Tomas Kunas

Thomas Samuel Kuhn (1922-1996) – JAV fizikas, daug rašęs apie mokslo istoriją, įvedęs kelias svarbias sąvokas sociologijoje ir mokslo filosofijoje. Jis laikė, kad mokslas vystosi šuoliais per mokslo revoliucijas. Bet kuris kriterijus turi prasmę tik tam tikros paradigmos, istoriškai susiklosčiusios pažiūrų sistemos rėmuose. Mokslo revoliucija – tai paradigmų pasikeitimas mokslo bendruomenėje.

T. Kunas gimė 1922 m. liepos 18 d. Cincinatyje (Ohajo v.) pramonės inžinieriaus šeimoje. 1943 m. Harvardo universitete gavo fizikos bakalauro laipsnį, o 1946 m. – fizikos magistro laipsnį. 1947 m. pradėjo formuluoti pirmąsias pagrindines tezes: „paradigma“ ir „mokslo revoliucijų struktūra“. 1948-56 m. Harvarde dėsto mokslo istoriją. 1949 m. apsigina fizikos daktaro disertaciją. 1964-79 m. Prinstono un-te dėstė mokslo istoriją ir filosofiją. 1979-91 m. Masačūsetso un-to profesorius. Mirė 1996 m. birželio 17 d. nuo plaučių vėžio.

Buvo Nacionalinės MA, Amerikos filosofijos draugijos ir Amerikos mokslo ir menų akademijos nariu.

Koncepcija

Thomas Kuhn. The Structure of Scietific Revolutions Pagal „Mokslo revoliucijų struktūrą“ (1962), mokslas vystosi ne palaipsniui kaupiant žinias ir artėjant prie tiesos, o per periodiškas revoliucijas, kurios vadinamos „paradigmų pakeitimu“ (paradigm shift). Kunui mokslo paradigma - tai

Taigi, tai mokslui būdinga klausimų kėlimo ir jų sprendimo sistema.

Paradigma keičiama, kai mokslininkai vis dažniau susiduria su anomalijomis, kurių negali paaiškinti remdamiesi vyraujančia paradigma, kurios iki šiol visiškai pakako mokslo pažangai. Skirtingos anomalijos skirtingiems mokslininkams nevienodai reikšmingos. Vieniems vienos anomalijos atrodo labai reikšmingos, kitiems – kitos. Kai susikaupia gana daug anomalijų, mokslo šaką ištinka krizė, kurios metu mėginama panaudoti naujas ar anksčiau atmestas idėjas. Galiausiai suformuojama nauja paradigma, ji įgyja savų šalininkų, prasideda paradigmų konkurencija: mokslinėse diskusijose, paradigmų gebėjime padėti spręsti iškylančius uždavinius ir neaiškumus... Kartais „įtikinamiausia“ jėga yra laikas.

Mokslo revoliucijos etapai:

  1. normalus mokslas – kiekvienas naujas atradimas paaiškinamas viešpataujančių teorijų;
  2. nepaprastasis mokslas. Moksle krizė; anomalijų (nepaaiškinamų reiškinių) atsiradimas, kuris sukelia alternatyvių teorijų pasirodymą. Moksle varžosi daug mokslo mokyklų;
  3. mokslo revoliucija – naujos paradigmos formavimas.

Besivaržančios paradigmos nesugretinamos, t.y. vienos jų negalima suprasti per kitos terminiją bei konceptualumą. Bet tada tai reiškia, kad negalima nustatyti, kuri jų geresnė. Negelbsti ir nusistatyti kriterijai, nes praktikoje skirtingi mokslininkai, remdamiesi tais pačiais kriterijais, gali padaryti skirtingus pasirinkimus. Taigi, patys kriterijai nėra „objektyvūs“.

Prancūzijoje T. Kuno koncepcija imta gretinti su M. Fuko („paradigma“ su „epistema“) ir Liui Altiuserio teorijomis, nors šiedu daugiau užsiėmėm „galimo“ mokslinio diskurso sąlygomis. Beje, M. Fuko pasaulėžiūra suformuluota veikiant Gastono Bašliaro (G. Bachelard) požiūriui (panašiam į T. Kuno) į mokslo vystymąsi.

M. Polani irgi manė, kad mokslas yra reliatyvi disciplina. Savo pažiūras jis paskelbė keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl jo šalininkai kaltino T. Kuną plagiatu – ypač žinant, kad T. Kunas lankėsi daugelyje M. Polani paskaitų. Antrajame „Mokslo revoliucijų struktūros“ leidime (1996) T, Kunas pamini M. Polani. Ir vis tik M. Polani darbai dažnai nagrinėjami T. Kuno koncepcijos kontekste.

Literatūra

  1. A. Bird. Thomas Kuhn, 2000
  2. S. Fuller. Thomas Kuhn: A Philosophical History for Our Times, 2000
  3. T.S. Kuhn. The Structure of Scientific Revolutions, 1962
  4. T.S. Kuhn. The Road Since Structure: Philosophical Essays, 1970-1993, 2000
  5. M. Polanyi. Science, Faith, and Society, 1946

Agnosticizmas
Apie ontologiją
Karlas Poperis
Pozityvizmo švytuoklė
Objektyvizmas (Ayn Rand)
P. Fejerabendas prieš mokslą
Visapusiškas ir nerimstantis Hansonas
Kibernetikos istorijos etiudai, V. Nalimovas
Intuicijos ribojimas matematikoje 19-me amžiuje
Empirinis teorinio gamtos pažinimo pagrindimas
Kas tas gnosticizmas? Žmogaus išsilaisvinimas
Dviejų filosofinės logikos paradigmų kova
Betarpiško pažinimo problema 17 a. filosofijoje
Šiuolaikinė fizika - į tiesą panašus mitas?
Vitgenšteino stilius - kliūtis jo supratimui
Thomas Nagel. Ką reiškia būti šikšnosparniu?
K. Jaspersas. Filosofinis gyvenimo būdas
Šankara ir vaišešikos atomizmas
Neapibrėžtumas, tikimybė ir prognozė
B. Skineris. Kas yra biheviorizmas
Svetimų minčių problema
T. Adornas. Nihilizmas
Cinizmas kaip amatas
Benediktas Spinoza
Kinikai
Filosofijos puslapis
Vartiklio naujienos