Reikėtų vienodžiau,
Jonas Šukys, Mūsų žodis; 1982, Nr. 8 (284)

Redaktorius: nors šis straipsniukas paskelbtas prieš 30 m., tačiau pamaniau, kad jis vis dar tebeaktualus...

Mūsų tiflologinėje literatūroje iki šiol nėra nusistovėję Brailio ir reginčiųjų rašto pavadinimai. Antai sakoma: parašyta Brailio raštu (šriftu), aklųjų raštu (šriftu), taškiniu raštu (šriftu), iškiliuoju šriftu (raštu) - turint galvoje Brailio raštą, reginčiųjų raštu (šriftu), plokščiuoju raštu (šriftu) - turint galvoje reginčiųjų raštą.

Ar tikslinga suplakti ir vartoti pramaišiau visą šią gausią tariamą sinonimiką? Braille book

Kas yra Brailio raštas, žino kiekvienas aklasis. Sąvoka visai aiški, tiksli. Vienas kitas regintysis to termino gal ir nebus girdėjęs, bet straipsnio kontekste sąvokos turinį turbūt visai nesunkiai iššifruos. Terminą vartojant pirmąsyk, galima nusakyti ir plačiau, aprašomai, pavyzdžiui: Knyga išspausdinta akliesiems pritaikytu vadinamuoju Brailio raštu arba iškilių taškų Brailio šriftu. Sakydami mūsų sąlygomis vien Knyga parašyta aklųjų raštu, nusižengtume kalbos tikslumo reikalavimui. Juk, kaip matyti iš tiflologinės literatūros (žr., pvz., V. Toločka. Skaitantys pirštai, 1976), akliesiems tinkamo rašto kūrėjų ir tų kūrėjų pasiūlytų sistemų bei būdų buvo įvairių, vadinasi, sąvoka aklųjų raštas yra daug platesnė negu Brailio raštas. Taškinis raštas ar šriftas taip pat negali būti sutapatinamas su Brailio raštu; taškais akliesiems dažnai išbadydavo reginčiųjų raides, o Š. Barbjė sudaryta taškų sistema, daugmaž tinkama akliesiems, iš tikrųjų buvo skirta skaityti regintiesiems, kad karo metu be šviesos jie galėtų susižinoti naktį. Dar labiau su Brailio raštu ar šriftu negalima tapatinti iškiliojo (reljefinio) rašto ar šrifto. Pastaroji sąvoka itin plati ir neapibrėžta. Buvo laikai, kai iškiliomis reginčiųjų raidėmis spausdindavo akliesiems ištisas knygas (sakysim, tokios buvo V. Hajuji rengtos knygos). Kartais ir regintiesiems skirti tekstai atvirukuose ar kitur įvairumo dėlei užrašomi iškiliai (reljefiškai).

Kadangi iškilusis raštas gali būti skirtas ir regintiesiems, tai Brailio raštą supriešinti su plokščiuoju raštu ar šriftu, kaip vieninteliu reginčiųjų raštu, negalima. Mat pagrindinių spaudos būdų, kitaip sakant, spausdinimo formų, spausdinant tekstus regintiesiems, yra trys: gilioji spauda, iškilioji spauda, plokščioji spauda su savo atmaina ofsetine spauda. Vartoti terminą Plokščioji spauda tikslinga tik tuomet, kai specialiai gilinamės į poligrafijos reikalus, o ne apibendrintai aptariame reginčiųjų raštą.

Iš to, kas pasakyta, aišku, kad opozicija iškilusis raštas – plokščiasis raštas, kalbant apie aklųjų spaudos reikalus, yra netiksli. Ji ir nevaizdi, sunkiai įsimenama. Siūlytume teikti pirmenybę tokiai opoicijai: aklųjų raštas (o mūsų sąlygomisBrailio raštas) - reginčiųjų raštas. Ši opozicija vienprasmė, aiški, preciziška. Vadinasi, pvz., sakinį Numatyta išleisti bibliografines rodykles iškiliuoju raštu ir plokščiąja spauda turėtume taisyti taip: Numatyta išleisti bibliografines rodykles Brailio ir reginčiųjų raštu.

Baltų kalbos
Nykstant kalboms
Fizika be gamtojo
Garderobas ir tualetas
Lietuvių kalba užsienyje
Kieta ar minkšta (kalba)?
Matematikos filosofinės problemos
Kalba: nuo ištakų iki šių dienų
Omaras Chajamas: ne vien Rubijatai
Matematinė kalba ir simbolika
Ar mašina kada nors mąstys?
Visos kalbos vertos pagarbos
Mozarto muzikos galia
Kietas ar minkštas
Šis tas apie balsą
Smegenys yra tampomi
Svarbūs terminai
Skurdo kultūra
Rašmenys
VartiklIs