Sveikatos sociologija

Pacientų pasitenkinimas sveikatos modeliu  

Sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje pirmine sveikatos priežiūra rūpinosi poliklinikos ir PSP apėmė visą visuomenę. Anot R. Ingleharto*) [1] hierarchinės centralizuotos biurokratinės institucijos efektyvios industrinėse visuomenėse, kai reikia mobilizuoti plačias mases. Efektyvumas sumažėja, kai spartėjanti ekonominė raida reikalauja inovacijų.

Atkūrus nepriklausomybę, griuvo totalitarinis visuomenės valdymas, tad PSP būklė neišvengiamai suprastėjo. PSP perėjo į paslaugų sferą ir todėl ėmė paklusti vartotojiškos visuomenės ypatumams [2, 3]. Pereita prie biopsichosocialinio (BPS) sveikatos suvokimo [4]. Mat skirtingi sveikatos modeliai susiję su visuomenėmis, besiskiriančiomis ekonominiais, socialiniais ir vertybių parametrais [5]. Paciento-gydytojo santykis yra sveikatos modelio atspindys.

Vienas svarbesnių aspektų buvo paciento teisė rinktis sveikatos priežiūros įstaigą ir bendrosios praktikos gydytoją (BPG). Svarbūs tampa tokio pasirinkimo veiksniai [6, 7]. Svarbiu veiksniu tampa pasitenkinimas paslauga [8]. Marketingo teorijose teigiama, kad pacientas turi tam tikrus lūkesčius, kurių išpildymas gali būti išmatuotas. Didesnis neatitikimas sukelia didesnį nepasitenkinimą [9]. Reikšmingi pasitenkinimo kriterijai yra dėmesys pacientui, suteikta informacija ir jos aiškumas, skirtas laikas [10].

Nors palyginamieji tyrimai neleidžia nustatyti priežasčių, tačiau leidžia palyginti skirtingų socialinių grupių pasitenkinimą ir spėti apie tos grupės paslaugos gavimo kokybę. Tačiau skirtingos grupės turi skirtingus lūkesčius ir gali nevienodai vertinti tą pačią paslaugą. Gyventojų senėjimas yra dėsningas, tad PSP turi į tai atsižvelgti.

Biomedicinis sveikatos modelis (BMSM) labiau orientuotas į ligą, jame svarbiausia teisinga diagnozė. Pacientai daugiausia turi būti šviečiami, kaip atpažinti simptomus ir skatinami kreiptis į gydytojus. Jie turi paklusti BPG ir vykdyti jų nurodymus [5]. Psichologiškai pacientas jaučiasi bejėgis [Jokia bausmė neatpirks vaikams padarytos žalos. Nesiekėme keršto vaikus sužalojusioms L. Laurinaitienei ir R. Dereškevičienei**). Norėjome, kad būtų keičiama sveikatos sistema, kurioje pacientas beveik visuomet yra beteisis, pagal L. rytą, 2002.12.11, nr. 287]. BMSM ilgai dominavo, nes tradiciškai būdavo pabrėžiama gydytojo kvalifikacija bei jo sugebėjimas padėti. Jis ir toliau lieka svarbus tam tikrų ligų (psichinių, traumų) ar amžiaus grupių (kūdikiai) atvejais.

BPS sveikatos modelis (BPSSM) orientuotas į pacientą ir jo socialinę aplinką, svarbiais laikomi paciento suvokimo apie ligą profesionalumas bei jo elgesio ypatybės [8]. BPSSM apibūdinamas 4 principais [5]: 1) jis visada laikomas autonomišku asmeniu (nepriklausomai, ar serga); 2) gydytojo-paciento santykis apima visas gyvenimo sferas; 3) BPG naudojasi ne tik medicininiais, bet ir asmeniniais įgūdžiais; 4) gydytojas ir pacientas nusako savo lūkesčius ir juos derina.

Abu modeliai santykinai nepriklausomi nuo pasitenkinimo paslauga, tad vertinimas priklauso nuo to, kurį modelį pacientas labiau toleruoja. BPSSM labiau būdingas visuomenėms, kuriose gajus individualizmas; kartu jis labiau susijęs su PSP sistema, pasireiškiančia didesne gyventojų atsakomybe už savo sveikatą [11].

Pagal 2001 m. Kaune atliktą PSP pasitenkinimo tyrimą [12], į BPG niekada nesikreipė 8,4% apklausiamųjų, o 5,2% negalėjo prisiminti, kada paskutinį kartą lankėsi pas PSP dirbantį gydytoją. Vyrų, patenkintų paslauga, buvo 80,5%, o moterų – 76,6%. Pagal amžių esminių skirtumų nenustatyta., tik 45-54 m. amžiaus grupėje vos didesnis patenkintų moterų procentas (78,7% lyginant su vyrų 77,9%). Įvertinimai nepriklauso ir nuo respondentų išsilavinimo, o taip pat profesijos. Mažiausiai patenkinti buvo valstybės įstaigų tarnautojai (74%), o labiausiai patenkinti – nedirbantieji (79,7%). Kiti pjūviai parodo, kad svarbus paties paciento nuomonė apie gydymą, o taip pat noras aiškiai suprasti negalavimus bei gydymą. Tie, kurių pajamos didesnės, yra mažiau linkę neklausinėdami vykdyti nurodymus.

Apklausiamieji nurodė, kad labiausiai norėtų keisti patekimo pas gydytoją tvarką (55%; 53% gauti konsultacijas telefonu; 51% keisti nukreipimo pas specialistus tvarką; 48% susisiekti su gydytoju nedarbo dienomis; 43% keisti patekimo į kabinetą tvarką) bei norėtų, kad gydymo įstaigos turėtų geresnes diagnostikos priemones (63%). Tik 30% norėtų didesnės gydytojų kvalifikacijos, o 27% norėtų keisti bendravimą su gydytoju.

Tokie rezultatai gali liudyti apie vis dar išlikusį nuo sovietinių laikų visuomenės vienalytiškumą. Tačiau vis tik galima tarti, kad pacientai dalijasi į dvi grupes pagal sveikatos modelius (BMSM ir BPSSM). Pagrindinis kriterijus čia būtų paklusnumas gydytojo nurodymams – tačiau tas išsiskyrimas nėra labai didelis. Vis tik pacientai labiau toleruoja BMSM.

Įdomu, o koks pacientų pasitenkinimas po 2019-ųjų?

Taip pat skaitykite: Psichiatro-paciento santykiai


*) Ronaldas Inglehartas (Ronald F. Inglehart , g. 1934 m.) – amerikiečių sociologas ir politologas, postmaterializmo teorijos sukūrėjas; kelių politikologijos žurnalų redaktorius. 1970-90 m. dalyvavo projekte „Eurobarometras“, vėliau Pasaulinėje vertybių apklausoje (World Values Survey), kas 5 m. vykdančioje apklausą 78-iose šalyse. 8-me dešimtm. išvystė sociologinę postmaterializmo teoriją. Mokslinės veiklos pagrindu jis paėmė tezę, kad perėjimas nuo materialistinių vertybių prie postmaterialistinių yra esminis 20 a. pabaigai. Žmonėms tuo metu ėmė labiau rūpėti pilietinių laisvių ir ekologijos problemos. Jis dėmesį sutelkė ne į gnoseologinę materializmo pusę, o į požiūrį materialiam pasauliui krikščioniškose ir musulmoniškose kultūrose; ir tam jis rėmėsi Evangelijomis bei Koranu, o ne K. Markso  dialektiniu materializmu. Tai jis išdėstė knygose „Taiki revoliucija“ (1977), „Modernizacija ir postmodernizacija“ (1997), „Šventa ir pasaulietiška“ (2004)... Knygoje „Kultūrinė evoliucija“ (2018) jis teigia, kad žmonių vertybės ir elgesys priklauso nuo išgyvenimo saugumo laipsnio. Joje jis pateikia ir „evoliucinės modernizacijos teoriją“ – ir čia rėmėsi World Values Survey per 30 m. surinktais duomenimis.

**) Tai apie įvykį Marijampolės ligoninėje, kai 2002 m. gruodžio 30 d. gimę dvynukai buvo nudeginti paguldžius ant per karštų guminių pūslių. Naujagimiams teko atliti odos persodinimą. Tąryt dvykukus priėmė akušerė Rasa Dereškevičienė ir naujagimių gydytoja Loreta Laurinaitienė.

Literatūra:

1. R. Inglehart. Modernization and postmodernization Cultural…, 1997
2. A. Geva. Consumer Behavior the decision to purchase, 1996
3. D. K. Tse, P. C. Wilton. Models of consumer satisfaction information: An extension, 1988
4. J. Petrauskienė, R. Kalėdienė, A. Rimpela. Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika, 1999
5. L. G. Weiss, L. E. Lonnquist. The Sociology of Health, 2000
6. T. F. Garaity. Medical compliance and the clinical-patient relationship: A review// Social Sciences of Medicine, vol. 5, 1981
7. G. K. Frieman, S.C. Richards. Is personal continuity of care compatible with free choice of doctor?// British J. of General Practice, vol.43, 1993
8. M. Bury. Health and Illness in Changing Society, 1997
9. E. R. Cadotte, R. B. Woodruff, R. L. Jenkins. Expectations and norms in models of consumer satisfaction//J. marketing Res., vol. 24, 1887
10. L. Ong. J. de Hayes, A. Hoos. Lammes Doctor-patient Communication//Social Sciences of Medicine, vol.7, 1995
11. M. Hardey. The social context of health, 1998
12. V. Leonavičius ir kt. Pacientų pasitenkinimo bendrosios praktikos gydytojo paslaugomis analizė sveikatos modelio atžvilgiu// Sociologija: mintis ir veiksmas, 2003, nr.1

Kinų kambarys
Žudantys smegenys
Psichiatrijos pradininkas
Profsąjungos - kas tai?
Psichiatro-paciento santykiai
Ką reiškia būti šikšnosparniu?
21 a. mokslo idėjos ir švietimas
Otto Weininger. ,,Aš" problema ir genialumas
Kvantinė mechanika: Triumfas ar ribotumas?
Paslaptingas Tesla - gyvenimas ir palikimas
Spiritualizmas ir paranormaliojo mokslo šaknys
Dviejų filosofinės logikos paradigmų kova
Akis-smegenys: Užsipildanti spraga
Kamieninės ląstelės sukelia vėžį
Džonas Lokas. Apie auklėjimą
Dž. Bjudžentalio koncepcija
Kinų filosofija: Konfucijus
Laikrodžiai mūsų kūne
Placebo - tikrai veikia!
Žmogus kilo iš Afrikos
Tik pusė pasaulio
Nematomumo skydas
Skurdo kultūra
Vartiklis