Gnosticizmas ir jo šaltiniai: Iš Nag Hammadi rinkinio

Alogenas

Redaktorius: rengiamasi netrukus paskelbti gnostikų traktatą „Alogenas“. Tad, kol jis dar truputį tvarkomas, iš pradžių pateiksime tik jo pristatymą, o jis pats pasirodys netrukus...

„Alogenas“ – 3-is 9-ių puslapių traktatas Nag Hammadi XI kodekse. Po kelias eilutes yra neįskaitomai pažeista daugelio puslapių viršuje. Skirtingai nuo kitų setitų kūrinių, „Alogenas” pristato eilę apreiškimų.

„Alogenas“ yra apreiškimo kažkokiam Alogenui, kurį jis užrašo savo „sūnui“ Mesui, išaiškinimas. Ne betarpiška pakartoto alogeno kreipimosi į Mesą prigimtis seka iš paties vargo „Alogenas“, kuris reiškia „Svetimas“, „Kitos rasės“ (Pr. 4:2 – „kitos sėklos“), vardo, kuriuo dažnai tuo metu įvardijo Setą ar dvasinės setitų rasės atstovą (o Messos - „vidurinis“ - t.y. tarpininkas tarp dieviškosios ir žemesnių sferų). Tad skaitytojas jau skatinamas tapatintis su Mesu ir mokytis iš Alogeno, kaip įveikti baimę ir nežinią, kurie pradžioje glumino ir Alogeną. Skaitytojas taip pat sužinos, kaip apmąstyti kiekvieną Šventųjų žinių lygį, o ypač tai, kai pasiekti visišką savo dvasinio vidinio Aš realizaciją Dieviškajame Aš.

Traktatą sąlyginai galima padalinti į dvi dalis. Pirmoji dalis (45.1-57.23) į priekį iškelia penkis moteriškosios Juelės (Ijuilės) apreiškimus, esančius dieviškų (Trejopų) galių aprašymu (palyg. neoplatoniškąją triadą to on, zoe, nous), tame tarpe ir Barbelo aeono, esančio Pirmąja mintimi („apimančia formas tų, kurie tikrai esti“). Antrojoje dalyje jau labiau filosofine kalba aprašomas „Alogeno iškilimas“ kaip nuoseklus Dangaus šviesulių atskleidimas. Baigiamoji scena, „Pirminis Nepažinaus atskleidimas“, pateikia transcendentalų Dievą kaip nematomą, neišmatuojamą, nesuvokiamą „Dvasinę neregimą trejopą jėgą“, „geriausią iš geriausių“, parodoksaliai egzistuojančią „nebūtiškai“.

Skirtumu tarp dalių galima paaiškinti skirtingais šaltiniais arba tikslais. Barbelo taip pat sutinkama „Jono apokrife“, kur ji susijusi su tuo, kaip Sofija į Visatą įnešė padalijimą. Tačiau barbeliškasis gnosticizmas išreiškia pozityvų dieviškosios tikrovės atskleidimą ir neaiškina, iš kur atsirado blogis. Antroji „Alogeno“ dalis turi paralelių su „Jono apokrifu“ aprašant transcendentinį Dievą. Tačiau irgi tas žinias pateikia kylančiu būdu, panašiu herministinio gnosticizmo. Tad „Alogeno“ autorius sėmė savo filosofinį monizmą iš tų pačių šaltinių ir abi dalys turėjo tą patį tikslą – pateikti dvasinio tobulėjimo modelį. Kaip ir „Trijose Seto stelose“ siūloma šlovinti dieviškąsias šloves.

Laikant, kad skaitytojas jau pasiekė išsivadavimą iš blogio (ir tikriausiai yra išklausęs paruošiamąjį mokymą ar yra inicijuotasis), jis nukreipiamas į dangiškąjį kelią, šlovinant dieviškumą, į Pažinimo įlanką, į vitalias gyvenimo jėgas ir galiausią į tą būtį kuri yra ne-būtis. Hermetiškojo pakilimo ritualai laikas nuo laiko mus siunčia prie visuomeninio gyvenimo taisyklių.

Kai galiausiai Joulė išvyksta, Alogenas praleidžia visą šimtmetį ruošdamasis naujoms vizijoms – ir neapviliamas. Jis paimamas į šventąją vietą, kur jam dangiškos galios paaiškina, kaip jam gali būti atskleista apie Nežinomąjį, Vieną. Alogenas kyla iki pat Trejopos galios ir aprašo Nežinomąjį transcendentiniais ir paradoksaliais terminais. Alogenui nurodoma paslėpti knygą kalne – matyt todėl. kad ji skirta ne visiems, tik pažengusiems.

Traktatas sukėlė susidomėjimą, nes neoplatonikas Porfirijus rašė, kad Plotinas užsipuolė kažkokius gnostikus, pateikiančius „Zoroastro, Zostriano, Nikofėjaus, Alogeno, Meso ir panašių apreiškimus“. Tai rodo apie tam tikrą gnostikų ryšį su vėlyvuoju platonizmu. Juk gnostikai „apreiškia“ tas tiesas, apie kurias Plotinas sako paėmęs iš paties Platono.

Taip pat įdomu, kad „Alogenas“ nerodo jokio dėmesio materialiajam pasauliui, nes nemini jokio demiurgo, kūrusio pasaulį, kurį gnostikų tradicijose įprasta priešpastatyti dvasiniam, Aukščiausiajam ir Nepažiniam Dievui. Taip pat tekste nėra skatinimo asketiniam gyvenimui bei libertiniškos etikos. Labiau skatinama pažinti vidinę patirtį per filosofines studijas, atsiriboti nuo išorinių to trikdžių, kurias gali sukelti įvairios apeigos – pasninkavimas, lytinis susilaikymas, krikštas ir šventųjų vardų ar „balsių“ kartojimas.

Kilęs iš Aleksandrijos graikiškas „Alogeno“ tekstas datuojamas ne vėlesniu nei 300 m. laikmečiu, o koptiška versija turi būti ankstesne. „Alogenas“ nėra krikščioniškojo gnosticizmo tekstas. 20 a. 8-me dešimtm. rastas ir „Alogeno gundymas“ (koptų kalba – publikuotas tik 2006 m.), deja, smarkiai pažeistas. Jame Sakla*) (Šėtonas) gundo Alogeną.

Epifanijus iš Saliami „Prieš erezijas“ mini, kad setitai parašė knygų ir „Svetimo“ vardu, nes Setas turėjo 7 sūnus vadinamus „svetimais“. Manoma, kad „Alogenas“ yra alegorija į Setą. Kitur senaisiais laikais neminimas Alogeno vardas.


*) Sakla (arba Saklas) – šio pasaulio demiurgas arba kūrėjas, dažniausiai sutinkamas setitų tekstuose. Manichėjų tekstuose jis yra materialaus pasaulio demoniškasis tvėrėjas (kartu su Nabroelu, tamsos valdovu). Abramėų kalba „sakla“ reiškia „kvailys“. Taip vadintas ir Samuelis, Jaldaboatas. Galima traktuoti ir kaip „šėtoną“.

Literatūra

  1. J.M. Robinson. The Three Steles of Seth and the Gnostics of Plotinus// Proceedings of the International Colloquium on Gnosticism, ed. G. Widengren, 1977.
  2. J.D. Turner. XI, 3: Allogenes// Nag Hammadi Codices XI, XII and XIII, ed. C. W. Hedrick
  3. A.C. Wire et al. Allogenes (XI,3)// The Nag Hammadi Library in English, ed. J. M. Robinson, 1977.
  4. B.A. Pearson. Seth in Gnostic Literature// The Rediscovery of Gnosticism, ed. by B. Layton, E.J. Brill, 1981
  5. K.L. King. The Revelation of the Unknowable God. with Text, Translations, and Notes to NHC XI,3 Allogenes, 1995
  6. A.C. Wire. Allogenes: Introduction// Nag Hammadi Codices Xi, Xii, Xiii, ed. by E.H. Pagels, Ch.W. Hedrick. E.J. Brill, 1990
  7. D. Burns. Apophatic Strategies in Allogenes// Harvard Theological Review, 103:2, 2010

Papildomai:
Trys Seto stelos
Kainitai ir setitai
Adomo apokalipsė
Archontų hipostazė
Patikimas mokymas
Kita gnostikų Ieva
Griaustinis, Tobula mintis
Krikščioniškasis gnosticizmas
Moteriškasis sutvėrimo pradas
Gnostikai Irenėjaus interpretacijoje
Žmogaus išsilaisvinimas. Valentinas
Budizmo įtaka Vakarams: Basilidas
Gnosticizmas ir ankstyvoji krikščionybė
Efraemas Sirietis: gnosticizmo kritika
Gnostikų kūrinių vertimai į lietuvių kalbą
Nag Hammadi bibliotekos atradimas
Ankstyvoji krikščionybė Egipte
Filosofijos atsiradimo istorija
Gnosticizmas: ofitai
Apie prisikėlimą
Filosofijos skiltis
Vartiklis