Šilinis viržis
Šilinis viržis (Calluna vulgaris) - dar vadinamas šilojumi, šilo eglute, šilažole, virže. Jis priklauso erikinių (Ericaceae) šeimos augalų genčiai, kurioje tik vienintelė rūšis - šilinis viržis .
Šilinis viržis yra daugiametis visžalis 20-70 cm aukščio įsišaknijančiais ūgliais ir kylančiomis šakelėmis
puskrūmis. Žiedynas kekiškas, vienašalis, gausiažiedis, vainikėlis blyškiai lelijinės arba
rožinės spalvos. Žydi liepos-rugsėjo mėn. Vaisius - plaukuota dėžutė su smulkiomis, šviesiai
rudomis sėklomis. Dauginasi vegetatyviškai ir sėklomis. Auga sausose, smėlingose,
nederlingose dirvose, aukštapelkėse, kopose, smėlynuose. Sudaro ištisus sąžalynus. Ypač paplitęs pušynuose. Atsparus
sausroms, mėgsta šviesą. Viržynai nualina dirvožemį, dėl to juose sunkiai auga medžiai, kiti
augalai.
Viržiai - vieni medingiausių augalų (medus tamsios spalvos ir kartoko skonio). Taip pat yra dekoratyviniai ir gali būti auginami gėlynuose. Jų šakelės tinka žiemos puokštėms daryti.
Vaistams naudojama visa antžeminė dalis. Renkama, kai viržis žydi, rugpjūčio-rugsėjo mėn. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje, kurioje nėra tiesioginių saulės spindulių. Išdžiūvęs yra kvapnus, saldžiai karstelėjęs. Tinka vartoti 2 m.
Viržis malšina uždegimus, dezinfekuoja, skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą. Juo gydoma inkstų akmenligė, inkstų geldelių ir šlapimo pūslės uždegimai, kepenų ligos. Nuoviras geriamas nuo nervų sistemos sutrikimų, o maišant su valerijonu ir gudobele - gydant širdies ligas.
Siūloma jų arbatą gerti peršalus, kosint bei karščiuojant. Dažnai naudojamas esant sąnarių uždegimams. Žiedų milteliais apibarstomos žaizdotos ir nudegintos vietos. Viržių ekstraktu vilgomi odos spuogai, egzema. Pašutinti viržiai dedami ant sumuštų vietų, šunvočių, išnirusių sąnarių.
Paprastoji katuogė
Paprastoji katuogė (Rubus saxatilis) kitaip vadinama kačuoge, kaulinuku.
Tai daugiametis vasaržalis erškėtinių šeimos augalas.
Auga Europos krūmuose, daubų šlaituose, vidutinio drėgnumo spygliuočių ir mišriuose miškuose, tačiau didesnių sąžalynų nesudaro.
Šakniastiebis su dvejopais stiebais: stačiais iki 10-20 cm aukščio, žydinčiais, vaisingais; ir gulsčiais, šliaužiančiais, vegetatyviniais, siekiančiais apie metrą ilgio ir galais įsišaknijančiais. Stiebai cilindriški, apaugę paprastais ir liaukiniais plaukeliais bei šeriškais dygliais. Lapai trilypiai, prieš lietų susisuka į tūteles.
Žydi gegužės-liepos mėn., žiedai balti. Augalas medingas. Uogos prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. jos susideda iš 1-5 stambių, raudonų, rūgščių, žvilgančių kaulavaisių. Jos uogas labai mėgsta tetervinai. Dauginasi įsišaknijusiais stiebais, atžalomis ir sėklomis.
Vaistams naudojama visa antžeminė dalis ir uogos. Katuogė renkama žydint ir džiovinama pavėsyje. Uogos renkamos nepernokusios ir valgomos šviežios arba džiovinamos. Tinka vartoti 2 m.
Vaisiai valgomi ir švieži. Vaisiuose yra 44 mg proc. vitamino C; iki 8 mg proc. karotino, cukraus, organinių rūgščių, rauginių ir mineralinių medžiagų. Liaudies medicina jas vartoja nuo mažakraujystės, sąnarių uždegimų.
Naudojama sergant skrandžio, peršalimo, ginekologinėmis, inkstų ligomis, hemorojumi, mažakraujyste, sąnarių uždegimu, cukriniu diabetu, podagra. Žolės nuoviras tinka galvai plauti sergant seborėja, skatina plaukų augimą. Pavilgai naudojami patinimams gydyti, burnai skalauti. Uogos padeda sergant mažakraujyste, sąnarių uždegimu.
Iš katuogių verdamos uogienės, drebučiai, sirupai, kisielius, spaudžiamos sultys. Sumalti
uogų kauliukai naudojami kaip prieskonis. Ilgesniam laikymui uogos konservuojamos su cukrumi arba džiovinamos.
Žiedadulkės
Miškinis skudutis
Skalsės ir nuodai
Alavijai - dekoratyvus vaistas
Augalai - namų augintiniai
Dilgėlė švelni kaip šilkas...
Kambarinės gėlės - naudingi patarimai
Daugiau įvairių prieskoninių daržovių
Grybai, šungrybiai ir kiminai
Kūdroje užveiskite vijūnų
Koka pas Kogi
Oh du mein Edelweiß
Paukščių lizdai
'Vartiklio' svetainė