Šiame skyrelyje pateikiama trumpas Šyvos sūnų pristatymas:
Ganeša ir Subrahmanja.


GANEŠA

Ganešos Pagarbinimas (Stuti)

Ganesh

Šiuklaambaradharam Višnum
Aši Varnam Čiaturbhudžiam
Prasanna Vadanam Dhijajet
Sarva Vighnopašiaantaje
Agadžiaanana - Padmaarkam
Gadžiaananam Aharnišiam
Anėkadam Tam Bhakthaanaam
Ėkadantam Upaasmahė
(Medituokite į Ganešą, apsivilkusį baltais rūbais;
visa-persmelkiantį spindintį kaip mėnulis;
keturrankį ir maloningo veido.
Mes garbiname drambliaveidį -
Tą, kuris dieną ir naktį švyti prieš (Savo Motiną) Parvati,
kaip lotosas saulėje;
mes garbiname Dievą su viena iltim,
kuris tiek daug duoda Savo pasekėjams).

Bhadžianų*) giedojimas visada prasideda Bhadžiana, skirta Ganešai. Į Ganešą visada kreipiamasi prieš atliekant bet kokį apeiginį veiksmą (ar tai būtų įėjimas į naują namą, vestuvių iškilmės, ar kokios nors religinės apeigos) ir siekiama Jo malonės bei palaiminimo. Jis simbolizuoja palankumą, išmintį ir Dievo valią. Ganeša vaizduojamas su dideliu pilvu (Lambodhara), dramblio veidu (Gadžianana, Gadžiavadana, Gadžiamukha, Matanga Vadana; Matanga ir Gadžia - reiškia "dramblys", Vadana ir Mukha - reiškia "veidas").

Jo keturios rankos simbolizuoja keturias Vedas, jose laikomi: kilpynė (skirta iliuzijai sugauti), vytelė, ryžių ar saldumynų puodas ir lenktas kardas. Viena pakelta ranka - laiminanti, dovanojanti malonę ir apsauganti. Ganeša turi tik vieną iltį (eka dantam), kita nulaužta - ji simbolizuoja mūsų egoizmą, kuris taip pat turi būti palaužtas. Ant žmogaus kūno esanti dramblio galva simbolizuoja Žmogaus ir Dievo Vienybę (didžiulė dramblio galva ir dramblio jėga čia simbolizuoja Dievą). Jis važiuoja pasikinkęs pelę (mušika vahana). Šis derinys įkūnija dramblio jėgą, išmintį ir vikrios pelytės judrumą.

Ganesh Ganeša taip pat vadinamas "Ganapathi, Gananatha ir Gananajaka" - visi trys vardai reiškia "Ganų Vadas" (Ganai - tai didžiulė dieviškųjų Šyvos kareivių armija). Ganeša yra Šyvos ir Jo "Žmonos" Parvati (dar vadinamos Gauri, Giridžia, Ambika, Bhavani) "vyresnysis sūnus" - iš čia epitetai:
"Šyva Thanaja, Parvathi Thanaja, Pašiupathi Thanaja, Šiambho Kumara, Parvati Nandana ir kt. ("Nandana", "Thanaja" ir "Kumara" - reiškia "sūnus", "Pašiupathi" ir "Šiambho" - Dievo Šyvos Vardai).

Ganeša dar vadinamas "Vighnėšvara", tai reiškia, "Tas, kuris pašalina kliūtis" (atliekant bet kokį veiksmą). "Vighna Vinašiaka" reiškia tą patį ("Vighnam" - kliūtis, "Vinašiaka" - pašalintojas, griovėjas).

Vinajaka - tai dar vienas šio mėgiamo Dievo Pavidalo epitetas ir reiškia "Tas, kuris pradeda arba veda". Ganeša garsus savo ypatingu Intelektu, kuris leido jam suprasti Dievo prigimtį ir praeiti išbandymą, padėjusį perteikti šią išmintį pasauliui.

Viešpats Šyva pakvietė abu Savo sūnus - Ganešą ir Subramanją - apkeliauti pasaulį ir pasakė, kad tas, kuris atkeliaus pirmas, gaus vaisių. Subramanja didžiai užsidegęs tuojau pat sėdo ant savo povo ir greitai leidosi į lenktynes. Ganeša - su dideliu kūnu (maha kaja), raitas ant pelės - akivaizdžiai neprilygo Savo jaunesniam broliui. Kaip Jis galėjo tikėtis apkeliauti pasaulį? Dieviškieji tėvai, matydami Ganešą ramiai sėdintį ir nedalyvaujantį lenktynėse, paklausė, kodėl Jis dar nepradėjo kelionės. Bet Ganeša toliau sau ramiai sėdėjo ir, atrodė, visai nesiskubino pajudėti iš vietos. Šiek tiek vėliau, pamatęs, kad Subrahmanja jau artinasi, Ganeša apėjo aplink Savo tėvus ir, atsisėdęs prieš Juos, paskelbė, jog Jis apkeliavo pasaulį.

Parvati Jo paklausė: "Kaip tu gali sakyti, kad apkeliavai pasaulį? Juk tu tiktai apėjai aplink mus!" Ganeša atsakė: "O, Motina! Jūs Abu užpildote pasaulį. Jei aš apėjau aplink Jus, ar tai ne tas pat, kaip apeiti visą pasaulį?". Šyva davė Jam vaisių ir pasakė: "Kadangi tu turi aštrų intelektą, tu būsi visų Ganų**) (dieviškųjų Šyvos kareivių) vadas".

Yra daug legendų apie Ganešos gimimą. Viena jų tokia: Kai Parvati maudėsi, Ji sukūrė berniuką iš šafrano tepalo, nuimto nuo savo pačios kūno ir liepė jam saugoti duris. Pasirodė Šyva. Jam kelią užtvėrė nepažįstamas berniukas. Šyva supyko ir, nežinodamas, kad tai Jo sūnus, nukirto vaikui galvą. Kad nuramintų Parvati, Šyva pažadėjo nukirsti galvą pirmai sutiktai gyvai būtybei ir sujungti ją su mirusiu kūnu. Pirmuoju pasitaikė dramblys.

Ganeša kaip "Buddhi Pradata" duoda mums išmintį; kaip "Siddhi Pradajaka" Jis dovanoja visų pastangų išsipildymą, o kaip "Bhagija Vidata", dovanoja sėkmę ir palankumą. Jis yra "Šiubhanana" - tas, kurio veidas spinduliuoja gerumą.

Bhadžianos*) - tai dvasinio siekio išraiška per giesmę. Mes kreipiamės į Ganešą ir prašome, kad Jis laimintų ir pripildytų mūsų širdis meilės, užuojautos ir pakantumo.

OM ŠRI GANEŠĀJA NAMAHA



SUBRAHMANJA

Yra daug dangiškųjų lygmenų. Aukščiausiasis lygmuo - Dievo, Absoliučios, Nepasireiškusios esmės, iš kurios viskas yra sukurta. Tuoj po Jo yra dangaus sritis, kurioje gyvena tie, kuriuos vadiname Dievybėmis (Dievaičiais). Bhagavanas Šri Skanda yra iš šios dangaus srities.

Antrasis Šyvos ir Parvati "sūnus" garbinamas įvairiais vardais - kaip Subrahmanja, Skanda, Kartikėja, Kumara, Murugan arba Muruga (Muruha). Jis turi milžinišką jėgą ir yra Devų (pusdievių) armijos vadas. Jogoje Muruga simbolizuoja tyrumo jėgą, nugalinčią žemuosius instinktus. Jo gimimas ir gyvenimas aprašyti "Skanda Puranoje", epinėje poemoje.

Indijoje Skandai pašvęsta labai daug šventyklų, bet didžiausios yra šešios, ir kiekviena jų turi atskirą pavadinimą. Visos šešios kaip visuma vadinamos "Arupaddi Vydu". Šri Lankoje, miškų glūdumoje, kur pilna dramblių, leopardų ir kitų žvėrių, yra Katragamos šventykla Šri Skandai, garsi daugybe išgydymų ir stebuklų.

Šri Satja Sai Baba sako: "Subrahmanjam (Skanda), Šyvos sūnus, yra įasmeninimas aukščiausios įmanomos padėties, į kurią veda evoliucijos dėsnis. Jo vardas reiškia "Tas, kuris rūpinasi ieškotojų dvasiniu augimu". Pažinti Jį visapusiškai - tai tolygu pažinti dvasines galimybes, slypinčias žmoguje. Per Sūnų pažįstamas Tėvas".

Skanda pasirodė žemėje labai seniai, ankstyvaisiais Lemūrijos laikais (Lemūrija - didžiulis žemynas, kuris driekėsi nuo Madagaskaro ir beveik siekė Australiją, o t.p. apėmė Indiją ir Šri Lanką), prieš Atlantidos žemyno susiformavimą. Tuo metu žemėje vaikščiojo tie, kuriuos mes vadiname dangiškosiomis būtybėmis arba Dievais).

Lemūriją tuo metu valdė Titanas Sūra Patma, tapęs dangiškųjų būtybių siaubu. Atsiliepdamas į maldaujančiųjų prašymus, Skanda įsikūnijo kaip Aukščiausio Dievo Šyvos Sūnus.

Dieviškasis Vaikas gimė iš Trečiosios Šyvos akies kaip šešios kibirkštys, kurios buvo įmestos į Gangą. Jos nuplaukė į Šventąjį Himalajų ežerą "Saravana" ir buvo paverstos šešiais kūdikiais. Jais rūpinosi šešios nimfos iš Plejadžių žvaigždyno. Šeši kūdikiai, simbolizuojantys šešis aspektus, arba galias, buvo sujungti į vieną, kai juos apkabino Deivė Uma, ir jie įgavo dabartinį pavidalą, vadinamą Skanda.

Šri Skanda buvo sukurtas ant vandens iš šešių kibirkščių ir tame slypi gili ezoterinė prasmė: kibirkštys simbolizuoja ugnį arba gyvybės energiją, kuri kyla iš Aukščiausios Šyvos Dvasios, Dieviškosios energijos simbolio.

Vanduo, į kurį nukrito šešios kibirkštys, yra Tiesos arba amžinosios realybės simbolis ir visokio pasireiškimo šaltinis. Genezės knygoje rašoma, kad Dievas sukūrė vandenį, iš kurio viskas kilo.

Šešios kibirkštys sukuria kiekvienoje čiakroje gyvybinę energiją. Kai Visatos Motina Uma apkabino šešias kibirkštis arba kūdikius, jie tapo vienu. Tai simbolizuoja galutinį evoliucijos tikslą. Todėl dangiškasis Dievas Skanda atėjo į žemę kaip Dievybės Įsikūnijimas, suvienijantis į vieną septintojoje čiakroje.

Laikui bėgant Lemūrija nugrimzdo į vandenis, o dangiškosios būtybės sugrįžo į savo dangiškąją buveinę ir nebegyveno tarp žmonių. Tačiau Skanda savo eteriniu Pavidalu vėl prisiartino prie žemiškojo plano ir veda mus atgal į dangiškąjį būvį, pakeldamas šešias kundalini energijos kibirkštis aukštyn, paruošdamas mus Dievo Amžiaus atėjimui.

Skanda-Muruga vaizduojamas jaunuoliu raudonais rūbais. Jis skrenda raitas ant povo. Jo pavidalas simbolizuoja Maha-Mantrą OM.

Skanda-Muruga pasireiškia savo pasekėjams įvairiais vardais ir pavidalais. Dar prieš Vedų laikus Jis buvo žinomas kaip Išminties Dievas, Dieviškasis Guru, Teisingumo galių valdovas, o taip pat kaip Meilės ir Šviesos vaikas. Muruga simbolizuoja amžiną jaunystę, dieviškumą ir grožį. Jį, kaip liepsnojantį Dievą Sejoną ir Aukščiausiąjį energijos šaltinį ankstyvųjų amžių žmonės garbino (natūralioje kalnų aplinkoje) kaip tekančią Saulę.

Vedose, Upanišadose ir Puranose Muruga vadinamas "Subrahmanja". "Subrahmanja" reiškia "Tas, kuris kyla iš Aukščiausios Tikrovės" ("Su" - palankumas; "Brahman" - Aukščiausioji Tikrovė; "Nja" - tai, kas kyla iš Aukščiausios Tikrovės). Kaip Šyvos "sūnus", Jis niekuo nesiskiria nuo Šyvos. Taigi, Muruga yra dviejų malonės srovių, įsikūnijusių Šyvoje ir Šakti, susiliejimo ir susivienijimo vaisius. Šyva,  Uma (Parvati) ir Skanda induizme garbinami kaip Trejybė ir sudaro SOMASKANDĄ - labiausiai paplitusią garbinimo formą.

Dieviškasis Vaikas KANDAN'as gyvena mirtingųjų širdyse, kad išvaduotų juos iš trejopo ribotumo vergovės - aanavos (egoizmo), Kanmos (karmos) ir Majos (iliuzijos).

Skanda Šašti - Dievo Murugos pagarbinimo šventė, švenčiama 6 dienas. Skanda Puranoje pateikta Saivos Siddhantos filosofijos esmė: trys gyvenimo ribotumai - aanava, Karma ir Maja - įasmeninami kaip trys broliai demonai (Asūrai), karaliai, turėję iš Dievo Šyvos gautą neribotą valdžią.

Apsvaigę nuo valdžios, jie uždarė į kalėjimą Devas (pusdievius) ir pasmerkė juos neapsakomoms kančioms. Muruga, Šyvos ir Umos palaimintas, vedė Devų armiją prieš blogio jėgas kaip Devasenapati, Vyriausiasis Devų vadas. Po ilgų ir nesėkmingų derybų kyla karas. Muruga nukauna jaunesnįjį iš dviejų Asūrų, bet Sūra Patma (simbolizuojantis aanavą - egoizmą, esantį kiekviename žmoguje) atsisako paklusti Dievo kvietimui. Skanda sužeidžia jį ietimi, ir tada Sūra Patma ima melsti atleidimo už nuodėmes. Aanava (egoizmas) gali būti sunaikintas tik nusižeminimu prie Viešpaties Kojų. Todėl Sūra Patma atgailai už savo nuodėmes buvo paverstas povu ir gaidžiu. Povas atsidavė Murugai ir nuolankiai Jam tarnavo, o gaidys papuošė Murugos vėliavą tapdamas Jo emblema.

Muruga simbolizuoja Aukščiausiąjį Dieviškumą, nugalintį žemesnės prigimties galias. Jojimas perkeistu demonu - povu ženklina žemesniųjų energijų pavertimą aukštesnėmis.

Muruga garbinamas kaip turintis dvi "žmonas" - Kiriją (galios šaltinis) ir Ičią (meilė) drauge su gniana (išmintimi). Jos abi simbolizuoja žmogaus sielos tobulėjimą: viena - išsivysčiusi, subrendusi siela, o kita - siekianti tobulumo. Muruga veda sielas ir amžinosios išminties ieškotojus į Išsilaisvinimą.

Ietis (trišakis) Jo rankoje simbolizuoja Dievybę. Visuotinė Motina, kuri yra Sąmonės-Šviesa, davė Dievui Skandai dalį Savęs kaip ietį. Ietis - tai mūsų stuburo simbolis. Džioti (šviesa) yra kundalini energija, pakylanti stuburu ir tampanti Išminties Dievy be mūsų kaktoje. Taigi ietis arba trišakis taip pat simbolizuoja išmintį ir tris jos savybes: gelmę, platumą ir aštrumą (įžvalgumą).

Muruga taip pat garbinamas kaip ARUMUGA, turintis 6 veidus ir 12 rankų. Kiekviena ranka simbolizuoja metų mėnesį ir apipila Savo pasekėjus amžina malone.

Kas gali atsispirti mielo Vaiko, amžinojo Šviesos Vaiko vilionei, išminties įsikūnijimui ir amžinajam grožiui, esančiam šalia jūsų kaip KALI JUGA VARADA?

OM SARAVANA BHAVA

*) Bhadžanos – dvasiniai giedojimai, dažniausiai tai vedų himnų, garbinančių įvairias Dievo apraiškas, giedojimas. Jos gali būti skirtos įvairioms religinėms tradicijoms, dievų ir deivių bei jų vaikų vardams, pranašams, šventiesiems, guru ir t. t., kurie išreiškia visur esančio Absoliuto įvairumą. Įsijungimas į šią praktiką duoda energijos prisipildymo bei palaimos būseną. Bhadžanos dažniausiai ne individuali, bet bendra grupinė praktika

**) Gana („minia“, „daugybė“, „bendrija“ ir t. t.) – induizmo mitologijoje uždara dievybių grupė (bendrija), sudaryta paprastai iš žemesniųjų dievų ir pusdievių.
„Gana - devata“ grupei priklausė 9 mitologinių būtybių klasės: adičiai, višvos (višvadevai), vasu, tušitai, abhasvarai, anilai, maharadžikai, sadhi, rudrai. Šie žemesnieji dievai ar pusdieviai tarnavo Šyvai, ir juos valdė Ganeša („Ganos valdovas“), jų vedlys, Šyvos ir Parvati sūnus. Ganeša buvo ne kaip dieviškosios Ganos šeimininkas ir valdovas, bet kaip tarpininkas tarp jos ir Šyvos.
Dievybės, sudariusios ganą, rinkdavosi gana-narvatoje („Ganos kalne“), kuri buvo jų buveine. Šios devynios dievybių grupės tikriausiai tapo devynių riši ganų prototipu valdant arhatui (dieviškajam išminčiui) Mahavirai.


Taip pat galite paskaityti apie pagrindinius Indijos dievus, o taip pat
apie jų žmonas,
Ganapati upanišada,
Ajurveda. Himnas laikui
Senosios Indijos mašinos (yantra)
Kaip suprantu indų filosofiją?
Adivasi kultūra ir civilizacija
Mitas apie arijų įsiverżimą
Patandžali joga
Himalajų legendas bei
Bhadža govindam
Indijos mitus
Hanumanas


Mitologijos puslapis