Nyaya - indiškoji logika  
(Paruošė S.M.)  

Njaja (nyaya) - viena iš 6-ių induizmo filosofijos mokyklų. kelią į laisvę ir tiesos pažinimą grindžia logika. Jos tikslas išsklaidyti klaidingą supratimą, kuri aptemdo sielas. Pagal ją tikrovė egzistuoja iš realiai ir nepriklausomai nuo sąmonės. Pripažindami Vedas, savo koncepciją grindžia ne jomis.Išsilaisvinimą laiko galutiniu gyvenimo tikslu. Anot jų, viską, išskyrus Vedas, reikia vertinti kritiškai (abejoti ir diskutuoti), - tik taip galima pažinti tiesą. Pagrindinis jų tekstas – „Njaja sutros“.
Njaja pagrindus padėjo Gotama ir Akšapada – tad dar vadinama ir „Akšapados sistema“. Ji daugiausia nagrinėja teisingo mčstymo ir tikrovės pažinimo sąlygas. Anot jos, pažinimo objektais yra Aš, mūsų kūnas, jutimai ir jų objektai, pažinimo sugebėjimas, protas, veikla, mąstymo trūkumai, atgimimas, pasitenkinimo ir skausmo jausmai, kančia ir išsivadavimas iš kančių.
Njaja siekė iškaisvinti sielą iš kūno priklausomybės. Aš, t.y. atmanas, yra savarankiška substancija, besiskirianti nuo proto ir kūno, - ir įgaunanti sąmonės atributus per jutimus susisiejant su kokiu nors objektu. Tačiau sąmonė nėra neatskiriama Aš dalis. Tai atsitiktinė, šalutinė savybė – nutojanti liestis su Aš išsilaisvinus. Išsilaisvinimui reikia ėgauti tikrąjį Aš ir visų kitų patirties objektų pažinimą.
Njaja Dievą laiko pasaulio pirmąja priežastimi, jo sukūrimo ir sunaikinimo. Pasaulį Dievas kuria ne iš nieko, o iš amžinųjų atomų, ersvės, laiko, eterio, protų ir sielų. Dievo buvimą įrodinėja tuo, kad viskas pasaulyje privalo turėti priežastį. Be protaujančios priežasties niekas negalėtų egzistuoti. Kitu (moraliniu) argumentu yra žmogaus likimų skirtingumas. Džiugūs ir skaudūs dalykai yra ankstesnių gyvenimų pasekmė. Žmogus privalo atsakyti prieš Dievą už savo poelgius – ir jis baudžia ar apdovanoja už juos.

Pralaimėjimo ginče būdingų bruožų rūšys senojoje indiškoje logikoje Nyaya:

  1. teiginio, kurį reikia įrodyti, atsisakymas;
  2. argumento pakeitimas (pašalinimas, apsaugojimas), įvedant naujus svarstymus (prieštaravimus);
  3. prieštaravimas sau;
  4. teiginio nepripažinimas (atsisakymas);
  5. priežasties pakeitimas (pašalinimas);
  6. temos pakeitimas (pašalinimas);
  7. beprasmis kalbėjimas;
  8. nesuprantamo žargono naudojimas;
  9. padrikas, nenuoseklus kalbėjimas;
  10. "žiūrėjimas pro pirštus" į argumentavimo eilę;
  11. esminių argumentavimo žingsnių išmetimas;
  12. to, kas akivaizdu, išvystymas, nuodugnus dėstymas;
  13. kartojimasis;
  14. nutylėjimas;
  15. teiginio nesupratimas;
  16. sumanių, išradingų (daug resursų reikalaujančių) atsakymų norėjimas (stokojimas, reikalavimas);
  17. diskusijos išvengimas, apsimetant sergančiu ar pan.;
  18. sutikimas su pralaimėjimu, nurodant, kad ir oponento požiūryje yra nekorektiškumo;
  19. neatsižvelgimas į smerktinumą;
  20. peikimas (smerkimas) to, kas nėra peiktina (smerktina);
  21. nukrypimas nuo priimtos doktrinos (pripažinto principo);
  22. apsimestinė priežastis (ar apsimetimas suprantančiu).

Sankhjos sutros
Mandana Mišra
Patandžali joga
Bhadža govindam
Bodhičita - kario kelias
Ajurveda. Himnas laikui
Kaip suprantu indų filosofiją?
Dasanami sampradaja – vienuolynų tradicija
Meditacija: mokslinis požiūris į Absoliutą
Adivasi kultūra ir civilizacija
Senieji sankskrito raštai
Manu įstatymai
Advaita vedanta
Kagju budizmas
Upanišados
Mitologijos skiltis
Vartiklis