Kas tai - Baltasis takas?
Įsivaizduokime keliautoją, žygiuojantį tūkstantį mylių į Vakarus. Pakeliui jis staiga randa upė, kurios pietuose teka Ugnis, o šiaurėje - Vanduo. Šių srautų plotis šimtas žingsnių, o gylis neišmatuojamas - ir jie be galo tęsiasi į šonus. Tas dvi stichijas teskiria 4 ar 5 colių skersmens ir žimto žingsnių ilgio Baltasis takas - iš rytų į vakarų krantą. Į Taką be atvangos plakasi vandens bangos ir laižo liepsnos.
O keleivis jau giliai įžengęs į plačią ir tuščią dykynę ir nieko nesimato aplink - vien plėšikų būriai ir plėšrių žvėrių gaujos bastosi aplink ir gviešiasi vienišo keleivio. Drebėdamas dėl savo gyvybės, keleivis žvelgia į upę: "Nematau, kur upė baigiasi - nei šiaurėj, nei pietuos. Tik per Vidurį veda Baltasis takas, bet jis labai jau siauras. Kaip pasiekti kitą krantą? Matyt šiandien man lemta mirti. Jei pasuksiu atgal, plėšikai ir žvėrys vis artės ir artės. Jei pasuksiu į šiaurę ar pietus, žvėrys ir nuodingi gyviai puls mane, o jei žengsiu Taku, įkrisiu į vandens ar ugnies stichiją".
Nėra žodžių išreikšti jo siaubą ir neviltį. Bet jis mąstė toliau: "Jei pasuksiu atgal - mirsiu, Jei liksiu čia - mirsiu. Jei eisiu į priekį - mirsiu. Nėra vilties išvengti mirties. Todėl renkuosi ir einu į priekį, šiuo Taku. Jei kelias yra, vadinasi turėtų būti būdas pasiekti kitą krantą".
Kai tik ši mintis kilo jam, jis išgirdo kažkieno drąsinantį balsą rytiniame krante: "O keleivi, drąsiai ženk šiuo Taku pirmyn! Tikriausiai tau pavyks išvengti mirties glėbio. Bet jei liksi čia - būtinai mirsi!"
Iškart ir iš kito kranto kažkas pašaukė jį: " O keleivi, su viena mintim, su teisinga mintim, ženk nedvejodamas! Aš saugosiu tave. Nebijok, kad nuslysi į Ugnies Vandens glėbį." Keleivis, išgirdęs drąsinančius balsus abiejuose krantuose, priėmė tvirtą sprendimą - kūne ir mintyse - ir nusprendė Žengti Taku be abejonių ir baimės.
Žengus vos kelet žingsnių rytiniame krante plėšikai pašaukė jį: "O keleivi, sugrįšk! Tas kelias klastingas ir nepraeinamas. Jame sutiksi tikrą mirtį. Nė vienas mūsų neturi piktų ketinimų".
Keleivis girdėjo jį šaukiančius balsus, tačiau neatsigręžė. Galvodamas tik apie kelią jis sekė paskui mintį, kuri tebuvo viena - ir pasiekė vakarinį krantą ir išsilaisvino iš visų pagundų. Jis rado savo gerą draugą ir jo džiaugsmas buvo beribis. Tokia yra paralelė.
O dabar panagrinėkime tą metaforą:
Rytų krantas - tai degantis namas, kuriame randasi mūsų nepastovus pasaulis;
Vakarų krantas - tai nuostabi gerovės ir palaimos šalis; Plėšikai ir laukiniai žvėrys klastingai šaukia - jusli būtybė turinti 6-is juslių organus, 6-is jutimus, 6-ias objektų rūšis, 5-as esybes ir 4-is pirminius elementus,
Dykuma, kur nesimato nieko - kai kurie visam laikui prisijungia prie blogų draugijų, niekada nesurasdami tikro gero mokytojo,
Vandens ir Ugnies srautai - jusliosios būtybės godumas ir troškimai yra tarsi vanduo, jos pyktis ir neapykanta - tarsi ugnis,
Baltasis takas - tarp jusliosios būtybės godumo ir pykčio priepuolių tyra mintis šaukianti atgimti Tyruose. Kadangi pyktis ir godumas yra smarkūs, jie tarsi ugnis ir vanduo. Kadangi gera mintis yra tyli, ji Baltasis takas,
Vandens bangos be paliovos plakasi į Taką - nuolat kyla troškimai, slopindami gerą mintį,
Liepsnos nepaliaudamos laižo Taką - pyktis ir neapykanta sudegina dorybių dharma turtus,
Keleivis eina Taku į Vakarus - atmetės visus įpročius jis eina nenukrypdamas,
Rytiniame krante is girdi drąsinantį balsą - Sakyamuni Buda jau yra nirvanoje ir vėlesnių kartų žmonės jau negali jo sutikti. Bet liko jo mokymas ir mes galime sekti juo - jie tarsi tas balsas,
Plėšikai kviečia grįžti atgal - kitokių suvokimų, kitų praktikų ir klaidingų pažiūrų asmenys, turintys klaidingus įsitikinimus vienas per kitą stengiasi sukelti sumaištį jo galvoje, kad jis paklustų blogiui ir pralaimėtų,
Kažkas vakariniame krante šaukia jį - Tai Buda Amida siekia išgelbėti visas juslias būtybes,
Keleivis pasiekė krantą, sutiko draugą ir jo džiaugsmas beribis - jusli būtybė, ilgai skendėjusi gimimo ir mirties begalinių kalpų rate išsilaisvino iš savo paties karmos sukeltų iliuzijų. Tinkamai priėmęs Sakyamuni Budos mokymą ir paklusęs Amida Budos užuojautos pilnos širdies šauksmui, niekad nesusimąstęs apie ugnies ir vandens trauką ir visad širdyje saugodamas tų dviejų Garbingųjų vardą, jis patikėjo savimi Take. Po savo mirties jis atgims Tyruose ir sutiks Budą. Koks beribis bus jo džiaugsmas!
Kagju budizmas
Buda ir budizmas
Vidurio Kelio budizmas
Budizmas Šri Lankoje: Sariputta
Miegantis Nepalo dievas
Budizmo įtaka Vakarams senaisiais laikais
Chan budizmas: reinkarnacija
Tibeto Mirusiųjų knyga
Budizmas ir nemirtingumas
Šin budizmas
Mitologijos puslapis