Ir skaičiai virsta menu...    

Visais laikais matematikai laikė, kad jų darbas yra atrasti naujas skaičių savybes ir jas paaiškinti kitiems. Dabar jau plačiai prieinamos skaitmeninės technologijos (3-D spausdinimas, animacija, virtuali realybė), leidžiančios jas iliustruoti. Optimalūs borromean žiedai

Vizualizacijos vaidmuo matematikos tyrimuose didėja. Anot John Sullivan iš Berlyno Technikos un-to matematinis mąstymas gali būti suskirstytas į 3 grupes: filosofus, mąstančius grynai abstrakčiomis sąvokomis; analitikus, mąstančius formulėmis, ir geometrus, mąstančius vaizdais. Matematinius tyrimus skatina visų trijų grupių bendradarbiavimas. Pats Dž. Sulivanas1) užsiima geometrine mazgų teorija, kurioje ieškoma „geriausių“ konfigūracijų. Pvz., Borromean‘o žiedai, tapę Tarptautinės matematikų profsąjungos logotipu – jie sujungti į visumą, tačiau perkirpus vieną jų, jie atsiskiria. Tokia jų „burbulinė“ konfigūracija yra minimali ta prasme, kad tai trumpiausia forma, kai vamzdžiai nepersidengia – t.y. galite pūsti muilo burbulus aplink kiekvieną iš žiedų. Technikos, įrodančios, kad panašios konfigūracijos yra optimalios danai įtraukia (ap)tekėjimo sąvokas.

Vizualizacija leidžia matematikams savo darbą pristatyti kūrybiškai – ir net pakeisti darbo pobūdį. Tarkim, matematikė Fabienne Serriere2) nusipirko pramoninę mezgimo mašiną, kad numegztų kaklaskares, iliustruojančias ląstelių automatus, matematinius modelius, perteikiančius ląstelių procesus (žr. >>>>>). Kad įgyvendintų savo algoritmines užmačias, ji „pahakino“ mašinos valdymo kodą. O Edmund Harriss3) iš Arkanzaco un-to „pahakino“ gręžimo mašiną, kurią dabar naudoja matematiškoms skulptūroms iš medžio gaminti. Valdymo procese panaudojamos idėjos iš diferencialinės geometrijos. Tai turi ir praktinį pritaikymą, - tarkim, matematika gali būti pritaikoma juvelyrikoje, jau neskaitant nuostabių „apmušalų“ (wallpapers) kompiuterių ekranams.

Išmagnetintojas   Gerhard's Muler Behind Plastic, 2011

1809 m. vokiečių matematikas Karlas Gausas paskelbė „Dangaus kūnų judėjimas kūgių pjūviais aplink Saulę“, kurioje panaudojo idėją apie Gauso gravitacinę konstantą. Gausas atsakingas už šiuolaikinę magnetizmo sampratą ir terminą „išmagnetinimas“ (išgausinimas).

H. Longe nauja instaliacija „Degausser“ yra magnetizmo ir poliariškumo apraiškų meditacija – panaudojant video, piešimą, spausdintą medžiagą, fotografijų ir įvairius objektus. Jis priteikė išmagnetintoją – prietaisą, kuris pakoreguoja magnetinę pusiausvyrą įrenginiuose, tokiuose kaip televizorius. Jis atrado, kad išmagnetintojas gali sutrikdyti jų normalų veikimą ir net priversti laikrodžius eiti atgal.

H. Longe parodoje erdvė buvo užpildoma įdomiai: tai ir 24 pėdų grafiti „20 kartų padidinta magnetinio lauko studija“, Įrėminti popieriniai ir video darbai sugrupuoti, atgal einantys laikrodžiai sukuria „Prieblandos zonos“ atmosferą. Daugumas darbų remiasi 20 a. menininkų (B. Conner, J. DeFeo, W. Berman) idėjomis, ypatingą dėmesį skiriant bytnikų kartai. Verčiausias tarp jų yra „Gerhardo Miuleris anapus plastiko“, piešinys pieštuku pagal Gerhard‘o Richter‘io paveikslą „Miulerio portretas“ (1965).

H. Longe paroda veikė San Franciske „The Popular Workshop“ 2011 m. balandžio 15 d. - birželio 17 d. Daugiau >>>>


1) Džonas Sulivanas ( John M. Sullivan, g. 1963 m.) – amerikiečių matematikas, Berlyno Technikos un-to matematinės analizės ir topologijos dėstytojas (nuo 2003 m.). Tyrimų sritis – optimalioji geometrija. Pradėjo kurti sniego skulptūras.

2) Fabienne Serriere – matematikė ir muzikė. Nuo 2005 m. dirbo kaip Necscape.com blogerė įvairiomis temomis: nuo aparatinės dalies hakinimo iki atviro kodo klausimų ir kt. Vėliau dirbo sistemų administratore. Yra vegetarizmo propaguotoja.

3) Edmundas Haris (Edmund Harriss) – Arkanzaso un-to matematikos dėstytojas. Tyrimų sritis – geometrija: padengimai ir raštai, ieško neįprastų matematikos taikymų – robotechnikoje, architektūroje, dizaino srityje. Su A. Bellos parengė matematinę spalvinimo knygą „Snaigė, kriauklė, žvaigždė“.

Formos iš matematikos srities perkeltos į realų fizinį pasaulį, Frank Farris:
Frank Farris kompozicija

Prerafaelitai
Gyvenimo gėlelė
Išsilaisvinę poetai
Poetinė geometrija
Dailininkai: Algis Lankelis
Papilnėjo da Vinčio kanonas
Impresionistas Paul Cezanne
Andy Warhol: paskutinė vakarienė
Dž. Birkhofas: matematikas ir meno matuotojas
Gyvenimas laikmečio dvasioje ir foto-moto-savišvieta
Sadomazochizmas „Užsispyrėlės sutramdyme“
Paul Gauguin: pirmykštės idilės ieškotojas
G. Kuprevičius. Didžiojo meno sutemos
Savamokslis dailininkas Henri Ruso
Ar kompiuteriai supranta meną?
Žiūrovo nuostaba kūrinio suvokimui
Menininko ir jo kūrinių klajonės
Atsidaro matematikos muziejus
T. Ševčenkos „Akloji su dukra“
Visų dienų apmąstymai
Pastabos apie kūrybiškumą
Tapyba ir teatras
Naujoji banga
Dailieji menai
Vartiklis