Budizmas Šri Lankoje: Sariputta ir Moggallana

Daugelyje Šri Lankos šventyklų abipus Budos atvaizdo ar statulų gali pastebėti dviejų vienuolių statulas. Jų apranga permesta per vieną petį ir jie stovi pagarbiai sudėję delnus. Gana dažnai prie jų kojų yra gėlių, kurias padeda pamaldūs tikintieji. Tai nušvitusieji mokiniai arahatai (šventieji) Sariputta ir Maha Moggallana. Jie stovi ten, kur buvo gyvendami – Sariputta dešinėje, o Moggallana dešinėje.

19 a. viduryje atvėrus didžiąją Sanchi stupą, laidojimo patalpoje buvo rasti du akmeniniai karstai: šiauriniame buvo Moggallana palaikai, o pietiniame Sariputta. Pasakojimai apie juos buvo perduodami iš kartos į kartą, kol buvo surašyti daugiatomėje budistų "Tripitakoje". Po Budos, jie gerbiamiausi Theravada žemėje. Jų gyvenimai buvo neatskiriami nuo Budos veiklos. Sariputta užsitarnavo "Dhamma-Senapati", Dhamma maršalo, titulą.

Nuo gimimo iki arahato

Viskas prasidėjo dviejuose Indijos brahmanų kaimeliuose: Upatissa ir Kolita, esančiuose netoli Radžagaha miesto. Dar prieš gimstant Budai, Upatissa gyventoja Sari pastojo, kaip ir kita moteris Kolita kaimelyje, Moggalli. Abi šeimos buvo artimai susiję, draugavo jau 7 kartas. Abi moterys pagimdė tą pačią dieną ir jų sūnūs gavo vardus pagal kaimelių pavadinimus: Upatissa ir Kolita. Jie augo ir gavo išsimokslinimą visose srityse.

Radžagahoje vyko kasmetinė Kalvos šventė. Jie sėdėdavo greta ir stebėdavo veiksmą. Kai buvo juokinga, jie juokdavosi, susižavėdavo ir sumokėdavo už papildomus pasirodymus. Taip jie džiaugėsi švente ir antrą dieną, tačiau trečią pabudo jų suvokimas ir jie daugiau negalėjo juoktis ar susižavėti ir nebuvo linkę mokėti už papildomus pasirodymus. Abu vienodai mąstė: "Į ką čia galima žiūrėti? Nesulaukę šimto metų, visi tie žmonės bus mirę. Visa, ką galime padaryti, tai siekti mokymo apie išsilaisvinimą".

Tada Kolita tarė Upatissai:
- Kaip taip yra, mielas Upatissa? Nesi toks laimingas ir besidžiaugiantis, kaip buvai kitomis dienomis. Atrodo, kad esi nepatenkintas. Kas tavo mintyse?
- Brangus Kolita, nėra jokios naudos iš žiūrėjimo į tuos dalykus. Tai visiškai beprasmiška! Turiu siekti mokymo apie savęs išsilaisvinimą. Apie tai, sėdėdamas čia, aš mąstau, Kolita. Tačiau ir tu atrodai nesąs patenkintas. - Kaip tu sakei, taip aš irgi jaučiuos.
Pamatęs, kad jo draugas turi tokias pat mintis, Upatissa tarė:
- Tai gera mūsų mintis. Tačiau siekiantiems mokymo apie išsilaisvinimą tėra vienas kelias – palikti namus ir tapti asketu. Tačiau su kuo turėtume gyventi asketiškai?

Tuo metu Radžagahe gyveno Sandžaja klajojantis (paribbadžaka) asketas, turėjęs daug mokinių. Nusprendę prisijungti prie jo, jiedu nuvyko ten, kiekvienas lydimas po 500 jaunų brahmanų. Per trumpą laiką draugai įsisavino Sandžajo doktriną ir jo paklausė:
- Mokytojau, ar tai visas tavo mokymas, ar yra kas daugiau?
- Jis jau visas. Jūs žinote viską.

Tai išgirdę, jie pamąstė:"Jei taip yra, nėra prasmės šventai gyventi su juo. Turime keliauti toliau nuo namų ir ieškoti mokymo apie išsilaisvinimą. Šalie jo nerasime jo. Indija plati – jei keliausime per kaimus, miestelius ir miestus, tikrai rasime mokytoją, kuris mums parodys išsilaisvinimo mokymą". Ir nuo tada, kai tik kur išgirsdavo apie kokį išmintingą asketą ar brahmaną, keliaudavo pas ir diskutuodavo. Tačiau nebuvo nė vieno, galinčio atsakyti į visus jų klausimus, o jie galėjo atsakyti juos klausinėjantiems. Taip, apkeliavę visą Indiją, grįžo atgal ir sutarė, kad pirmasis, pasiekęs Nemirtingumą, apie tai praneš kitam.

Netrukus po jų susitarimo į Radžagahą vyko pašlovintasis Buda. Jis jau buvo pasakęs Ugnies pamokslą ant Gaya kalno ir dabar tesėjo pažadą, duotą prieš savo nušvitimą karaliui Bimbisara, kad vėl grįš į Radžagahą, kai pasieks tikslą. Pakeliui į Radžagahą, gavęs iš Bimbisaros Bambukų giraitės vienuolyną (Veluvana), Pašlovintasis apsistojo ten. Tarp 61 arahato, Mokytojo pasiųsto skelbti Trigubo brangakmenio dorybes, buvo vyresnysis Assadži, priklausęs penkių asketų grupei, Budos bendrakeleiviams iki jo Nušvitimo, o vėliau tapusiais jo pirmaisiais mokiniais. Assadži grįžo į Radžagahą ir jį vieną dieną išvydo Upatissa, tuo metu vykęs į Paribbadžaka asketų vienuolyną. Upatissa pamanė: "Niekad iki šiol nemačiau tokio vienuolio. Jis turi būti vienas iš arahatų ar pakeliui į tai. Turiu prieiti ir paklausti: 'Pas ką esi? Kas tavo mokytojas ir ką mokaisi?'" Tačiau tada pagalvojo: "Dabar netinkamas laikas klausinėti to vienuolio, nes jis eina išmaldos į gatvę. Geriau seksiu jį".

Kai vienuolis surinko išmaldą maistu ir ėjo kitur, kad atsisėstų ir pavalgytų, Upatissa pasiūlė jam savo asketiškąjį kilimėlį. Assadži suvalgė savo maistą, tada Upatissa jam pasiūlė vandens iš savo gertuvės ir taip atliko mokinio prievoles mokytojui. Po įprastinių palinkėjimų, Upatissa paklausė: "Giedri tavo bruožai, drauge. Tyras ir šviesus tavo sudėjimas. Pas ką buvai asketu? Kas tavo mokytojas ir ką mokaisi?" Assadži atsakė: Tai, o drauge, Didis atsiskyrėlis, Sakijų palikuonis, išėjęs iš Sakijų klano. Su tuo Palaimintuoju buvau. Palaimintasis yra mano mokytojas ir jo dhammą išpažįstu".

- Ką moko tas gerbiamas mokytojas, ką jis skelbia?
Taip paklaustas Vyresnysis Assadži pamąstė: "Tie klajojantys asketai išstoja prieš Budos įžadus. Turiu parodyti jam, kokie jie gilūs". Tad jis tarė:
- Tesu naujokas jo mokyme, drauge. Dar nedaug laiko, kaip išėjau iš namų ir atėjau pas šį mokymą ir discipliną. Negaliu smulkiai paaiškinti dhammos tau.
Klajoklis atsakė:
- Aš Upatissa, drauge. Papasakok man, kiek gali, daug tai ar mažai. Tai bus uždavinys suvokti jo prasmę šimtais arba tūkstančiais būdų. – ir pridūrė. – Būtų tai daug ar mažai, tai ką gali papasakoti, tik prasmę, prašau, pateik man! Sužinoti prasmę tėra vienintelis mano troškimas; nereikia man daug žodžių.

Atsakydamas Vyresnysis Assadži padeklamavo stulpelį:

Visų tų dalykų, kylančių iš priežasties, 
Tathagata kiltį pasakė;
Ir kaip jie išnyksta, taipogi pasakė,
Tai Didžio atsiskyrėlio doktrina.

Išklausęs pirmas dvi eilutes, Upatissa paniro į upelio ištakas, o paskutinių dviejų eilučių gale klausėsi jau kaip pažabojęs upelį. Jis tada pagalvojo: "Čia gali būti surastos išsilaisvinimo priemonės!" ir tarė:
- Nesiplėsk dėstydamas dhamma, gerbiamasis. To pakaks. Tačiau kur gyvena Mokytojas?
- Bambuko giraitės vienuolyne, klajokli.
- Eik savo keliu gerbiamasis. Turiu draugą, su kuriuo sutariau, kad pirmasis pasiekęs Nemiringumo būseną, turi apie tai pasakyti kitam. Turiu jam pranešti ir kartu turime sekti tavo nueitu keliu ir pamatyti Mokytoją. – Upatissa krito prie Vyresniojo kojų, pašlovino jį ir, nuėjus Vyresniajam, grįžo į Klajojančių asketų parką.

Kolita išvydo besiartinantį draugą ir pagalvojo: "Šiandien mano draugo išvaizda visai pasikeitusi. Tikrai, jis turi Nemirtingumo būseną". Ir paklaustas apie tai, Upatissa atsakė:
- Taip, drauge, Nemirtingumo būsena surasta! – ir padeklamavo girdėtą stulpelį.
Jos gale Kolita pasikuto upelio ištakose ir paklausė:
- Brangusis, kur gyvena Mokytojas?
- Iš mokytojo Vyresniojo Assadži sužinojau, kad jis gyvena Bambukų giraitės vienuolyne.
- Tada einam ir pamatom Mokytoją.

Tačiau Sariputta visada gerbė savo mokytoją, todėl tarė draugui:
- Pirmiausia, brangusis, turime nueiti pas mūsų mokytoją Sandžają ir jam pasakyti, kad radome Nemirtingumą. Jei jis pajėgs suvokti, jis įsisavins Tiesą. Ir net jei jis nepajėgs, pasitikėdamas mumis nueis kartu su mumis pamatyti Mokytoją; ir klausydamas Budos mokymo pažins Kelią ir Išsipildymą.

Tad abudu nuėjo pas mokytoją ir paprašė leidimo vykti pas Budą, Dešimties galių mokytoją. Jis nesutiko, tačiau jie sakė, kad vis tiek nesiruošia amžinai būti mokiniais, tuo tarpu mokytojui vertėtų nuvykti pas Budą. Tačiau šis spyrėsi, kad negali vėl tapti mokiniu, nes tai būtų, tarsi didelė vandens talpa pasikeistų į mažą ąsotėlį. Ir Sandžaja paklausė:
- Pasaulyje yra daugiau išminčių ar kvailių?
- Kvailių daug, o mokytojau, o išminčių keletas, - atsakė mokiniai.
- Jei taip, tada išminčiai nueis pas protingąjį Gautamą, o kvailiai ateis pas mane, kvailį. Eikite, o aš liksiu.

Ir jiems išėjus, įvyko skilimas tarp Sandžaja mokinių ir jo vienuolynas ištuštėjo. 500 atėjo su Upatissa ir Kolita, iš kurių 250 pasiliko su Sandžaja. Upatissa su Kolita artinantis prie Palaimintojo, šis pasakė vienuoliams, kad tiedu bus geri mokiniai. Upatissa gavo Sariputta vardą, o Kolita tapo Maha Moggallana.

Maha Moggallana įsikūrė Kallavala kaime, kur gyveno iš išmaldos. 7 dieną po priėmimo, meditacijos metu jį apėmė nuovargis ir apatija. Tačiau juos įveikė ir pasiekė mokinio tobulumo viršūnę (savaka-parami). Tuo tarpu Sariputta liko prie Molytojo, Lokio irštvos (Sukarakhata-lena) oloje. Po pusmečio Palaimintasis pasakė kalbą apie jutimo supratimą Sariputtos sūnėnui, klajojančiam asketui Dighanakha. Sariputta stovėjo už Mokytojo vėduodamas jį. Sekdamas kalbą, Sariputta pasiekė arahato būseną kartu su keturiopu pažinimu (patisambhida-nana).

Tą pačią dieną Mokytojas sušaukė mokinius ir paskelbė juodu esant Pagrindiniais mokiniais. Tuo kai kurie vienuoliai buvo nepatenkinti. Tačiau Buda paaiškino, kad jie tai užsitarnavo dar prieš daugelį aeonų, Budos Anomadassi laikais.

Pasakojimas apie Sariputtos kelio pradžią paimtas iš komentaro "Anguttara Nikaya" skyriui "Etad-agga", su papildymais iš Dhammapada komentaro.

Įžvalgos branda

Sariputta pasižymėjo dideliu dėkingumo jausmu. Tačiau jis labai gerbė ir draugystę – palaikė artimus ryšius su jaunystės draugu Moggallana ir su juo daug kalbėjosi apie Dhamma. Vienas tokių užrašytas "Anguttara Nikaya", Nr. 167. Kartą Moggallana atėjo ir tarė:
"Broli Sariputta , yra 4 pažangos keliai:
sunki pažanga per lėtą tiesioginį pažinimą;
sunki pažanga per greitą tiesioginį pažinimą;
lengva pažanga per lėtą tiesioginį pažinimą;
lengva pažanga per greitą tiesioginį pažinimą".

Ir Sariputta pasirinko lengvą pažangą per greitą tiesioginį pažinimą.

Šis epizodas paaiškinamas tuo, kad jei pasiruošimo laikotarpis prieš įžvalgą ar įsigilinimą nėra sunkus, tada pažanga vadinama "lengva" (sukha-patipada), priešingu atveju – "sunkia" arba "skausminga" (dukkha-patipada). Jei po pasiruošimo Kelias, įžvalgos tikslas, pasiekiamas greitai, tiesioginis (su Keliu susijęs) pažinimas vadinamas "greitu" (khippabhonna), kitu atveju – "lėtas" (dandabhinna). Šiame pokalbyje Sariputta kalba apie savo tapimą arahatu. Tuo tarpu jo pirmųjų trijų Kelių pažinimas buvo "lengva pažanga su lėtu tiesioginiu pažinimu".

Draugai dažnai susiję su Sangha veikla. Vienas įdomus epizodas susijęs su kai kurių vienuolių, pasitraukusių pas Devadatta, susigražinimą. Kai Buda paprašė Sariputtos, kad jis skelbtų Radžagahe, kad Devadatta veiksmai ir žodžiai daugiau nesusiję su Buda, Dhamma ir Sangha, Sariputta paklausė: "Ar aš anksčiau šlovinau Radžagahe magiškas Devadatta galias?" Patvirtino: "Taip. tad ir šįkart kalbėsi tiesą, kai skelbsi tą žinią apie Devadatta". Tad, gavęs patvirtinimą, Sariputta su daugeliu vienuolių vyko į Radžagahą ir skelbė apie Devadattą. Ir dar keliais atvejais abu Pagrindiniai mokinai buvo siunčiami skelbti apie atskyrimą nuo disciplinos.

Pagal "Maha-Gosinga Sutta" komentarus, Sariputta daug abipusių simpatijų turėjo su Ananda. "Theragatha" aprašo Anandos emocijas mirus Sariputtai: "Kai kilnusis draugas išėjo, pasaulis man paniro į tamsą". Jo liūdesys, mirus Sariputtai, gyvai aprašytas ir "Cunda Sutta". O "Angurttara Nikaya" aprašo, kaip Sariputta padėjo Anuruddha paskutinėje stadijoje šiam tampant arahatu.

"Maha-Gosinga Sutta" aprašoma, kaip vieną vakarą Maha moggallana, Maha Kassapa, Anuruddha, Revata ir Ananda atėjo pas Sariputta klausytis Dhamma. Sariputta pasveikino juos, sakydamas: "Nuostabus šis sala medžių Gosingos miškelis; šiandien mėnesiena, visi sala medžiai žydi ir atrodo, kad aplink sklinda dangiški kvapai. Kokie vienuoliai,…, labiau trokštų būti šiame Gosingos sala miškelyje."

Kiekvienas atsakė savaip, ir tada Sariputta pateikė savo atsakymą:
"Tai vienuolis, kuris valdo savo mintis, ir kuris neklauso savo minčių. Kad ir kokiame [dvasiniame] nusiteikime ar siekyje jis norėtų čia apsistoti prieš pietus, jis galėtų apsistoti jame tuo metu. . Kad ir kokiame [dvasiniame] nusiteikime ar siekyje jis norėtų čia apsistoti vidurdienį, jis galėtų apsistoti jame tuo metu. Kad ir kokiame [dvasiniame] nusiteikime ar siekyje jis norėtų čia apsistoti vakare, jis galėtų apsistoti jame tuo metu. Tai tarsi pilna įvairiaspalvių drabužių karaliaus ar karaliaus patarėjo drabužinė, ir kokius drabužius jis beužsimanytų vilkėti prieš pietus, per vidurdienį ar vakare, jis galėtų juos vilkėti. Panašiai ir vienuolis, kuris valdo savo mintis ir nėra valdomas minčių; kad ir kokiame [dvasiniame] nusiteikime ar siekyje jis norėtų būti ryte, vidurdienį ar vakare, jis tai galėtų tuo metu. Toks vienuolis, mano drauge Moggalana, trokštų būti šiame Gosingos sala miškelyje".

Tada jie nuėjo pas Budą, kuris patvirtino visus jų atsakymus, o taip pat atsakė pats. Šis epizodas parodo, kad Sariputta, nepaisydamas savo skvarbaus proto ir padėties Sanghoje, nesiekė dominuoti užgniauždamas kitų požiūrius. Jis suprato, kaip svarbu skatinti savo bendražygių saviraišką.

Kitos nuorodos:
Buddha ir budizmas
Budizmas Kinijoje
Kas yra budizmas?
Šin budizmas
Vidurio kelias
Baltasis kelias
Slaptoji doktrina
Saraha. Daina Marpai
Tibeto Mirusiųjų knygą ir
Kas yra reinkarnacija?
8 proto lavinimo stulpeliai
Tibeto Mirusiųjų knyga
Kas yra reinkarnacija?
Katmandu Jurgos akimis
Senoji Indijos istorija
Apie Tibeto mirusiųjų knygą
Budizmo įtaka Vakarams senaisiais laikais
Budizmas ir nemirtingumas
Kagju budizmas
Vartiklis