Pažinkime augalus

Bruknė – ir skanu, ir vaistas  

Bruknė (Vaccinium vitis-idaea) – iki 30 cm aukščio užaugantis nuolat žaliuojantis erikinių šeimos (Ericaceae) krūmokšnis. Rūšies pavadinime vitis-idaea reiškia „vynuogynojas iš Ido kalno“. Auga sausuose pušynuose, aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių pakraščiuose. Lapai kiaušiniški, elipsiški, stori, buku galu; apatinė pusė taškuota, padengta rausvomis liaukutėmis. Žydi gegužės-birželio mėnesiais; vasaros pabaigoje dažnai žydi antrąkart. Žiedai sukrauti kekėse, turi silpną kvapą – baltos ar rausvos spalvos. Vaisius – apvali, sultinga, raudona uoga; iš pradžių baltos, vėliau ryškiai raudonos, blizgančios, daugiasėklės. Bruknė

Bruknės maistingumu ir vitaminų kiekiu lenkia daugelį rudens gėrybių. Jose yra natūralaus cukraus, pektinų, rauginių medžiagų, organinių rūgščių (citrinos ir obuolių). Itin gausu vitaminų C, P, B grupės, karotino, mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio).

Bruknės renkamos ne anksčiau nei rugpjūčio antroje pusėje, kai gerai sunoksta. Lapus galima skinti du kartus – pavasarį (balandžio-gegužės mėn. – pernykščius lapus) ir rudenį (rugsėjo-lapkričio mėn. – vasarą užaugusius lapus). Paprastai renkamos 5-8 cm ilgio šakutės. Džiovinama paskleidus pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba specialiose džiovyklose ne aukštesnėje nei 40o temperatūroje. Išdžiūvus lapai nuo šakučių nubraukiami, likę stiebai išmetami. Tinkamai išdžiovinti lapai yra žali, bekvapiai, rūgštoko skonio.

Kaip saugoti bruknes? Prisiuogavus bruknių, suberkite į švarų butelį, užpilkite šaltinio vandeniu, užsukite ir pastatykite šaldytuve - uogos laikysis puikiai, ilgai nepraras naudingų savybių. Šaldytuve gerai laikysis ir emaliuotame ar molio inde mediniu grūstuvu sutrintos bruknės. Viršų reikia kiek prislėgti lėkštute ar akmenėliu, kad susidariusios sultys apsemtų visą masę. Taip pat galima bruknes išsunkti, sultis iš karto pakaitinti ir supilstyti į švarius iškaitintus butelius, juos užsukti ir laikyti vėsioje vietoje. Tik patariam bruknių skonio ir gydomųjų savybių negadinti cukrumi. Be to bruknes galima džiovinti – krosnyje ar džiovykloje ne aukštesnėje kaip 50-60o temperatūroje.

Liaudies medicina pataria bruknių lapais gydyti antacidinį gastritą, nevalingą naktinį vaikų šlapinimąsi, reumatą, podagrą, hipertenziją. Reguliariai naudojant bruknių lapų antpilą beveik nesikaupia druskos; jis taip pat skatina tulžies išsiskyrimą ir žadina apetitą. Bruknių lapai turi šlapimą varančių, sutraukiančių savybių, tad gali padėti net viduriuojant.

Bruknių uogos vartotinos esant avitaminozei bei kaip regėjimą stiprinanti priemonė (jas reiktų valgyti tiems, kurių dirba įtempę akis, su kompiuteriais). Jose taip pat daug rūgščių, neprisileidžiančių pelėsių ir gryblių, tad os save apsaugo nuo puvimo ir gedimo, o tuo pačiu naudingos virškinimo negalavimų profilaktikai. Šviežios ir džiovintos uogos rekomenduojamos po chemoterapijos, kad neišsivystytų disbakteriozė ir inkstų epitelis būtų apsaugotas nuo žalingo medikamentų poveikio.

Bruknės gali padėti:
Peršalus. 5 dalys aviečių, 4 dalys bruknių lapų, 5 dalys liepų žiedų, 7 dalys šalpusnių lapų, 5 dalys anyžių vaisių. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 15 min. Palikite, kad prisitrauktų, nukoškite. Gerkite po stiklinę 2-3 k. per dieną prieš valgį.
Gripas. Lygiomis dalimis po valgomąjį šaukštą bruknių uogų ir lapų; tai užpilkite stikline verdančio vandens, virkite 5 min., nukoškite. Karštą viralą pasaldinkite medumi ir tuoj pat išgerkite. Taip gerkite 3 k. per dieną.
Avietės, juodieji serbentai, spanguolės, bruknės, liepų žiedai, medus skatina prakaitavimą ir tuo pačiu slopina karščiavimą bei drebulį. Be to su jais gaunate vitaminų ir mineralų.
Atsikosėjimui. Padeda bruknių sultys sumaišytos su cukraus sirupu ar medumi. Gerkite gana dažnai (6-8 k. per dieną) po valgomąjį šaukštą. Kartu rekomenduojama gerti ir žemuogių nuoviro.
Ausų skausmui. Saują bruknių lapų užpilkite stikline vandens, palaukite 30-60 min., perkoškite. Gerkite 2-3 k. per dieną prieš valgį ir po jo. Sergant žvyneline. Odą vilgykite bruknių uogų sultimis – 4-5 k. per dieną.
Šlapinantis naktį. Sumaišykite po valgomąjį šaukštą bruknių uogų, bruknių lapų ir jonažolių. Mišinį užpilkite 3 stiklinėmis vandens ir virinkite 10 min. gerkite po pusę stiklinės 5 k. per dieną.
Šlapimo pūslės uždegimas. Valgomąjį šaukštą bruknių lapų ir tiek pat vaistinės šventagaršvės šaknų užplikykite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palaikykite valandą, tada nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės 4 k. per dieną.
Lėtinis inkstų uždegimas. Sumaišykite po valgomąjį šaukštą bruknių, beržo lapų ir vaistinės dirvuolės. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užplikykite 2 stiklinėmis verdančio vandens, lalaukite 40 min. ir tada nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 4 k. per dieną.
Inkstų akmenligė. Sumaišykite dvi dalis žemuogės lapų, 1 dalį džiovintų bruknių ir džiovintų juodųjų serbentų uogų. Viską susmulkinkite; valgomąjį šaukštą šio mišinio užplikykite 300 ml verdančio vandens, palaukite 30 min., nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3 k. per dieną.
Galvos skausmai. Jie praeis, jei kasdien vartosite sūrio, riešutų, razinų, šviežių putino uogų, braškių ir bruknių.


Bruknių morsas

Stiklinę bruknių užpilkite 2 stiklinėmis šalto vandens ir užvirinkite; įberkite 5-6 arbatinius šaukštelius cukraus ir indą sandariai uždengę 15 min. pakaitinkite ant labai mažos kaitros, o tada nukoškite, gerkite po pusę stiklinės per dieną.

Bruknių-slyvų uogienė

2 kg bruknių, 1 kg slyvų, 1,5 kg cukraus, cinamono lazdelė, 5 gvazdikėliai

Bruknes perrinkti, nuplauti ir išvirti, nugraibant putas. Slyvas išgliaudyti ir supjaustyti, o tada suberti į brknes kartu su prieskoniais. Virti, kol suminkštės. Baigus virti, suberti cukrų, gerai išmaišyti ir dar pavirti 5 min. Supilstyti į iškaitintus stiklainius ir sandariai uždaryti.

Bruknių uogienė su kriaušėmis

1 kg bruknių, 1 kg kriaušių, stiklinės vandens, 0,5 kg cukraus, cinamono

Uogas perrinkti ir užpylus šaltu vandeniu palikti nakčiai, kad vanduo ištrauktų kartumą. Kriaušes supjaustyti skiltelėmis. Išvirti sirupą ir juo karštu užplikyti bruknes bei kriaušes. Užvirinti, nukelti nuo ugnies, ataušinti ir vėl užvirinti. Taip kartoti 3 kartus. Paskutinį kartą virti ant silpnos kaitros, nugraibant putas, kol kriaušės suminkštės, o bruknės taps permatomos.

Miškinis skudutis
Viskas iš obuolių
Augalai - chemikai
Dygliuotoji kardažolė
Kai reikia laisvinamųjų
Pažinkime augalus: kaštonai
Alavijai - dekoratyvus vaistas
Dilgėlė – švelni kaip šilkas...
Miškas: Europoje ir Lietuvoje
Virtuvėje: kukurūzai, špinatai ir kita
Daugiau įvairių prieskoninių daržovių
Kaip maisto išvaizda ir kvapas atsiliepia jo skoniui?
Kelmučiai, kurie šoka apie kelmus
Žarnyno bakterijų perspektyva
Voveraitės ir jų sesutės
Kaip karalienė virto slyva
Iš mėlynių ir girtuoklių
Skrebučiai ir vištiena
Žiedadulkės
Vartiklis