Saviti delikatesai

Kopi Luwak kava

Kavos pupelės iš Sumatros, perėjusios civetų (palminių musangų), mažo į katę panašaus gyvūno, virškinimo traktu. Po fermentacijos gyvūnų virškinimo trakte pupelės būna praradusios kartumą. Išrinktos iš džiunglėse rastų išmatų, pupelės švariai nuvalomos. Kava turi šokolado poskonį (na,... ne to „šokolado“, apie kurį galite pagalvoti).
[ Redaktorius yra ja mėgavęsis – tad drąsiai galite pabandyti ir Jūs ]
civetas Saltinis Luwak puodelis

Natūraliai palminių musangai (civetos) „pagamina” tik 5 t kavos. Vienu metu beveik visą jos kiekį supirkdavo Japonija, tad Lietuvoje buvo tapę sunku gauti. Ją renka Javos, Sumatros ir Sulavesio salose, o mažesnius kiekius – Filipinuose ir Vietname. Todėl pastaruoju metu, išpopuliarėjus šiai kavai, imta palminiai musangai laikyti žvėrelių fermose. Aišku, jų „gaminta“ kava nėra jau tokia kokybiška (laisvėje, jos išsirinkdavo pačias geriausias, labiausiai sunokusias pupeles). O dar sukurti metodai jų aromatizavimui cibetinu. Tačiau jų ir kaina mažesnė, o ir paklausą lengviau patenkinti.

Kregždžių lizdai        

Kregždžių patinai seilėmis sulipdo lizdus, kurie laikomi delikatesais Kinijoje. Jų kaina labai didelė, nes lizdo lipdymas trunka apie mėnesį. Patys lizdai laikomi beskoniais, tačiau dedami į sriubas ir laikoma juos turint gydomųjų savybių (virškinimo, balso pagerinimui, imuninės sistemos sustiprinimui). Tokia sriuba yra mažai koloringa, tačiau joje yra amino rūgščių (ypač aspartinės (4,7%) ir prolino (5,3%), pagerinančių regeneraciją; cisteino ir fenilalanino (4,5%), pagerinančio atmintį, ir kt.), kalcio, geležies, kalio ir magnio. Deja, yra žmonių alergiškų jai.

Sriubai naudojami balti, juodi arba raudoni lizdai (jie vadinami „Rytų ikrais“). Vandenyje ištirpinti lizdai įgauna želatino pobūdį ir gali būti naudojami sriubai (yanwo Kinijoje) arba saldžiai sriubai (tong sui). Saldi sriuba yra iš lizdų ir gabalinio cukraus, o į sūrią dedami vištienos sultinio, krūtinėlės gabaliukų, putpelių kiaušinių, grybų, o kartais ir kumpio. Čingų dinastijos laikų kurinarijos vadovas „Suiyuan šidan“ paukščių lizdus laikė delikatesiniu ingredientu, nenaudojamu su niekuo, kas jį užgoštų, ar aliejingu. Ir kadangi jis buvo brangus, tai buvo pateikiamas santykinai dideliais kiekiais, kad būtų pilnai pajaučiama jo tekstūra ir pasimėgaujama. Be sriubos, paukščių lizdai gali būti panaudojami kaip kitų patiekalų ingredientai: su ryžiais gaminant paukščių lizdų kondžei arba įdedami į kiaušinių tartus ir pan.
Didžiausiais paukščių lizdų eksportuotojais yra Indonezija (apie 2000 t), Malaizija (apie 600 t) ir Tailandas (apie 400 t). 1 kg kaina – nuo 2000 iki 10 tūkst. dolerių. Lizdų „derliaus“ nuėmimas kai kur sumažino kregždžių populiaciją.

Proga paskaityti: Paukščių lizdai

Argano aliejus        

Maroke ožkos karstosi po argano medžius, ieškodamos jo vaisių ir riešutų. Kai riešutai pašalinami su išmatomis, vietiniai renka juos ir iš jų spaudžia geltoną aliejų, kuris, sakoma, turi gydomųjų savybių. Jis taip pat naudojamas kosmetiniams kremams.
Daugiau Delikatesai: Argano aliejus...

Avino skrandis škotiškai

Haggis - tradiciškai škotiškai laikomas patiekalas, kuris gaminamas verdant avies skrandį, iškimštą avies smulkintais vidaus subproduktas (širdimi, kepenimis, plaučiais) sumaišytais su svogūnu, lašiniais, kepintais miltais, prieskoniais ir druska (rusai turi panašų patiekalą, kurį vadina niania). Išoriškai haggis primena vėdarus. Paprastai jis patiekiamas su neeps&tatties (griežčių ir bulvių tyre). Anglakalbėse šalyje jį vakarienei ruošia paprastai sausio 25 d., garsaus škotų poeto R. Burns‘o gimimo dieną, parašiusiam „Odę hagiui“.

Surstromming – rauginta silkė  

Tai raugintos Baltijos silkės konservai - nacionalinis Švedijos patiekalas. Išvalyta silkė pasūdoma ir atvirame inde paliekama rūgti. Šio proceso metu susidaręs sieros vandenilis ir suteikia produktui ypač aštrų, savitą kvapą. Tada silkė uždaroma konservų dėžutėse, kur toliau rūgsta.

16 a. Gustavo I Vazos karo veiksmų prieš vokiečių miestą Liubeką metu ėmė trūkti druskos, todėl silkė imta silpniau sūdyti, todėl ji pradėdavo „pūti“. Dėl karo sąlygų ir bado pavojaus tokia silkę imta vartoti maistui. Visų nuostabai, jos skonis nebuvo bjaurus, o kai kam jos rūgštelė netgi patiko. Apie naują patiekalą pasklido kalbos, o kadangi druska buvo nepigi net taikiu metu, šiaurinėje Švedijoje varguoliai ėmė „rauginti“ silkę.

Dėl ypač stipraus kvapo Surstromming‘ą vengdavo paduoti per puotas, nors dabar ji ir laikoma delikatesu. Tačiau vis tik geriau ją ragauti ne namuose, o gamtoje ar kitoje nuošalioje vietoje. Kai kurios avialinijos 2006 m. uždraudė vežti Surstromming‘o skardines dėl, atseit, potencialaus jų „sprogimo“ pavojaus.
Tikri gurmanai ją valgo tiesiai iš skardinių. Švedai ją valgo su virtomis bulvėmis, pomidorais, svogūnais ar duona su sviestu. Populiariausi gėrimai prie šio patiekalo: alus, degtinė, pienas arba švediškas giros analogas julmustas. Kai kurie gurmanai ją užkanda bruknėmis ir užsigeria pienu.

Taip pat skaitykite silkės istoriją ir jos patiekalus

Kirmėlių sūris

Italijoje uždrausta prekiauti sukirmijusiu Casu Frazigu sūriu, paprastai vadinamu „supuvusiu sūriu“, nes jį saugu valgyti tik kelias savaites liepos-rugpjūčio mėnesiais. Brandinant sūrį, Piophila casei musės į jį padeda savo kiaušinėlius. Išsiritusios lervos šliaužioja po sūri palikdamos savo išmatas, suteikiančias sūriui nepaprastai aštrų kvapą, puvėsio skonį ir minkštą tarsi grietinė sūrio padermę. Sūris pateikiamas daugiausia per vestuves ir kitas šeimos šventes.

Baobabo vaisiai                            

Amerika ir Europa aprobavo naują neįprastą vaisių iš Afrikos ir jis užplūdo jų rinkas. Tai baobabo vaisiai, gaubiami kieto kevalo, turi 6 kartus daugiau vitamino C nei apelsinai ir 2 kartus daugiau kalcio nei pienas.

Šiuos vaisius afrikiečiai valgė tūkstančius metų, o dabar jais galės mėgautis ir „civilizuotas“ pasaulis. Mat nuo 1997 m. visi maisto produktai turėjo būti aprobuoti, kad jais būtų galima prekiauti. Baobab Fruit

Baobabo medžiai auga įvairiuose Afrikos vietose ir yra įvairiai panaudojami. Jie gali augti šimtus metų ir užauga iki 30 m aukščio, o skersmuo siekia iki 15 m. Apie 80% sudaryti iš vandens. Jų vidus dažnai yra tuščias, tad jie naudojami kaip barai, parduotuvės ar net kalėjimai.

Baobabo lapai valgomi kaip skanėstas, vaisio minkštimas, ištirpintas piene ar vandenyje, naudojamas gėrimui, sėklos valgomos žalios arba pakepintos. Vaisius, žievė ir lapai naudojami gydymui, tame tarpe ir karštigei bei inkstų ligoms. Baobabo vaisius yra 15-20 cm ilgio. Europoje bus naudojamas jo baltos spalvos minkštimas, sandara primenantis sūrį, bei iš vaisiaus pagaminti milteliai.

Rinkos išsiplėtimu ypač džiaugiasi Afrikos gyventojai, nes jie gali rinkti ir parduoti baobabo vaisius, kurie anksčiau tiesiog supūdavo.
Daugiau Baobabo vaisiai...

Gyvačių vynas        

Tai alkoholinis gėrimas, kai į ryžių ar duonos degtinę panardinama visa gyvatė, arba į ją sulašinama gyvačių kraujo. Etanolis denatūruoja gyvačių nuodus ir juos padaro nepavojingais. Pirmąkart apie jį pranešama iš Čžou dinastijos Kinijos, priskiriant tonuso pakėlimą bei keletą kitų naudingų ir gydomųjų poveikių. Jis paplitęs visoje Pietryčių Azijoje (tačiau ir Lietuvoje kai kur į degtinės (samagono) butelį įleisdavo gyvatę ir tai naudodavo kaip vaistą). Pvz., jo galima gauti Taivanio sostinės Teipėjaus garsiajame naktiniame turguje Chuasi rajone.

Vietname gyvatėms perpjaunamas pilvas ir kraujas sulašinamas į statinę su ryžių vynu. Kartais į taurę įdedama dar tebeplakanti gyvatės širdis. Šiuo vynu užgeriami patiekalai iš gyvatienos. Vietiniai mano, kad ugninis, nemalonaus skonio gėrimas turi gydomųjų savybių.
Taip pat paskaitykite Man pietums trejetą gyvačių!

Fugu

Fugu ruošiamas iš Takifugu niphobles (iš keturdančių pūsliažuvių rūšies), turinčios mirtinai pavojingų nuodą etrodotoksiną (stipresnį už kalio cianidą). Tik patyrusiams virėjams leidžiama iš jos ruošti patiekalus. Patiekiama daugiausia kaip sašimi.

Dėl rizikos, nuo 1958 m. specialiuose Japonijos restoranuose virėjai privalo praeiti atitinkamą mokymą ir gauti licenziją. Ir vis tik nepaisant to, 2004-2007 m. nuo jos mirė 15 žmonių, o 115 buvo gydoma ligonnėje. Senovėje virėjas, apsinuodijimo žuvimi atveju, taip pat privalėjo ją suvalgyti (arba atlikti ritualinę savižudybę). Vėliau ilgą laiką buvo draudžiama gaminti ir net gaudyti šią žuvį.
Veisiant žuvis dirbtinai, galima išvengti nuodo kaupimosi parenkant žuvų maitinimą. Tačiau tai sulaukia kvalifikuotų virėjų pasipriešinimo, kurie nenori prarasti gerai apmokamo darbo.

Dojo Tofu – apkepas su žuvytėmis

Tai japonų ruošiamas tofu (sojų „varškės“) apkepas su nedidelėmis į ungurį panašiomis žuvytėmis. Nustebina ne tiek pats patiekalas, kiek jo paruošimo būdas – žuvytės kepimui dedamos gyvos (sic!).
Daugiau apie tai -> Dojo Tofu – pragaras žuveliokams.

Perinti ančių kiaušiniai      

Balutas (Filipinuose ir kitose Pietryčių Azijos šalyse) yra užperėtas anties kiaušinis su susiformavusiu ančiuku viduje.
Valgomas taip: pradaužus išgeriamas skystis. Tada vaisius pabarstomas druska ibei pipirais ir suvalgomas žalias.
Daugiau Delikatesai: Balutas

Beje, tuose kraštuose nepaprastu delikatesu laikomas ypatingo kvapo Diurano vaisius...

Ekskrementai      

Ekskrementai gaunami maistui praėjus virškinimo traktą. Daugelyje pasaulio vietų jie panaudojami tręšimui. Ta prasme jie ir šiandien papuola ant mūsų stalo... Bet apie jo naudojimą maistui neigiamai atsiliepiama jau Biblijoje: „... manęs nesiuntė tam, kad tai pasakyčiau ir žmonėms, sėdintiems tarp mūrų, kurie turės kartu su jumis valgyti savo pačių išmatas ir gerti savo šlapimą“ (Iz 36:12). O štai Ezechielio knygoje Viešpats liepia pranašui kepti paplotėlius sutaisytus su žmogaus kaku, tačiau, tiesa, leisdamas jį pakeisti karvės išmatomis.

Nepaisant užsipuolimų, eksementai išlaikė kai kurias pozicijas, ypač medicinoje, pradedant Hipokrato laikais, o ypač išpopuliarėjo 16 a. Bet ryšių išlikę – pvz., Indijoje (ir kai kur kitur) valgo tik dešiniąja ranka, nes kaire naudojasi tualete.

Vis tik įdomu, kad maistui kartais naudojama tai, ką daugelis kategoriškai linkę maistu nelaikyti. Šiaurės amerikos indėnai Čikagos rajone virė sriubą iš triušių ir elnių mėšlo. Pietryčių Azijoje, ypač Tailande, pelių išmatos naudojamos kaip afrodiziakas. Jau neminint apie pradžioje paminėtą Kopi Luvako kavą.
[ Tiesa vyresni žmonės Lietuvoje dar prisimena, kad pokariu ir net iki pat Nepriklausomybės (kol kaime dar buvo pakankamai arklių ir leido auginti kiaules), žiemos metu buvo renkamos arklių išmatos ir jomis šeriamos kiaulės – ir visai neblogi lašinukai užaugdavo... ]

Tailando šiaurėje esantis Phayou miestas žinomas tuo, kad kulinariniams reikalams sunaudoja visas įmanomas (ir atrodytų neįmanomas) raguočių (karvių, jaučių, buivolų) dalis, tame tarpe ir drumstą žalsvą skystį iš antrojo atrajojančių galvijų skrandžio – jis vadinamas phia. Tiesa, vietiniai prie jo prideda dar vieną žodį (reiškiantį ekskrementai) ir vadina khi phia. Jis naudojamas įvairiems pagardams, ypač pikantiškoms salotoms.

Skruzdžių kiaušinėliai        

Tai apibendrintas skruzdžių kiaušinių ir skruzdžių lėliukių įvardijimas. Pietryčių Azijoje (tajų kalba khai mot daeng) naudojami skruzdžių-audėjų (arba kitaip „žaliųjų skruzdėlių“, Oecophylla, kurios Tailande vadinamos raudonosiomis skruzdėmis) kiaušiniai. Juose gausu proteino (100 g turi per 8.2 g proteino), o sriuboms, omletams, salotoms suteikia rūgštelės (tad kartais Tailande naudojamos vietoje citrinos ar acto) ir traškumo. Juose mažiau riebalų ir kalorijų, nei vištų kiaušiniuose, tai pat nemažai mineralų: kalcio, fosforo, geležies, natrio, kalio, vitaminų B1 ir B2, niacino (nikotino rūgšties arba vitamino B3). Beje, šiaurės Tailande
valgomi ir po žeme gyvenančių Maeng mun skruzdžių kiaušinėliai. Laose populiari skruzdėlių kiaušinėlių sriuba. Skurdžios bendruomenės veisia skruzdžių „fermas“, kuriose kiauššineliai renkami gegužės-birželio mėn. Beje, skruzdžių kiaušinėlių galima nusipirkti ir konservuotų.

Meksikoje Escamoles yra gaminamas iš juodųjų skruzdžių kiaušinėlių, surenkamų iš skruzdėlių kolonijų, įsikūrusių prie agavų šaknų. Rinkti reikia prieš pat lervoms virstant skruzdėlėmis. Rinkėjai būtinai dėvi pirštines, saugančias nuo skruzdžių kandžiojimo. Jų skonis primena kukurūzus ir dažnai valgomi įdarius jais tako.


Saviti vaistai        

Mumijus        

Tibetiečiai jį vadino kūną saugančiu, šilumą palaikančiu „asiliu“, kitos rytų tautos - „ilirijietiška smala“, tadžikai ir dabar - „mumijanasiliu“.

Manoma, kad žodis atkeliavo iš Egipto ir tapatinamas su numirėlių mumifikavimu (apsaugojimu nuo puvimo). Tačiau Persijoje jis vadintas „mum“ - vaškas.

Silkė ir kita...
Viskas iš obuolių
Manos beieškant
Po truputį apie skonį...
Pienas – už ir prieš
Delikatesai: Balutas
Delikatesai: Argano aliejus
Man pietums trejetą gyvačių!
Imbieras - virtuvėje ir vaistams
Soma, gėrimas iš musmirės?
Dojo Tofu – pragaras žuveliokams
E-bylos: ko nepasako mistiniai E-kodai?
Kaip maisto išvaizda ir kvapas atsiliepia jo skoniui?
Žarnyno bakterijų perspektyva
Šventiniai patiekalai
Patiekalai iš žuvies
Placebas: kas tai?
Miškinis skudutis
Kokos ritualai
Vėžių paradas
Vartiklis