ŽVAIGŽDŽIŲ KARŲ BELAUKIANT
                   Lukas Devita

Karas - viena seniausių žmonių bendravimo tarpusavyje formų. Manoma, tai padėjo išvystyti ir pačią šių savotiškų būtybių civilizaciją vargstančioje planetoje Žemė. Minėtas bendravimo būdas, prasiskverbęs į visas žmogaus gyvenimo sritis išlieka aktyvus ir po šiai dienai.

Gal būt toks galėtų būt sausas roboto pastebėjimas.

Robotai, žaismingi ir pažangūs, turbūt kaip niekad iki tol tapo tikromis žvaigždėmis režisieriaus George Lucas'o epopėjoje, kurios pavadinimą žino bene kiekvienas mūsų planetos gyventojas. Jau beveik trisdešimt metų fantastinio kino meistras tęsia pasakojimą apie savo sukurtą pasaulį, besidriekiantį per visą galaktiką. Vienu vaizdinio mostu jis pametėja žiūrovą iš kasdieninės rutinos į begalinę galimybių, ieškojimų ir pažinimo žvaigždėtąją erdvę. Tačiau esminė filmo problematika giliai įleidus šaknis į kiekvieno žmogaus dvasinės kasdienybės dilemas.

Pasakojimo ratas užsidaro - pasirodo paskutinė "naujosios" trilogijos dalis, "Sitchų kerštas" (Star Wars: Episode III – Revenge of the Sith, 2005), bene niūriausia iš visų "Žvaigždžių karų" serijų. Pats pirmas filmas buvo pastatytas 1977- aisiais, "Žvaigždžių karai:epizodas IV - Nauja viltis" (Star Wars: Episode IV- A New Hope), atnešęs tiesiog fantastinę sėkmė ir suteikęs režisieriui galimybę bei laisvę sukurti dar dvi pirmosios trilogijos dalis, epizodus V - "Imperija duoda atkirtį" ir VI - "Džedajaus sugrįžimas" (Episode V- The Empire Strikes Back, 1980 ; Episode VI - Return Of The Jedi, 1983). Unikalu, kad kino epopėja buvo pradėta nuo istorijos vidurio, pristatant neprilygstamą herojų Luke Skywalker'į (akt. Mark Hamill) atnešantį šviesą ir išsigelbėjimą, padedantį visiems pažemintiesiems sugriauti tamsos imperiją.

Nuo 1999-ųjų George Lucas grįžo prie žvaigždžių kino-laivo šturvalo ir pradėjo dar sodresnį vaizdinį pasakojimą apie "priešistorę" - laikus, kai Respublika klestėjo, valdė senatas, bet Prekybinė konfederacija jau pradėjo veiksmus link planetų okupacijos ir Imperijos formavimo. Taip ekranuose pagaliau pasirodė pirmasis epizodas - "Pavojaus šešėlis" (Star Wars:Episode I - The Phantom Menace, 1999). Nors filmas netapo tokiu pelningu, kaip 1977-ųjų "pionierius", tačiau sukėlė beveik seismologinę susidomėjimo bangą ir pritraukė kelias naujas kartas žiūrovų. Antrasis epizodas buvo laukiamas daugybės naujų gerbėjų ir išvydo šviesą 2002-ais, pavadinimu "Klonų puolimas" (Star Wars: Episode II - Attack of the Clones). Fantasmagoriniai peizažai, miestai po vandeniu, ar debesyse panirusioje planetoje gali pakerėti vaizduotės polėkiu, tačiau daugiau laiko ekrane dominuoja karo veiksmai, susirėmimai bei šaudymai. Novatoriški efektai kėsinasi į pačią filmo gyvybę. Laimei, smurtas apsiriboja daugiausiai robotų triuškinimų, o visgi tai privalumas - sodrus šiuolaikinis trileris ar net melodrama kad ir lietuviškųjų televizijų ekrane gali pademonstruoti daugiau smurto, nei visos "Žvaigždžių karų" dalys kartu sudėjus. O pastariesiems labiau atleistina, juk padėtis toje tolimoje galaktikoje įtempta ir reikalai rieda prastyn. Pagrindine linija, vingiuojančia per "ankstyvąją istoriją" galima laikyti centrinio herojaus, Luke'o tėvo, Anakin Skywalker'io (akt. Hayden Christensen) asmenybės vystymąsi bei vidinius konfliktus. Per jį režisierius bando analizuoti, kas nulemia kupino jėgų ir pasiryžimo džedajaus persimetimą blogio pusėn, kurie charakterio bruožai tampa esminiais "kabliukais" tamsiosioms despotiškoms jėgoms gudriai prisivilioti nenuilstantį karžygį.

Šį šaltą pavasarį pasaulio kino titruose mirga vaizdai rodantys lemiamą herojaus dramą. O kas toliau? Bet juk ne viskas prarasta - nauja viltis yra nuo seno, vadinas, ji veda į gerus laikus. Tolimesnis pasakojimas grąžina į devintą dešimtmetį, pagal kino gamybos kalendorių. Tokiu būdu, seni filmai vėl žiūrimi iš naujo, nes juose - naujausia šviesesnė istorija, atsiskleidžianti dėka Luke Skywalker'io. Visi, kas norės sužinoti, kuom baigės epopėja, sieks paimt į rankas pirmąją trilogiją, 1977 - 1983 metų "Žvaigždžių karus". Nekvailai sugalvota, bet sakoma, priežastis buvo ta, kad pagal George Lucas'o viziją, "ankstyvoji istorija" reikalavo gausesnių ir pažangesnių vaizdo efektų, todėl jis pradėjo nuo ketvirtojo "skyriaus". Kaip žinia, sekė nemažas vargas įtvirtinti pradinį sumanymą - kino kompanijos viena po kitos atmetinėjo "Naujos Vilties" scenarijų, be kita ko siūlydamos kreiptis į "Walt Disney" studiją, nes tai atrodė panašiausia į keistoką filmą vaikams. Tačiau viskas išėjo į gerą - galiausiai filmą parėmė tie, kas patikėjo pačiu George Lucas'o režisūriniu talentu, dėka jo ankstesnio sėkmingo filmo, Kanuose apdovanoto "Amerikietiško Graffitti" (American Graffitti, 1973). Taip pat, George Lucas labai nesunkiai gavo, tuo metu bevertes teises į su filmu susietų prekių ir atributikos gamybą, bei teisę į pratęsimus. Niekas nenumanė, kad fenomenalus "Žvaigždžių karų" žaislų, komiksų, knygų paplitimas suteiks režisieriui finansinę nepriklausomybę kurti sekančius epizodus pilnoje laisvėje.

Bet kūryba vis dėlto prasideda ne nuo to. George Lucas mini, kad "regi" būsimą filmą ar epizodą mintyse ir filmo pastatymo pabaigoje jis jau yra savotiškai jį "matęs". Bet nuosekliai išdėstyti viską popieriuje scenarijaus pavidalu yra vargingiausias darbas, nes rašymas jam visad sunkiai sekėsi. Net ir paskutinįjį epizodą, George Lucas teigia rašęs lyg tarnautojas, sėdėdamas prie stalo po devynias valandas į dieną ir parašydamas tokiu būdu maždaug penkis lapus. Šiame nelengvam procese slypi visas įdomumas, jei tiriant idėjas, įtakas, ir tai, ką propaguoja kino epopėja tokiu ne ypač draugišku pavadinimu.

Patys iškiliausi personažai - džedajai teigia, "mes ne kariai, mes - taikos sergėtojai", ir panašu, kad jie, savo įvaizdžiu artimi samurajams ar zen adeptams, siektų kuo mažiau veltis į masines kovų scenas. Tačiau karas vyksta ir herojų viduje. Ir niekas neatsiduria blogio pusėje kitaip, nei per save. Saugotis tenka ne tik išorinių priešų, bet dar labiau - savo ydų ir "pavojingų" savybių.

Šioje pasakoje "raketų amžiui", Geroge Lucas norėjo sutelkti išvien esminius daugelio mitologijų, religijų teiginius susietus su asmenybės vystymusi, taip pat panaudoti socialinę satyrą, o ir ankstesnio kino meno patirtį, ar net klišes, - drąsiai montuojant viską atviroje kosminėje erdvėje. Akira Kurosava'os filmai buvo didžiule įtaka, bet taip pat ir daoistiškos, zen budistiškos idėjos, kurias brandina savyje džedajai. Jų minima jėga, kurią siekiama atverti viduje, yra tuo pačiu visos egzistencijos esmė - tai siejasi ir su Amerikos indėnų pasaulėžiūra, atspindėta įtakingose Carlos Castaneda'os knygose ar kituose šamanistinių mokymų šaltiniuose.

Bet vienu didžiausiu kūrybiniu postūmiu George Lucas'ui tapo mitologijų tyrinėtojo Joseph Campbell'o knyga "Herojus tūkstančiais veidų" (The Hero with a Thousand Faces, 1949). Naujai perskaitęs, nuo studijų laikų žinomo mokslininko veikalą, režisierius pertvarkė ir perrašė visą pirmojo "Žvaigždžių karų" filmo scenarijų. Vėliau jiedu tapo pažįstamais ir net draugais. George Lukas vadino Joseph Campbell'ą ne tik vadovu kūrybiniam darbe, bet ir gyvenimo mokytoju, "mano Yoda". Savo ruožtu, mokslininkas aukštai įvertino "Žvaigždžių karų" filmus, kaip išpuoselėtą kosminės eros mitologinį pasakojimą.

Joseph Campbell žvelgė į mitus kaip į visuotinį žmonių poreikį interpretuoti tikrovę. Lygindamas įvairių tautų mitus jis išvedė bendrą liniją, savotišką mono-mitą, esantį visų pagrindu. Ta mito esmė atsispindi ir religijose. Dar vertingiau, kad savo titaniškame darbe, Joseph Campbell pasiūlė schemas kūrybinei interpretacijai ir naujų variacijų sudarymui, pasitelkus išgrynintus archetipus, situacijas bei veikėjų tipažus. Ne veltui šis veikalas tapo ne tik George Lucas'o, bet viso Holivudo "biblija".

Scenarijai dažnai būdavo formuojami ar "tikrinami" pagal Joseph Campbell'o knygą. Tačiau kokia gera bebūtų mokslinė studija, naudojantis schema iškyla pavojus nesuregzti nieko daugiau kaip tik "klišių" seką, pasakojimą be gyvybės. Dėja, kaip tik tai tapo dažnai atpažįstamu Holivudo gamybos "braižu" ir problema. George Lucas siekia to išvengti taikydams naujoves, leisdamas fantazijai lieitis ir balansuoti tarp tvirtų archetipų. Tik "Žvaigždžių karų" vystymosi eigoje režisierius dabar nelabai ką gali pakeisti, nes yra pradėjęs pasakojimą nuo antros dalies.

Tuomet George Lucas įpynė siužete kiek įmanoma daugiau "klasikinių" linijų. Kaip kad įslaptinti giminystės ryšiai - princesė Leia (akt. Carrie Fisher) ir Luke Skywalker, arba pagrindinio herojaus tėvo ieškojimas ir netikėtas jo atradimas tamsiųjų jėgų pusėje. Tai simbolizuoja vidines blogio šaknis, "herojaus šėšėlį". Tuo pačiu čia atsiskleidžia idėja, kad žmogus visad išlieka - po juodu nepermušamu Darth Vader'io šarvu įkalintas kažkada buvęs didis džedajus Anakin Skywalker. Ir užtenka po juoduoju šalmu atbusti bent kibirkštėlei gerųjų jausmų, kaip tai tampa vienintelis išsigelbėjimo šansas sūnui, Luke Skywalker'iui. Pažadinęs gėrį, Luke tuo ir išvaduoja tėvą, o pastarasis tiesiogiai išgelbėja sūnų iš lemiamo Imperatoriaus Palpatine'o (akt. Ian McDiarmid) smūgio. Imperatorius arba Darth Sidious - tikras mirties ir tironijos įsikūnijimas, tuo tarpu šviesiąją pusę epopėjoje atstovauja archetipiškas "senas išminčius" Yoda, mokytojas Obi Van Kenobi, bet taip pat ir dauguma nepažįstamų, keistųjų galaktikos gyventojų, kuriuos gali sutikti kiekvienoje kelionėje. Džedajai mokomi, kad besąlygiškai pagelbėjęs bet kuriai paprastai, nors ir niekuo su tavim nesusietai būtybei - sulauki atpildo ir pagalbos, kai tau labiausiai reikia. Ši bendra daugeliui pasaulio pasakų tezė ne tik dažnai apsireiškia Lucas'o "kosminėj odisėjoje", bet išlieka jo paties gyvenimo nuostata ir sėkmės formule. George Lucas'o kelias į kino pasaulio žvaigždes buvo pagrįstas nuoširdžiai vienas kitam padedančių ir bendradarbiaujančių draugų grupės patirtimi ir altruistine savimone. Nelengva tokia dora žvaigžde išlikti.

"Žvaigždžių karuose" dalyvauja visas sambūris įtakų, perkeltas iš tokių skirtingų pasaulių, kaip kad "Ozo šalies burtininkas", "Vėjo nuneštieji" ar istorijų apie Samurajus, Rytų religijų. Ir žinoma visa eilė mokslinės fantastikos vaizdinių, iš senųjų filmų, kaip kad Stanley Kubrick'o "2001:Kosminė Odisėja" (2001: A Space Odyssey, 1968). George Lucas norėjo kad jo filme skambėtų klasikinė muzika, tik kompozitorius John Williams užtikrino, kad geriau bus parašyti savotiškas klasikos interpretacijas. Panašu, kad Lucas'o visai negąsdino būt pasekėju, ar sutverti savotišką mokslinės fantastikos pop-filmą, tačiau be tvirtų "mitologinių vėžių", "Žvaigždžių karai" išsiskiria fantasmagoriniu įtakų derinimu, kas nemažiau svarbu už vaizdo efektus bei novacijas. Tik drąsiuose sugretinimuose gali išbandyti ar fantazijos polėkis tikrai gyvas.

Na o kaip taip išpuola, kad kultūros nuopuolio laikais pasirodo ir niūriausia epopėjos serija. "Nuopuolis? Koks nuopuolis?", kas nusistebės - viskas blizga ir klesti. Tačiau nusivylimas, ar bent jau paradoksas yra ir pačiam "Žvaigždžių karų" filme kaip kultūros fenomene - milžiniško taurumo idėjos ir tiek pat milžiniškas žiūrovų sąmyšis bei plastmasinių blizgučių prekyba. Galaktikos kronika tokia panaši į mūsų planetos, kuriai šviečiasi galimybė tapti viena didele Respublika, o vėliau Imperija, jei Prekybos Konfederacija pilnai įsitvirtins valdžioje. Anksčiau čia įvykdavo vienas-kitas didelis karas, apie kuriuos rašė mokykliniai vadovėliai dešimtmečiais. Dabar vyksta dešimtys mažų karų, kuriuos galima "nepavojingai" stebėti televizijos ekranuose, po reklamos pamiršti, ir tie kovų veiksmai dažnai vadinami kitais terminais. Tačiau pati karo idėja išlieka nepamainoma žmonių valdyme, tai būdas patikslinti kas yra teisus, o taip pat vystyti ekonomiką, globoti, ar prašyti kompensacijų. Tai jau tampa ir banalu kartoti, bet nevalia pamanai, kad vienas žiūrimiausių filmų kino istorijoje, "Žvaigždžių karai" atspindi ir žmonijos vystymąsi - tikriausiai jie vyks kažkada tame "taikiai užkariautame kosmose". O gal žiūrovai- žemiečiai sugebės pasimokyti iš gerųjų mitologijos epizodų, net jei režisieriui ir nepavyks jų pilnai atskleisti.  

Fantastikos skyrius
Bėgimas į kosmosą
Prekiautojai skausmu
Tarpplanetinė komunikacija
K. Maknamara. Kalnietis
Strugackiai. Narcizas
Žemė: pirmasis kraujas
Pavelas Michnenko. Etiketas
Noutbukas planetininkui Bykovui
Planetų judėjimo pakeitimai
Pirmoji tarpžvaigždinė kelionė
Į žvaigždes – pas kitus protus
Julijus Burkinas. Lauk! Į žvaigždes!
Žozefas Anri Roni. Ksipehūzai
Sviatoslavas Loginovas. Olandiškas sūris
Spindulinė energija rašytojų akimis
A. V. Karginas. Labai svarbūs žaidimai
Stanislavas Ivanovas. Ramanas
Kosmoso ir muzikos istorija
Panspermia: užkratas iš kosmoso
SUN RA: atviro kosmoso muzika
Kosminės operos bangomis
Rausvų debesų šalis
Mėnulio kronikos kine
Alisa ir musmirės
Poezija ir skaitiniai
Vartiklis
NSO svetainė

 
 
 
 
Epizodas II
In desert
star wars

Portman
Jonathan Hales & George Lucas