravidų kalbos gali būti paaiškinami dravidų migracija jau žlugus Indo slėnio civilizacijai.

Be to, suomis J. Elfenbein‘as nustatė fonologinius skirtumus tarp brahui ir pietinių dravidų kalbų, taip patvirtindamas, kad brahui yra iš antrosios post-Harapos dravidų bangos į Indiją.

Nelingvistiniai tyrimai atskleidžia dar daugiau problemų. Kad dravidai buvo Harapos gyventojai neigia tai, kad nėra bendrų archeologinių radinių Indo slėnyje ir Indijos pietuose. Nors kalbos gali judėti nepriklausomai nuo kultūrinio konteksto, tačiau vis tik tikimasi archeologinio dravidų persikėlimo į pietus pagrindimo.

Taigi, reikėtų metodų atnaujinimo. Analogišką padėtį matome su luvių hieroglifų dešifravimu. A.H. Saycek7) siūlo, kad hetitų, bet per 20 tyrinėjimų jų neperskaitė. Žymesnio progreso nebuvo, kol I.J. Gelb‘as nepateikė jų studijos trijų pamfletų forma, analizuodamas tekstų struktūrą ir segmentaciją (Daniels, 2000). Tad ir po 30 m. nesėkmingų pastangų su IRS, reiktų struktūrinės analizės ir ženklų pozicijos dažnių studijos.

Tačiau kartais net nedideli skirtumai ženkle gali pakeisti jų reikšmę, pvz., paimkime du šumerų ženklus (BUR ir GA - „maistas“ ir „pienas“), kurių išvaizda skiriasi nežymiai:
šumerų maistas ir pienas: BAR ir GA
Indo slėnio žuvis

Pirmiausia reiktų atlikti ženklų segmentaciją pagal funkcijas - pvz., išskirti pabaigos skirtukus (tokius, kaip taškas, šauktukas ir pan.). Tada galima ieškoti ką ženklai reiškia (daiktavardis, veiksmažodis ir t.t.). toliau, kaip derinami panašūs ženklai, pvz., kairėje esanti „žuvis“ sutinkama dažniau. Dėl ženklų panašumo, abu laikyti tuo pačiu ženklu (Koskennniemi, 1982l Mahadevan, 1977).

Panagrinėkime ženklų porą2): ženklų pora Ši pora buvo pasirinkta dėl dviejų priežasčių. Abu šiedu ženklai ypač dažnai sutinkami vidurio pozicijoje (ir niekad pavieniui). Jie pasirodo pradžioje ir gale dėl prefiksų ir terminatorių nebuvimo. Buvimo poroje dažnis yra aukštas (27 lyginant su bendru kiekiu 58 ir 70 atitinkamai). Jų tarpusavio ryšio stiprumas nurodo būtinybę toliau tirti porą.

Indo slėnio ratas su stipinais Naudinga peržiūrėti ryšių stiprumą įrašo kontekste (1703 įrašas):
ženklų dažnis

Pirmiausia, kaip nurodė W. Fairservis, ryšis tarp „ąsočio“ ir „fikuso lapo“ yra nesvarbus, nes perteikia ženklų iš pabaigos (terminatorių) ir vidurio klasių kombinaciją. Todėl į pirmosios poros dažnį (16) galime nekreipti dėmesio. Lieka dažniai 3 ir 27. Matosi, kad paskutinis ryšis (27) yra svarbesnis ir vertesnis nagrinėjimo.

Tą porą galima išskirti ir eliminavimo būdu, kaip parodoma šiame įraše (1344 įrašas). Jame porą gauname atmetę prefiksą ir terminatorių.
ženklai

Dėl IRS unikalaus pobūdžio jį labai sudėtinga segmentuoti. Tai susiję su nepaprastai mažu kai kurių ženklų dažnumu. Dažniau kaip po 10 kartų pasirodė tik apie 150 (iš apie 410) ženklų. Tačiau daugelis retai pasirodančių ženklų yra panašūs ar sudėtiniai dažnesniems.

Be dvikalbio teksto vieninteliu būdu nustatyti ženklo reikšmę yra jo piktografinis pavaizdavimas. Dauguma IRS ženklų nėra piktografiškai aiškūs. Tik retais atvejais abu poros ženklai yra aiškūs ir galima ieškoti jų reikšmės.

Nustatant ženklo reikšmę galimi 4 scenarijai:

Indo slėnio nešėjas

Kaip pavyzdį paimkime „nešėjo“ ženklą. Pagal pirmąjį scenarijų ženklas tikrai reiškia naščius nešantį žmogų. Bet pagal antrą scenarijų jis gali reikšti „darbas“. Abstrakčią sąvoką gali būti sunku išreikšti piktogramas. Tada gali padėti homofonas (3-ias scenarijus).

Galiausiai ženklą galime perskaityti klaidingai. Paimkime IRS ženklą: ženklų pora

Pamačius jį norisi pavadinti „ausinės“. Tačiau Indo slėnio civilizacijos kontekste tai (beveik) neįmanoma. Greičiausiai jis vaizduoja kažką, kas mums nežinoma.

Bet tarkim, kad ženklą atpažinom teisingai ir jis reikia tai, kas pavaizduota. Tegu tai yra „fikuso lapas“. Tada galima paieškoti vėlesnius indiškus tekstus, kuriuose gali būti panaudota ši reikšmė. Tačiau kokia tikėtiniausia kalba tuo metu buvo kalbama Indo slėnyje?

Čia reikia elgtis atsargiai. Galimu šaltiniu tokiam palyginimui gali būti „Rigveda“. Dravidų kalba mažai tikėtina kaip minėta prieš tai), tačiau yra kitų lingvistinių substratų, kaip munda kalbos ar Masikosk8) Kalbos X įtaka „Rigvedai“, kurie yra tinkami kandidatai3).

Indo-iranėnų kalba atsiskyrė nuo indoeuropiečių iki perėjimo prie žemdirbystės4). Todėl indo-arijai daug su žemdirbyste susijusių žodžių pasiskolino iš vietinių (tai galėjo būti Harapos gyventojai, žr. Masica, 1979).

Manoma, kad munda kalba kalbėta rytinėje Indijoje ir todėl dažnai atmesta mokslininkų dėl geografinio tolumo. Tačiau neseni lingvistiniai tyrimai leidžia spėti, kad munda galėjo kilti Pendžabe ar vakariau nuo jo (Witzel, 1998). Tai gražina munda į galimų kandidatų sąrašą.

K. Masikos išskirta „kalba X“ yra hindi pasiskolintų žodžių grupė, kurių kilmė neaiški.

Išvada: dabartiniai metodai nėra pakankami Indo slėnio rašmenų dešifravimui.


Pastabos

1) Kai kurių bandymų apžvalgą pateikia G. Possehl‘as (1996), o kai kuriuos naujesnius aptaria I. Mahadevan‘as (2002).

2) įdomų bandymą dešifruoti šią porą pateikė J.E. Mitchiner‘is (1978).

3) Gerą šios tems aptarimą pateikė M. Witzel‘is (1998).

4) Vienu argumentu tvirtinimui yra ta, kad anksčiau su žemdirbyste nesusiję žodžiai vėliau ėmė apibūdinti žemdirbystės reikšmėmis ar veiklas. Tačiau taip nenutiko indo-iranėnų šakoje – tam dažniau imta naudoti skolinti (ne arijietiškos kilmės) žodžiai.

Komentarai

k1) Styvas Fermeris (Steve Farmer) - Cultural Modelling Research Group Kalifornijoje direktorius, mokslininkas, kuris užsiima smegenų ir mąstymo tyrimais ir biologijos teoriniais klausimais. Su kolegomis atliko kompiuterinę mąstymo evoliucijos simuliaciją. 2004 m. su R. Sproat'u ir M. Witzel'iu paskelbė „Indo slėnio rašto paneigimą“.

k2) Asko Parpola g. 1941 m.) - suomių indologas, dėmesį sutelkęs Indo slėnio rašmenims (kuriuos laiko draviniško skilmės), Vedų studijoms, mimansai, pietų Indijos kultūrai, pietų Azijos priešistorei (galimai arijų migracijai). Svarbesnės knygos: „Indo slėnio rašmenų iššifravimas“ (1994), „Induizmo ištakos“ (2015); straipsniai: „Arijų atėjimas į Iraną ir Indiją“ (1988), „Gal Indo slėnio įrašai nėra eašmenys?“ (2008) ir kt.

k3) Iravatamas Mahadevanas (Iravatham Mahadevan, g. 1930 m.) – indų senovinių užrašų tyrinėtojas, buvęs mokesčių valdininku, iš tų pareigų pasitraukęs 1980 m. Jis iššifravo tamilų brahmi rašmenis (nuo 1958 m.) ir parašė knygą „Tamilų brahmi užrašų sąvadas“ (1966; atnaujintas leidimas 2003 m.) Jis prisidėjo prie Indo slėnio rašmenų tyrinėjimų (nuo 1970 m., su pertrauka 1991-2003 m., kai dirbo su tamilų rašmenimis). Išleido „Indo slėnio užrašus“ (1977) ir per 40 straipsnių, įrodinėjančių dravidišką (tamilų) kalbos hipotezę.

k4) Valteris Fairservis (Walter Ashlin Fairservis, 1921-1994) – amerikiečių archeologas. Daugelį metų nuo 1941 m. buvo susijęs su Gamtos muziejumi Niujorke. Buvo senovės civilizacijų iškilimo ir nuosmukių geras žinovas – apimant Afganistano, Pakistano, Indijos ir Kinijos regionus. 1949 m. vadovavo pirmajai amerikiečių ekspedicijai į Afganistaną, kur buvo atrastas senai pamirštas miestas, o 1960 m. – į Pakistaną, kur atrado stambų religinį kompleksą. 1969-93 m. dėstė antropologiją Vassar’o koledže. Parašė kelias knygas apie senąsias civilizacijas, tarp jų ir „Harapos civilizacija ir jps raštas“ (1992) bei „Kasinėjimai Harapos Aladino mieste: antspaudai ir kiti užrašai“ (1993).

k5) Homofonas - vienodai tariami, bet skirtingai rašomi žodžiai, homonimų atmaina; pvz.,rūkti – rūgt, gilias-giles... Homofonai dažni kalambūruose ir jų vertimas yra nelengvas uždavinys vertėjams, pvz., „„Alisa stebuklų šalyje“ vertimas.

k6) Brahujų kalba - dravidų kalbų šeimos kalba, vartojama brahujųk6) (vidurio Beludžistane (Pakistane ir Afganistane), per 4 mln. žmonių. Tai vienintelė dravidų kalba, vartojama už pietų Indijos ribų, todėl dėl jos nemažai diskutuojama.

k7) Arčibaldas H. Seisas (Archibald Henry Sayce, 1845-1933) - britų asirologas ir kalbininkas; Oksfordo un-to asirologijos prof. (1891-1919). Taip pat užsiėmė Egipto ir Mažosios Azijos civilizacijų tyrinėjimais. Padarė pradžią luvių hieroglifų (kuriuos klaidingai vadino „hetitų“) dešifravimui. Vienas pirmųjų nagrinėjo karijų rašmenis ir pasiūlė jų dešifravimą (tiesa, visiškai klaidingą). Prisidėjo straipsniais „Encyclopaedia Britannica“. Daugelį savo darbų išdėstė paskaitų forma: apie Babilono religiją (1887), Egipto ir Babilono religijas (1902), Rindo papirusą (1907).

k8) Kolinas Masika (Colin P. Masica , g. 1931 m.) - amerikiečių lingvistas, indo-arijų kalbų (ir jų dialektų) žinovas, kurio pagrindine domėjimosi sritimi buvo skirtingų Pietų Azijos kalbų konvergencijos.

Literatūra

  1. P.T. Daniels. The Decipherment of Ancient Near Eastern Scripts// Civilizations of the Ancient Near East. 2000, ed. by Jack M. Sasson, 81-93.
  2. J. H. Elfenbein. A Periplous of the ‘Brahui Problem’// Studia Iranica (16), 1987: 215-233.
  3. W.A. Fairservis. The Harappan Civilization and Its Writing: A Model for the Decipherment of the Indus Script, 1992
  4. S. Farmer. Five Cases of ‘Dubious Writing’ in Indus Inscriptions: Parallels with Vinca Symbols and Cretan Hieroglyphic Seals// Fifth Harvard Indology Roundtable, 2003. Available from http://www.safarmer.com/downloads. Accessed February 24, 2004.
  5. I.J. Gelb. Written Records and Decipherment// Current Trends in Linguistics 11, 1973: 268.
  6. J.M. Kenoyer. Ancient Cities of the Indus Civilization, 1999.
  7. M. Korvink. Starting from Scratch: A Positional-Statistical Approach to the Indus Script// M.A. Thesis, University of North Carolina at Charlotte, 2004
  8. K. Koskenniemi, A. Parpola. A Concordance to the Texts in the Indus Script. 1982
  9. Koskenniemi, Seppo, Asko Parpola and Simo Parpola. A Method to Classify Characters of Unknown Ancient Scripts// Linguistics 61, 1970: 65-91.
  10. R. Labat. Manuel D’ Épigraphie Akkadienne: Signes Syllabaire Idéogrammes, 1994
  11. I. Mahadevan. Aryan or Dravidian or Neither: A Study of Recent Attempts to Decipher the Indus Script// 2002 Electronic J. of Vedic Studies Vol. 8, Issue 1 (March 2002). Available from http://users.primushost.com/~india/ejvs/ejvs0801/ejvs0801.txt
  12. I. Mahadevan. Terminal Ideograms in the Indus Script// Harappan Civilization: A Contemporary Perspective. Ed. by Gregory Possehl, 1982
  13. I. Mahadevan. Study of the Indus Script Through Bi-lingual Parallels// Ancient Cities of the Indus. Ed.by Gregory Possehl. 1979, 261-267.
  14. I. Mahadevan. The Indus Script: Texts, Concordance and Tables, 1977
  15. C.P. Masica. Aryan and Non-Aryan Elements in North Indian Agriculture// Aryan and Non-Aryan in India, 1979Studies, 55-151.
  16. J.E. Mitchiner. Studies in the Indus Valley Inscriptions, 1978
  17. G. Possehl. Indus Age: The Writing System, 1996
  18. G. Siromoney, A. Huq. Segmentation of Indus Texts: A Dynamic Programming Approach// Computers and the Humanities 22, 1988: 11-21.
  19. M. Witzel. The Languages of Harappa: Early Linguistic Data and the Indus Civilization// Proceedings of the Conference on the Indus Civilization. 1998; Provisional copy available from www.people.fas.harvard.edu/~witzel/IndusLang.pdf]
  20. The Soviet Decipherment of the Indus Valley Script: Translation and Critique, eds. A.R.K. Zide, K. V. Zvelebil, 1976

Baltų kalbos
Žemaičių epas
Nykstant kalboms
Harapos civilizacija
Indo-iranėnai ir kalba
Rudiger Schmitt. Arijai
Kieta ar minkšta (kalba)?
Ką pasakoja Rozetos akmuo?
Visos kalbos vertos pagarbos
Kalba: nuo ištakų iki šių dienų
D. Franck. Poezija ir misticizmas
Th. Nagel. Ką reiškia būti šikšnosparniu?
Požiūriai į arijų įsiveržimą
Ferdinandas de Sosiūras
Smegenys yra tampomi
Garderobas ir tualetas
Ar skaitysim mintis?
Reikėtų vienodžiau
Kietas ar minkštas
Fizika be gamtojo
Vartiklis