Gnosticizmas ir jo šaltiniai

Adomo apokalipsė

Adomo apokalipsė yra vienas iš gnostikų raštų, 1945 m. rastų Nag Hammadi. Datuotina 1-2 a. ir parašyta koptų kalba. Greičiausiai ji nėra krikščioniškosios pakraipos ir atstovauja gnosticizmo setitų šaką, nors A. Böhlig'as*) spėjo, kad pradinis variantas galėjo būti kilęs Sirijos-Palestinos apkrikštijusiųjų sektoje. Mat „Apokalipsė“ baigiama trimis vardais (Jesėjus, Mazarėjus, Jesedekėjus), kurie gali būti Jėzaus vardo variantai, nes sutinkami ir kituose raštuose. „Pistis Sophia“ pats Jėzus save tapatina su „Seto gimine“. Ši hipotezė leidžia ją sieti su Negyvosios jūros rankraščiais.

„Egiptiečių evangelija“ gali būti sukrikščioninta „Adomo apokalipsės“ versija. Pagal naudojamas netradicines gnostikams tris angelų vardų grupes a) Abrasaksas, Sablo ir Gamalielas; b) Michėjus, Micharas, Mnesinas; c) Jesėjus, Mazarėjus, Jesedekėjus} ją galima sieti su veikalu be pavadinimo iš „Briuso kodekso“, „Egiptiečių evangelija“, „Zostrianas“ ir „Trejopa Protenoja“.

„Adomo apokalipsėje“ Adomas aiškina sūnui Setui, kad jis ir Ieva kadaise buvo galingesni nei pats jų kūrėjas, tačiau neteko pažinimo, kai demiurgas juodu atskyrė. Adomas atskleidžia sūnui apie tris svetimuosius, išpranašavusius Seto gimimą ir per jį to pažinimo išsaugojimą. Toliau perteikiamos pranašystės apie būsimus demiurgo bandymus sunaikinti žmoniją, tame tarpe ir Tvaną. Tačiau angelai išgelbės Seto giminę. Tuo tarpu Nojus lieps savo sūnums tarnauti Sutvėrėjui "baimėje ir vergystėje". Vėl pasirodžius Seto giminės žmonėms, įniršęs Sutvėrėjas bandys juos sunaikinti krintančia ugnimi, siera ir derva (galbūt, tai aliuzija į Sodomos ir Gomoros sunaikinimą). Galų gale atsiras šviesuolis, apie kurį 13 karalysčių pateiks skirtingus aiškinimus apie jo kiltį, ir tik karta be karaliaus pasakys tiesą.

Adomo žodžiai Setui (ne gnostiškieji) pateikiami ir "Adomo ir Ievos konflikte su Šėtonu", "Adomo ir Ievos gyvenime" bei "Adomo testamente".


Adomo apokalipsė

Būdamas 700 m. amžiaus, Adomas atskleidė sūnui Setui, sakydamas:

Sūnau Setai, įsiklausyk į mano žodžius. Kai Dievas mane sutvėrė iš žemės, bei Ievą, jūsų motiną, aš praėjau su ja per šlovę, kurią ji regėjo aeone, iš kurio mes kilome. Ji mane išmokė amžinojo Dievo pažinimo žodžių. Ir mes buvome panašūs į didžiuosius amžinuosius angelus, nes buvome aukščiau, nei mus sutvėręs Dievas ir jo galios, kurių nežinojome.

Tada Dievas, aeonų ir galių valdovas, įniršęs mus perskyrė. Ir tapome dviem aeonais. Iš šlovė paliko mūsų širdis, mano ir jūsų motinos Ievos, kartu su pirmuoju pažinimu, kurį įkvėpė į mus. Ir ji [šlovė] dingo mumyse; ji perėjo į [ … ] didingą [ … ], kuris turės ateiti, ne iš to aeono, iš kurio kilome mes, aš ir jūsų motina Ieva. O jis [pažinimas] perėjo į didžiųjų aeonų sėklą. Todėl aš pats šaukiu vardu to žmogaus, kuris yra didžiosios kartos sėkla arba iš kurios [jis ateina]. Po tų dienų, amžinasis Dievo tiesos pažinimas paliko mane ir jūsų motiną. Nuo to laiko, mes mokėmės apie negyvus daiktus, kaip žmonės. Ir sužinojome apie mus sutvėrusį Dievą. Nes nebuvome svetimi jo galioms. Ir tarnavome jam baimindamiesi ir vergaudami. Ir po viso to, mūsų širdys patamsėjo. Dabar užmiegu su mintimi širdyje.

Ir regėjau tris vyrus [stovinčius] prieš save, nežinodamas, į ką jie panašūs, nes jie nebuvo mus sukūrusio Dievo galios. Jie buvo iškilesni [ … ] už šlovę, ir [ … ] žmonės [ … ] sakydami man: "Pabusk, Adomai, iš mirties miego ir išgirsk apie aeoną ir giminę to žmogaus, kuris gims gyventi, kuris kils iš tavęs ir Ievos, tavo žmonos".

Išgirdę tuos žodžius didžių vyrų, stovinčių prie mane, abu, aš ir Ieva, nuliūdome savo širdyse. Ir Viešpats, mus sukūręs Dievas, stojo prieš mus. Ji tarė mums: "Adomai, kodėl [abu] liūdite savo širdyse? Ar nežinote, kad aš esu jus sutvėręs Dievas? Ir aš įkvėpiau į jus gyvybės dvasią kaip gyvąją sielą". Tada tamsa uždengė mums akis.

Tada mus sutvėręs Dievas sukūrė sūnų, iš savęs ir Ievos, jūsų motinos. Aš žinojau karštąjį jūsų motinos troškimą, nes [ … ] savo mintyse [ … ] žinojau karštąjį jūsų motinos troškimą. Tada mūsų amžinojo žinojimo galia mumyse buvo sunaikinta ir mus apėmė silpnumas. Todėl mūsų gyvenimo dienų liko nedaug. Nes žinojau, kad papuoliau į mirties valdžią.

Ir dabar, mano sūnau Setai, aš atskleisiu tau dalykus, kurios perdavė tie vyrai, kuriuos mačiau prieš save: baigdamas šios kartos laikotarpį ir kai kartos metai baigiasi, tada [ … ] vergaus [ … ].

Kai pasipils visagalio Dievo liūtis, ir kai galės sunaikinti visą gyvastį [mėsą[ žemėje - kartu su tos giminės žmonėmis, kuriems perėjo pažinimo gyvenimas, atitekęs iš manęs ir jūsų motinos Ievos. Nes jie bus labai svetimi jam. Po viso to, didingi angelai pasirodys ant aukštųjų debesų, kurie tuos žmones nuneš ten, kur gyvybės dvasia randasi [ … ] šlovė [ … ] ten, [ … ] ateis iš dangaus į žemę. Ir visa gyvasties įvairovė liks vandenyse.

Pagaliau dievo įniršis nurims. Ir jis išleis savo galią virš vandenų; ir suteiks galią savo sūnums ir jų žmonoms kaip arką su gyvūnais, kurių pasigailės, ir dangaus paukščių, kuriuos pašauks ir išleis virš žemės. Ir tars Dievas Nojui, kurį [ateities] kartos vadins Deukalionu: "Žiūrėk! Aš išgelbėjau [tave] arkoje su žmona ir sūnumis bei jų žmonomis, su gyvūnais ir dangaus paukščiais, kuriuos pašaukiau ir išleidau virš žemės. Todėl atiduodu žemę jums – tau ir tavo sūnums. Teisingai valdysite ją, tu ir sūnūs. Ir jokia sėkla neatsiras iš jūsų žmonių, kuri apsireikštų mano akivaizdoje kita šlove".

Tada jie virs didingos šviesos debesiu. Pasirodys žmonės, kurie sukurti iš didžiųjų aeonų ir angelų pažinimo. Jie stos prieš Nojų ir aeonus. Ir Dievas tars Nojui: "Kodėl pasitrauki nuo "to, ką tau sakiau? Sukūrei kitokią kartą, tad paniekinai mano galią". Ir tada Nojus tars: "Galiu liudyti tavo galiai, kad tų žmonių karta nekilo nei iš manęs, nei mano sūnų [ … ] pažinimo".

Ir jis [ … ] tuos žmones ir nuves į pažadėtąją žemę ir pastatys jiems šventąją buveinę. Ir jie bus vadinami tuo vardu ir gyvens 600 m., pažinę nemirtingumą. Ir didžiosios Šviesos angelai gyvens su jais. Ir blogų darbų nebus jų širdyse, o tik Dievo pažinimas.

Tada Nojus visą žemę padalins savo sūnums, Hamui, Jafetui ir Šemui. Jis jiems sakys: "Mano sūnūs, įsiklausykite į mano žodžius. Žiūrėkite, aš padalinau žemę jums. Tačiau tarnaukite jam su baime ir vergiškumu visą savo gyvenimą. Neleiskite, kad jūsų palikuonys pasitrauktų iš Visagalio Dievo veido. [ … ] Aš ir jūsų [ … ] Nojaus sūnus: "Mano giminė teiks malonumą tau ir tavo galiai. Antspauduok ją savo tvirta ranka, baime ir įsakymu, kad visi palikuonys, kuris kils iš manęs, negalėtų nukrypti nuo tavęs ir Visagalio Dievo, o tarnautų paklusniai ir žinojimo baime".

Tada kiti iš Hamo ir Jafeto giminės ateis, 400 tūkstančių žmonių, ir apsistos kitose žemėse ir apsigyvens su tais, kurie kilę iš didžiojo amžinojo pažinimo. Ir tų galios šešėlis gins kartu apsigyvenusius nuo bet kokio blogio ir neaiškaus troškimo. Tada Hamo ir Jafeto giminė sukurs 12 karalysčių ir jų giminė taipogi apsigyvens kitų žmonių krašte.

Tada [ … ] susirinks pasitarimas [ …. ] mirusiųjų, iš didžiųjų amžinųjų aeonų. Ir ateis pas Sakla, savo Dievą. Jie įnirš ant galių, kaltindami didžiuosius žmones už jų šlovę.

Jie sakys Saklai: "Kokia galia žmonių, stovinčių jūsų akivaizdoje ir kilusių iš Hamo ir Jafeto giminės, kurioje priskaičiuojama yra 400 [tūkstančių] žmonių? Jie yra kitame aeone, iš kurio kilę, ir jie neteko visos jūsų šlovės ir jūsų rankos palaikymo. Nes Nojaus giminė per jo sūnus daro viską jūsų valia, ir [todėl turi] visas galias aeonuose, kuriuos gali valdyti, tuo tarpu tie žmonės ir gyvenantys jų šlovėje nesinaudoja jūsų valia.O jie yra didelė minia".

Tada aeonų dievas skirs jiems kai kuriuos iš tarnaujančiųjų jam [ … ]. Jie ateis į žemes, kur gyvena didieji žmonės, kurie nėra suteršti ir nebus suteršti jokių troškimų. Nes jų siela nekilusi iš nedoros rankos, o kilusi iš amžinojo angelo didžiojo įstatymo. Tada ugnis, siera ir derva bus skirta tiems žmonėms; ir ugnis bei [akinanti] migla apims tuos aeonus; ir nušvitusiųjų akys bei galios patamsės; ir aeonai nematys jų tomis dienomis. Ir nusileis dideli šviesos debesys; ir kiti dideli šviesos debesys nusileis ant tų iš didžiųjų aeonų.

Abrasaksas, Sablo ir Gamalielas nusileis ir paims tuos žmones iš ugnies ir pykčio [zonos]; pakels virš aeonų bei galių valdovų ir išgelbės [ … ] gyvenimo [ … ] ir atitolins juos [ … ] aeonų [ … ] buveinę didžiųjų [ … [ su šventaisiais angelais ir aeonais. Žmonės taps kaip tie angelai, nes nėra svetimi jiems. Ir jie gyvens neišnyksiančioje giminėje.

Ir vėl, trečią kartą, pažinimo šviesuolis praeis su didžia šlove, kad paliktų [kažką] iš Nojaus ir Hamo bei Jafeto sūnų – kad paliktų vaisius mezgančius medžius. Ir jis išgelbės jų sielas nuo mirties valandos. Visa kūrinija, kuri kilusi iš negyvos žemės, bus mirties valdžioje. Tačiau tie, kurie savo širdyse atspindės amžinojo Dievo pažinimą, nemirs. Nes jie gavo dvasią ne tik iš šios vienos karalijos, o gavo [ją] iš [ … ] amžinojo angelo. [ … ] šviesuolis [ … ] pakils [ … ] kuris miręs [ … ] Seto. Ir duos ženklus ir darys stebuklus, kad paniekintų valdančiuosius ir jų valdovą.

Tada valdančiųjų dievas sunerims sakydamas: "Kokia tai galia ar žmogus, kuris aukščiau nei aš?" Ir baisiai įnirš prieš tą žmogų. Tada šlovė pasitrauks iš gyvos šventuose namuose, kuriuos sau pasirinko. Ir valdantieji jo nematys savo akimis; nematys ir šviesulio. Tada jie nubaus žmogaus kūną, virš kurio buvo nusileidusi šventoji dvasia.

Tada angelai ir visos valdančiųjų kartos per klaidą naudos vardą klausdami: "Iš kur jis [suklydimas] kilo?" arba "Iš kur tie melo žodžiai, kurių neatpažino visi valdantieji, kilo?"

Tada pirmoji karalystė sakys, kad jis kilo iš [ … ]. Dvasia [ … ] į dangų. Jis auginamas danguje. Jis gavo jo ir valdančiųjų šlovę. Jis grįžo į motinos prieglobstį. Taigi, jis nuėjo prie vandens.

O antroji karalystė sakys, kad jis kilo iš didžio pranašo. Ir atskrido paukštis, paėmė kūdikį ir užnešė į aukštą kalną. Ir jis buvo auginamas dangaus paukščio. Angelas nusileido iš ten. Jis tarė jam: "Kelkis! Dievas tau duoda šlovę". Jis gavo šlovę ir jėgą. Taigi, jis nuėjo prie vandens.

Trečioji karalystė sako, kad jis gimė iš nekaltos mergelės. Iš buvo ištremtas iš miesto kartu su motina. Jį nunešė į dykumą. Jis buvo auginamas ten. Jis atėjo ir gavo šlovę ir jėgą. Taigi, jis nuėjo prie vandens.

Ketvirtoji karalystė sako, kad jis gimė iš nekaltos mergelės [ … ]. Jos ieškojo Saliamonas, kartu su Fersalo ir Sauelu bei savo kariuomene, kurios buvo išsiųstos. Pats Saliamonas pasiuntė savo demonų armiją ieškoti nekaltos mergelės. O jie nerado tos, kurios jie ieškojo, o tą, kurią jiems atidavė. Iš ją atgabeno. Ir ją paėmė Saliamonas. Ji tapo nėščia ir pagimdė sūnų. Ji augino jį dykumos pakraštyje. Užaugęs jis gavo šlovę ir jėgą iš giminės, iš kurios buvo pradėtas. Taigi, jis nuėjo prie vandens.

Penktoji karalystė sako, kad jis atsirado iš dangaus nukritusio lašo. Jis įkrito į jūrą. Bedugnė priėmė jį ir jį pagimdė ir pakėlė į dangų. Jis gavo šlovę ir jėgą. Taigi, jis nuėjo prie vandens.

O šeštoji karalystė sako, kad [ … ] į žemiau esantį aeoną, kad surinktų gėles. Ji tapo nėščia nuo gėlių aistros. Ji toje vietoje pagimdė jį. Gėlių sodo angelai išaugino jį. Ten jis gavo šlovę ir jėgą. Taigi, jis nuėjo prie vandens.

Septintoji karalystė sako, kad jis yra lašas. Jis nukrito iš dangaus į žemę. Drakonai jį nusinešė žemyn į urvus. Jis tapo kūdikiu. Dvasia nusileido ant jo ir nunešė aukštyn iš kur jis buvo nukritęs. Ten gavo šlovę ir jėgą. Taigi, jis nuėjo prie vandens.

Ir aštuntoji karalystė sako, kad debesis uždengė žemę ir apgaubė uolą. Jis atsirado iš jos. Virš debesio buvę angelai išaugino jį. Ten jis gavo šlovę ir jėgą. Taigi, jis nuėjo prie vandens.

Devintoji karalystė sako, kad jis kilo iš devintosios Mūzos, kuri atsiskyrė [nuo jų]. Ji užlipo į aukštą kalną ir [kurį] laiką sėdėjo ten, nes nusprendė pabūti viena, kad taptų androgenu. Jos troškimas buvo patenkintas ir ji tapo nėščia nuo to troškimo. Gimė jis. Virš troškimo buvę angelai išaugino jį. Ten jis gavo šlovę ir jėgą. Taigi, jis nuėjo prie vandens.

Dešimtoji karalystė sako, kad jo dievas pamilo troškimų debesį. Jis pradėjo jį savo rankoje ir išmetė virš debesies [kažkurį] lašą, ir jis gimė. Ten jis gavo šlovę ir jėgą. Taigi, jis nuėjo prie vandens.

Ir vienuoliktoji karalystė sako, kad tėvas troško savo dukters. Ji tapo nėščia nuo savo tėvo. Ji išmetė [ … ] kapą dykumoje. Angelas jį ten išaugino. Taigi, jis nuėjo prie vandens.

Dvyliktoji karalystė sako, kad jis kilo iš dviejų šviesuolių. Ten jis buvo užaugintas. Jis gavo šlovę ir jėgą. Taigi, jis nuėjo prie vandens.

O trylikta karalystė sako, kad bet kuris jų karaliaus gimimas yra žodis. Ir tas žodis ten gavo įsaką. Jis gavo šlovę ir jėgą. Taigi, jis nuėjo prie vandens, kad tų galių įsakas būtų išpildytas.

Tačiau karta, neturinti karaliaus, sako, kad Dievas jį išsirinko iš visų aeonų. Jis išugdė savyje neužterštos tiesos žinojimą. Jis kalbėjo: "Iš svetimų kraštų oro, iš didžiojo aeono, didysis šviesuolis atsirado. Iš jis sudarė kartą žmonių, kuriuos parinko savo švytėjimu, kad jie galėtų apšviesti visą aeoną".

Tada giminė, tų, kurie gaus jo vardą virš vandens ir jų visų, kausis prieš galią. Ir tamsos debesis nusileis ant jų.

Tada žmogės garsiai šauks: "Palaiminta tų žmonių siela, nes jie iš tikro pažįsta Dievą! Tegu gyvena jie amžinai, nes nėra sugadinti troškimų, kaip angelai ir nėra užbaigę darbų, tačiau jie stovi prie Dievo pažindami jį, kaip šviesa, kuri kyla iš ugnies ir kraujo".

"Mes visus savo darbus darėme neprotingai. Mes puikavomės visų savo darbų nedorybėmis. Mes burnojome prie Dievo tiesą, nes visi jo darbai [ … ] amžini. Jie prieš mūsų dvasias. Ir dabar žinome, kad mūsų sielos mirs".

Ir pasigirs balsas tardamas: "Michėjau, Micharai, Mnesinai, esantys virš šv. krikšto ir gyvojo vandens, kodėl jūs burnojote prieš gyvąjį Dievą nedorais balsais ir liežuviais, kurie nesako tiesos, bei sielomis, pilnomis kraujo ir blogų darbų? Esate kupini neteisių darbų ir jūsų kelyje malonumų ir pasilinksminimų. Užteršę gyvybės vandenį, jūs atėmėte iš jo galias, kurias saugoti buvote skirti".

"Ir jūsų mintys nėra tokios, kaip tų, kuriuos persekiojate [ … ] norėti [ … ]. Jų vaisius nedžiūna. Ir jie bus žinomi didiesiems aeonams, nes jų žodžiai, kurie yra aeonų Dievo, nebuvo nei atiduoti knygai, nei užrašyti. Tačiau angeliškosios [būtybės] atneš juos, apie kuriuos nežinos visos žmonių kartos. Ir bus jie aukštame kalne, ant tiesos uolos. Todėl jie bus vadinami "Amžinybės ir Tiesos Žodžiais" tų, kurie žino amžinąjį Dievą per angelų žinojimą ir mokymą; nes jis žino visus dalykus."

Toks apreiškimas, kurį Adomas perdavė Setui, savo sūnui; ir sūnus to išmokė savo palikuonis. Tokią slaptąją žinią Adomas perteikė Setui, kuri yra šventasis krikštas tų, kurie įgavo amžinąjį pažinimą iš gimusių iš Logoso ir amžinųjų nušvitusiųjų, kilusių iš šventosios [Seto] sėklos: Jesėjaus, Mazarėjaus, Jesedekėjaus ir Gyvojo Vandens.


*) Aleksandras Bohligas (Alexander Bohlig, 1912-1996) – vokiečių orientalistas, koptologas ir bizantologas. Po kelionės į Egiptą negrįžo į VDR ir ėmė dirbti Tiubingeno un-te. Žinomas kaip specialis tas koptų, gnosticizmo ir, ypač, manichėjų klausimais.

Literatūra

  1. James Charlesworth. The Pseudepigrapha and Modern Research
  2. George W. MacRae. The Coptic Gnostic Library, vol. 11
  3. James M. Robinson. The Nag Hammadi Library, 1990

Papildomai:
Archontų hipostazė
Kita gnostikų Ieva
Trejopa Protenoja
Patikimas mokymas
Griaustinis, Tobula mintis
Gnosticizmas: ofitai
Gnostikai: sutvėrimo veiksnys;
Kas tas gnosticizmas?
Žmogaus išsilaisvinimas. Valentinas
Budizmo įtaka Vakarams: Basilidas
Nag Hammadi bibliotekos atradimas
Gnostikų kūrinių vertimai į lietuvių kalbą
Filosofijos atsiradimo istorija
Trumpa graikų filosofijos istorija
Gnosticizmas ir ankstyvoji krikščionybė
Karpokratiečiai ir nuodėmingoji laisvė
Žydų misticizmas: Filonas Aleksandrietis
P. Florenskio teoantropokosmizmas
Angelai
Filosofijos puslapis
Mitologijos puslapis
Biblijos puslapis