Apačiai: Aušros šokis

Kiekvieną vasarą vyksta apačių viena švenčiausių švenčių Tai aušros šokis – 14-metei merginai tampant moterimi (na'ii'ees - „parengiant ją"). Jo ištakos apačių kosmologijos mite.

Labai senai, gyvena vieniša Is dzan naadlyše (Tapusi Moterimi). Vieną dieną ji lytiškai santykiavo su Saule ir iš to radosi Pabaisų nugalėtojas, vienas pagrindinių apačių mitų herojų. Po keturių dienų ji pastojo nuo Vandenų Senio ir pagimdė Vandenų Senio Pradėtąjį. Kai dvyniai subrendo, Motina ir kiti galingi veikėjai išmokė juos visko, ką reikia žinoti apačiams. Kai jie pakankamai suaugo, paliko namus ir žemėje prikrėtė daug blogų dalykų. Apache Girl: Sunrise Dance

Tapusios moterimi galia jai garantuoja ilgaamžiškumą. Nors ji sensta, tačiau gali atgauti jaunystę, nueidama į rytus ir prieš laikrodžio rodyklę apeidama ratu 4 kartus. Ši galia perduodama merginai per diyin („turinčio galią", žiniuonio) giesmes. Tikima, kad Tapusi moterimi sudainavo 32 ar daugiau giesmių, apibendrintai vadinamų gohzhoosih (grožio ir gerumo giesmės). Toji galia išlieka merginoje 4 dienas po apeigų – todėl sakoma, kad tuometu mergina gali gydyti ligas ir sukelti lietų.

Aušros šokiui mergina ruošiasi visus metus. Žiniuonis padeda parinkti senyvą porą, nesusijusią giminystės ryšiais, padėsiančią ruoštis šventei. Ji vadinama dieviškaisiais tėvais. Pagrindinė dieviškosios motinos pareiga – masažuoti merginos kūną.

Į plaukus merginai įsegama erelio plunksna, palaikysianti ją per visą gyvenimą iki plaukai pražils. Ant kaktos abalonos kriauklelė žymi besikeičiančią moterį. Apeigos prasideda penktadienį „apsirengimo apeigomis". Šeima ir draugai ateina procesija, dainuodami giesmes mušant būgnams. Naktį kelias valandas mergina seka aplink laužą šokantį vainikuotą šokėją, kuris įasmenina saugančią dvasią.

Vyrai pradeda giedoti maldą auštant. Mergina šoka klūpomis ant elnio odos pakloto – veidu į saulę, Kūrėją. Tokioje pozoje apačių moterys kulia kukurūzus. Kai ateina laikas pasirodyti, greitai apeinama šv. nendrinė lazda, kad joks blogis nepasiektų jos.

Švendrų žiedadulkės laikomos šventomis – dvi dienas mergina būna apibarstyta ryškiai geltonais milteliais.

Atnešami kūdikiai, kad mergina papūstų jiems į burną – laikoma, kad šokio metu ji turi galią, galinčią nuvyti blogį.

Tėvas virš jos suriša saldainius ir kukurūzų stiebus, kad apsaugotų nuo bado. Dieviškasis tėvas išdažo merginą nuo pakaušio iki mokasinų, palaimina iš visų keturių pusių. Keturi – svarbiausias skaičius apačiams. Dažai pagaminti iš žiedadulkių, kukurūzų miltų ir sutrintų keturių spalvų akmenų.

Šoka genties nariai, kartais poromis iš 6 žmonių. Šokis yra paprastas – dviejų žingsnelių – tarsi ėjimas vietoje – ir paeinant 6 žingsnius į priekį ir 6 žingsnius atgal. Dažniausiai šokiui vyrus kviečia moterys. Apačiai šį šokį vadina „Motinos Žemės masažavimu".

Šeštadienio vakare merginos prisijungia prie kitų jaunų moterų, neseniai praėjusių brandos apeigas. Pradėjus mušti būgnams ir giedoti giesmes, grupė karūnuotų šokėjų, perteikiančių Dvasių kalną, šoka netoliese. Netrukus merginos prisijungia prie šokio, imituodamos Dvasių kalno gestus, kas turi apsaugoti jas nuo blogų įtakų.

Šokis baigiasi sekmadienio rytą papildomomis apeigomis ir šokiais. Vyrai pastato tapė karkasą. Pro jį prašokama kelis kartus – kad visada turėtų namus. Praėjus su motina paskutinį kartą, šokis baigiasi.

Conwn Dancers at Sunrise Dance of Apache Apibendrinant, Aušros šokio apeigas sudaro 8 fazės, kurios pradedamos, tęsiasi ir užbaigiamos atitinkamomis žiniuonio dainuojamomis giesmėmis:

  1. bildynilee (ji šoka viena) – mergina šoka ant elnio odos su savo porininku;
  2. niztah (sėdėjimas) – mergina klūpi ir linguoja į šonus giesmės ritmu;
  3. niztii (gulėjimas) – kai dieviškoji motina masažuoja merginos kojas, nugarą ir pečius;
  4. giššizhaaha bidaa lydilyee (jai duota nendrė, apie kurią apibėgama) – mergina apibėga 4 kartus aplink elnio kailį kaskart toliau iškišant nendrę (išreiškiant kūdikystę, vaikystę, moters amžių ir senatvę);
  5. Panašiai į ankstesnę fazę bėgami į keturias pasaulio puses (tai suteikia merginai galią nepavargstant bėgti didelius atstumus);
  6. keni naayiziid (Saldumynų apvalymas) – ji prasideda žiniuoniui ant merginos galvos išpilant nedidelį krepšį su saldainiais, kukurūzų grūdais, gilėmis ir monetomis. Stebintys skuba visa tai susirinkti;
  7. baana'ildih (palaiminimas) – merginą šventosiomis žiedadulkėmis palaimina žiniuonis ir visi suaugusieji;
  8. džiih'ilkee (antklodžių išmėtymas) – mergina nulipa nuo elnio odos ir į visas pagrindines puses išmėto antklodes.

Apačiai sako: „Tapusi Moterimi niekada nemiršta ir amžinai gyvena". Tačiau 4 dienas, kol joje randasi galia, mergina turi laikytis kai kurių tabu: ji negali praustis, gali gerti tik per savo gėrimo vamzdelį (kitaip, aplink burną jai užaugs plaukai), negali liesti odos savo nagais (ir pasikasyti gali tik su lazdele, nes kitaip paliestose vietose atsirastų žaizdos ir randai).

Tuo metu mergina gali gydyti sergančius. Ligonis atsistoja prieš ją. Ji ištiesia link jos rankas delnais į viršų ir staigiai pakelia iki pečių. Tą veiksmą mergina pakartoja 4 kartus. Jei po šito ligonis Apache with Abalone pajunta palengvėjimą, tada merginos galia laikoma išimtinai stipria ir ji pavadinama baagodiyih (galinčia daryti stebuklus).


Apačai: praeitis, dabartis ir ateitis

Atrodo, kad apačai turi ypatingą dovaną – ištverti. Jų tikėjimas sako, kad jie krašte, kuriame gyveno, buvo sutverti dar tais laikais, kai antgamtiškos būtybės gyveno greta žmonių ir jiems davė religiją, kalbą ir papročius. Tik nuo tų laikų daug kas keitėsi. Atvyko naujakuriai, kurių vieni ketino juos išnaikinti, o kiti perdaryti pagal savo pavyzdį. Vaikai buvo suvaryti į mokyklas ir baudžiami, jei kalbėdavo gimtąja kalba. Bet apačai išliko. Ir dabar jie neatsisako dabartinio (technologijų) pasaulio, o nori pasinaudoti juo, pagerindami savo gyvenimą ir susikurti saugią aplinką. Apačių rezervate kuriamos įmonės, padedančios užsitikrinti pragyvenimą. Tačiau problemos liko: aukštas vaikų mirtingumas, alkoholizmo liūnas ir tuberkuliozė...

Šventasis kalnas traukia šimtus piligrimų; baltiesiems tai Plikšis (Baldy Peak), o apačai vadina Sara Bališ; tai Dzil Ligai – tai Baltieji kalnai, vėjų ir gaanų, arba kalnų dvasių, kurioms reikia atnešti aukų, namai.

Giminingi Kanados Athapaskano genčiai, apačai čia atsikėlė maždaug 15 a. Sakoma, kad “apačius“ yra iš zuni kalbos ir reiškia „priešas“. Patys sau jie yra Indy, Žmonės. Niekada nebuvusi glaudžiai susispietusi gentis, ji suskilo į kelias grupes.

Papildomai skaitykite: Apačių pasaulio sutvėrimo mitas

Abalona

Abalona - vidutinio dydžio Haliotis genties jūrų moliuskas kiek išgaubtomis plokščiomis ovalo formos spiralinėmis kriauklelėmis, kurioms būdingos kelių (4-10) kvėpavimo skylučių eilė netoli kriauklės išorinės briaunos. Storas vidinis sluoksnis yra perlamutrinis, įvairių spalvų (nuo sidabriškai baltos, rožinės, raudonos, žalsvai rausvos iki sodriai mėlynos, žalios ir purpurinės). Tas perlamutras naudojamas įvairiems ornamentams ir papuošimams.

Abalona paplitus visame pasaulyje, išskyrus Pietų Amerikos Atlanto, Karibų jūros ir JAV rytinę Red Abalone pakrantes. Didžioji dauguma rūšių gyvena vėsiuose vandenyse. Tačiau jūros sraigės, parduodamos maistui kaip "Čilės abalona" (Concholepas concholepas) yra iš kitos šeimos – ir nėra abalona, o muricida arba akmenų sraigė.

Abalonų mėsa plačiai naudojamas kaip delikatesas. 6 dešimtm. pabaigoje ir 7 dešimtm. abalonas pradėta auginti Japonijoje ir Kinijoje. Paskutiniame 20 a. dešimtm. jų auginimas jau buvo labai išplitęs – ir abalonų fermos dabar maistui pateikia didesnę abalonų dalį.

Abalona dar vadinama "ausies kriaukle", "jūros ausimi", "avies žuvimi" arba "avies kriaukle" Australijoje, "ormeriu" Džersyje, perlemoen Pietų Afrikoje ir paua Naujojoje Zelandijoje. Kinijoje, panašiai kaip ryklių pelekų ar paukščių lizdų sriuba, bao yu laikoma prabangos ir prestižo simboliu ir tradiciškai patiekiama ypatingomis progomis, tokiomis kaip vestuvės ir pan. Japonijoje jos naudojamos awabi suši arba patiekiama šutintos garuose, sūdyta, virtos, keptos ar virintos sojų padaže. Sūdytas abalonų vidus yra Honšu tradicinio patiekalo tottsuru (paprastai patiekiamo prie sakės) pagrindinė sudedamoji dalis.
 
 


Drugelio simbolizmas
Mažojo elnio pėdsakai
Juodakojai ir Saulės šokis
Strėlės, skrodžiusios laukinius Vakarus
Indėniškosios kultūros: Inujitai
Lilita: bjaurumų motina
Vorų pramotė pagrobė ugnį
Žėruojančios šokių aikštelės
Š. Amerikos pasaulio tvėrimo mitai
Amerikiečių civilizacijos ištakų ieškant
Ivonas Koderas. Miško pasakos ir paslaptys
Kas - čerauninkės, žolininkai ar raganos?
Kai dar elniai iš dangaus krisdavo
Zoroastrizmas, senasis arijų tikėjimas
Šamanizmas: religija ar ritualas?
Evenkai, jakutai, eskimai
Visų religijų vienybė
Mito ir mokslo susidūrimas
Dievų ir žmonių akys
Vaivorykštės mitai
Mitologijos puslapis
Religijos puslapis