Akado (Inanos) užkariavimai šumerų mituose
Apie 2350 m. pr.m.e. Sargonas, palaikomas Inanos, ėmėsi Mesopotamijoje kurti galingą imperiją. Iš pradžių jis bandė neliesti kitų dievų interesų, nepuolė užimti Enlilio miesto Nipūro, Ninurtos Lagašo1), ginčytino Babilono ir strateginių dievų centrų: Jeruzalės ir Baalbeko. Tačiau vėliau, gyvenimo pabaigoje, jis padarė lemiamą klaidą iš Babilono atėmęs šventąją žemę, kad bent kažkaip įteisintų Inanos miestą Agadą2).
Matyt tas įžūlus poelgis paskatino Marduką grįžti į Babiloną. Senovės tekstuose rašoma, kad Mardukas Sargone žmones numarino badu, o ant paties Sargono užleido neramumą, dėl kurio šis ir mirė prakaraliavęs 54 m.
Vėl surinkęs po visur išblaškytus savo žmones Mardukas atkūrė Babiloną ir, anot senųjų tekstų, jame įrengė techniškai pakankamai išvystytą vandens tiekimo sistemą. Tai gana įdomus faktas, nes Babilonas 18 a. pr.m.e. buvo žemiau dabartinio gruntinių vandenų lygio. Gali būti, kad Mardukas, norėdamas išvengti Babilono apsėmimo, vandenį iš jo pumpavo į jo apylinkes. Šios ėmė klestėti gaudamos vandens, nes kritulių tame regione nebuvo gausu.
Marduko šalininkai toliau aršiai kovojo su Sargono įpėdiniais, tad dievų taryba, siekdama nutraukti žudynes, pasiuntė Marduko brolį Nergalą3), kad tasai įkalbėtų Marduką palikti Babiloną. Jis įtikinimai aiškino Mardukui, kad likimo įvykdymo laikas dar neatėjo. Mardukas tarytum ir sutiko palikti Babiloną, tačiau su sąlyga, kad nieks nelies jo vandens tiekimo sistemos:
Tądien, kai paliksiu savo sostą, Vanduo nustos tekėti iš versmės... Vanduo daugiau nepasikels... Giedrą dieną pakeis tamsa... Visur kils sumaištis... Stūgaus smarkūs sausi vėjai, Ligos paplis po kraštą.
Kai tik Mardukas išvyko, Nergalas prasibrovė į slaptas Babilono patalpas ir nesuprantamo įniršio apimtas sunaikino vandentiekį. Kaip jį ir buvo perspėję, apylinkėse prasidėjo baisi sausra. Nergalą smarkiai barė vyresnieji dievai. Tada apie 2250 m. Inana vėl ryžosi parodyti savo jėgą šįkart remiama Sargono anūko Naram-Sino4), taigi, ir savo dėdės, dievo Nanaro (Sino).
Senovės tekstuose pateikiamas ilgas Naram-Sino užkariavimų sąrašas: Jerichas, Baalbekas, Dilmunas (Sinajus), Egiptas. Bet ar turimi istoriniai jų patvirtinimai? Anot archeologų, 3-e tūkstantm. pr.m.e. Jericho era baigėsi ir jis buvo sugriautas. Puolant Baalbeką buvo sudeginti miesto vartai ir jo gynėjai buvo apsiaustyje tai paaiškintų, kodėl buvo užleistos netoli miesto buvę akmens skaldyklos. O Egipto užpuolimą patvirtina didelė poema Ipuvero perspėjimai5).
O Sinajaus kosminio centro užėmimą ko gero mini garsioji Naram-Sino stela6) (dabar Luvre). Joje yra įdomi detalė, kurią daugelis laiko kalnu, labiau primenanti raketą, o Dilmunas, kaip žinia, asocijuojasi su raketomis. Raguota tiara ant Naram-Sino galvos yra dievų simbolis ir reiškia pergalę šventojoje žemėje, kur viešpatauti tegali tik dievai.
Vis tik atrodo, kad Naram-Sinas pernelyg užsižaidė savo laimėjimais, nes dievų taryba nusprendė sustabdyti Inaną. Šumerų poemoje Agado prakeiksmas7) aprašomas jos bėgimas iš savo miesto. Vėliau dienai jį nuginklavo, tikriausiai iš ten išveždami paslaptingą ME ginklą:
Ninurta į savo šventyklą išvežė Karūną valdovo ženklą, tiarą, Ir sostą valdžios ženklą; Utu pasiėmė miesto Iškalbą; Enki priglaudė jo Išmintį. Jo baugią galią, siekiančią dangų Paėmė Anu ir įtvirtino dangaus vidury.
Ten minima, kad Nergalas irgi dalyvavo, bet, kaip bebūtų keista, buvo Inanos sąjungininku, siekdamas, kad Mardukas negrįžtų. Netrukus jis su Inana pakėlė maištą prieš vyresniuosius dievus, tačiau jį pralaimėjo, o Agadas buvo sugriautas atseit užNipūro užpuolimą ir jo šventojo Ekūro9) išniekinimą. Iš šumerų Enlilio himno8) žinome, kad Ekūras buvo greitai lekiančio paukščio, nuo kurio niekas negalėjo pasprukti, poilsio vieta, o taip pat iš ten buvo galima leisti spindulius, kertančius į visų žemių širdis. Taigi, Naram-Sino užpuolimas buvo bandymu atimti iš vyriausio dievo jo galią.
Po Agado nušlavimo nuo žemės paviršiaus (taip, kad iki šiol nenustatoma jo vieta), Enlilis įsakė gutų11) gentims palikti gimtąsias vietas Zagroso kalnuose10) ir valdyti Inanos šalininkus. Akadų imperija subyrėjo... taip pat staigiai ir neaiškiai, kaip ir iškilo...
1) Lagašas arba Širpurija - senovės Mesopotamijos miestas dabartinio Irako teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Tigro ir Eufrato santakos, į rytus nuo Uruko. Pirmuoju jo valdovu laikomas Ur-Nanšas (24 a. pr.m.e). Mieste buvo pastatyta E-Ninnu šventykla, skirta karo dievui Ningirsu. 24 a. pr.m.e. miestą užkariavo Sargono vadovaujami akadai, tačiau jis išlaikė savo reikšmę. Žlungant Akado imperijai, mieste atsikūrė vietinė dinastija, ir miestas klestėjo per visą gutų viešpatavimo laikotarpį. Babilono laikais jo įtaka sumenko. 1887 m. čia kasinėjimus pradėjo R. Koldewey; Lagašu vietovė identifikuota 1953 m.
2) Akadas arba Agadas - miestas centrinėje Mesopotamijoje, 3 tūkst. pr.m.e. pabaigoje tapęs Sargono sukurtos Akado imperijos sostine. Vėliau Akadas buvo Babilono šiaurinės dalies administraciniu centru. Minimas šumerų poemoje Prakeiksmas Akadui ir Biblijoje, kaip Nimrodo karalystės dalis. Jo tiksli buvimo vieta nėra žinoma.
3) Nergalas (Nirgalas, Nirgalis) Mesopotamijoje garbinta chtoninė dievybė, įkūnijanti įvairius neigiamus aspektus, Enlilio sūnus. Pradžioje laikytas svilinančios (vidurdienio ir vasaros) Saulės žudančiu įsikūnijimu, Šamašu, ir sietas su dangumi. Jo žmona Ereškigalė.
Nergalo deginantis aspektas perduodamas epitetais Lugalgira, Šarapu (degintojas), Era, Gibil (nors šis labiau skirtas Nusku). Vėliau įgavo mirties ir karo dievo bruožus, jam buvo priskiriami neteisingų karų sukėlimai, o jis pats vaizduotas kaip siunčiantis baisias ligas, tarp jų karštinę ir marą (Nergalo ranka). Buvo plataus būsto (skaistyklos) dievu. Jo žmona laikyta Ereškigalė (ar Allatu), požemių valdovė. Tad kartu Nergalas valdė mirusiųjų karalystę (specialioje Aralu ar Irkalla oloje). Kai kuriuose tekstuose jų sūnumi yra Ninazu. Nors paprastai Nergalas poruojamas su Laza.
Pagrindine jo šventykla buvo Emešlamas (Mešlamas) Tel-Ibrahimo kalvoje Kutu mieste; simboliu liūtas ir kautynių gaidys, o astrologiškai sietas su Marsu. Paminėtas Biblijoje (2 Kar. 17:30), kad jį garbino persikėlėliai iš Kutu į Samariją.
Irra dar vienas Nergalo aspektas, siejamas su ligomis, kurias dievų lieptas užleidžia žmonėms.
4) Naram-Sinas - Akado karalius, valdęs maždaug 2237-2200 m. pr.m.e. Pagal Babilono kroniką jis Sargono;
pagal Nipūro karalių sąrašą Maništušu
(kas labiau tikėtina). Be to, legendos dažnai painioja jo ir Sargono darbus. Surengė žygius ir plėtė imperiją į visas puses. Tačiau valdymo pabaigoje teko
aršiai kautis nuo Zagroso kalnų nusileidusiais gutais (vienas Babilono tekstas tai aiškina jo nusidėjimais Babilonui
bei Mardukui nors tuo metu nei Babilonas, nei Mardukas dar jokios svarbos neturėjo)
tai aprašoma Prakeiksme Akadui.
5) Ipuvero skundai - papirusas su raudos žanro tekstu, dabar saugomas Leideno muziejuje, Nyderlanduose (nuo 1828 m.). Jis 378x18 cm dydžio ir yra iš 17 lapų po 14 eilučių: vienoje pusėje surašytos raudos, o kitoje himnai. Pradžia ir galas prarasti, viduryje irgi yra pažeidimų. Datuojamas 19-os dinastijos laikotarpiu (1292-1189 m. pr.m.e.). Jame yra nepilnas Ipuvero perspėjimų tekstas iš 12-os dinastijos (apie 1991-1803 m. pr.m.e.). Kai kurie jame įžvelgia Senosios karalystės žlugimą, tačiau kiti mano, kad aprašomi įvykiai vyko Pirmojo pereinamojo laikotarpio (7-10 dinastijos; apie 2150-2050 m. pr.m.e.). Tyrinėtojai atkreipė dėmesį į panašumus į Biblijos Išėjimo knygą.
6) Naram-Sino pergalės stela - akmeninė plokštė, datuojama maždaug 2254-2218 m. pr.m.e., šiuo metu saugoma Luvre, Paryžiuje. Prancūzų archeologo Jacques de Morgano atkasta 1898 m. Jos aukštis apie 2 m. Joje dantiraščiu akadų ir elamiečių kalbomis aprašoma Naram-Sino pergalė prieš kalniečius iš Zagroso kalnų. Jame pavaizduotas karalius, įveikiantis stačius kalnų šlaitus. Ten yra viena įdomi detalė karalius pavaizduotas su raguotu šalmu, o tuo metu su šalmais tebuvo tik dievai tad karaliui suteikiamas dieviškas statusas. Jo dieviškumą pabrėžia ir virš kalno spindinčios trys žvaigždės.
7) Akado prakeiksmas - pasakojimas apie Akado imperijos žlugimą, datuojamas 2047-1750 m. pr.m.e., nors manoma, kad atsiradęs anksčiau. Anot jo, Naram-Sinas supykdė Enlilį sugriaudamas Ekūrą, kuris paskatino gutus nusileisti nuo kalvų į rytus nuo Tigro, sėjant mirtį ir sukeliant marą, badą Mesopotamijoje. 8-i dievai sutaria, kad Akadas turi būti sugriautas, kad likusi Šumero dalis išliktų.
8) Enlilio himnas - šumerų mitas, užrašytas molio lentelėse ir datuojamas 3 tūkstantm. pr.m.e. pabaiga. Atrastas kasinėjant Nipūro biblioteką. Jame šlovinama Enlilis ir Nipūro pastatymas, jo moralinis kodas.
9) Ekūras (Kalno namai) dar vadinama Duranki - Enlilio šventykla Nipūro mieste. Išlikusi šumerų poema, kurioje minima, kad šią šventyklą pastatydinęs pats dievas Enlilis. Tai buvo dievų susirinkimo vieta.
10) Zagroso kalnai - kalnų sistema pietvakarinėje Irano kalnyno dalyje. Jos ilgis apie 1600 km, plotis 200300 km; aukščiausias Zerdkuho kalnas (4548 m). Kalnai sudaryti daugiausia iš kalkakmenio ir skalūnų. Susideda lygiagrečiai Tigrui iš šiaurės vakarų į pietryčius nusidriekusių kalnų grandinių, kurias skiria siauri slėniai. Manoma, kad šiuose kalnuose buvo pirmąkart prijaukintos ožkos. Asirijos laikais čia buvo įsikūrusi Namri karalystė. Čia įsikūrę kurdai.
11) Gutai arba gutijai - Artimųjų Rytų klajoklių tauta senovėje, gyvenusi dabartinio Irano vakarinėje dalyje, vidurinėje Zagroso kalnyno dalyje. Akado prakeiksme minima, kaip jie sugriovė Akadą; per to Mesopotamijoje įsitvirtino Gutijų dinastija, kuriai valdant Mesopotamijoje prasidėjo nuosmukis. Apie 2050 m. pr.m.e. Uruko valdovas Utuhengalis nugalėjo gutijus ir baigė jų viešpatavimą Šumere. Yra hipotezė, kad gutai buvo šviesiaodžiai (remiantis dantiraščio lentelėmis, kur jie apibūdinami kaip namrum). Gal jie buvo indoeuropiečiai ir susiję su gotais?!
Enuma eliš
Šumero filosofija
Tvanas Gilgamešo epe
Babilono pasaulio kūrimo epas
Šumero slaptosios žinios: Nibiru
Gematrijos menas, numerologija
Gilgamešo-Muromeco sugretinimai
Staigus Šumero žlugimas: branduolinė katastrofa
Dingusių šumerų lentelių fragmentas (anunakiai)
Liūtagalvis dievas Apedemakas
Australijos Svajų metas
Stebėtojai: Dievo sūnūs
Lilita: bjaurumų motina
Ar Žemė yra plokščia?
Nojaus arka surasta
Zoologija ir mitologija
Misterijų ištakos
Kur išėjo hetitai?
Izraelio kaimynai
Pasaulio sutvėrimas
Mitologijos skiltis
Burtų ištakos
Vartiklis