Filmas iš jūros bangos sūkurio

Muzika gali nuvesti jus link netikėtų gražiausių atradimų. O dar jei Pink Floyd... Šios grupės gerbėjai gali užtikti (jei pasiseks) vieną iš vadinamųjų filmų apie serfingą "Kristalinis keliauninkas" (Crystal Voyager, 1973), pagarsėjusį tuo, kad jame pasigirsta Pink Floyd kompozicija "Aidai" (Echoes) ir tęsiasi iki pat galo, apie 20 minučių, kol žiūrovas tiesiog įneria į vandenį, kunkuliuojančius vandenyno sūkurius, lėtai slysta per lūžtančią bangą ar skrieja su alsuojančiu vandens mostu. Crystal Voyager: Surfing Nenorom šmėkšteli mintis: taip neįmanoma nufilmuoti, tai aiškiai ne iš valties, tai - nebent operatorius būtų delfinas. Bet ir ne kompiuterinė technologija, jos ir nebuvo tuomet, o vanduo - jis atrodo kaip gyvas. Kokią septintą šio vandenyno šokio minutę žiūrovo sąmonėje gali blykstelėti: tęstinumas, gelmė, ši substancija dieviška, bet kaipgi tai pavyktų užfiksuoti?

Ir visgi filmavo gyvas žmogus. Nenustembi, kad jis taip pat vadinamas gyva legenda, apie kurią galima būti nieko negirdėjus kaip mano atveju. Nemaniau, kad kada nors domėsiuos serfingu ar filmu apie šią sporto šaką, priskirtiną išlepintų Kalifornijos turtuoliukų laisvalaikiui. Tačiau Crystal Voyager, žinoma, yra išskirtinis "serfingo" filmas. Kaip kad ypatingas jo herojus George Greenoughas (1941 gim.) - įvairiapusiška asmenybė, apsigimęs novatorius ir valingas darbštuolis.

Nors dabar jau ilgą laiką gyvenantis pietų Australijoje, George gimė ir užaugo Santa Barbaroje, toje pat Kalifornijoje ir kaip tik pasiturinčioje šeimoje. Tačiau kai kurie jo savotiški, jei ne ekscentriški bruožai iškart kresteltų bet kokį išankstinį nusiteikimą. Nuo vaikystės George atsisakė nešioti batus, o tėvai taip ir nesugebėjo priversti. Sakoma, kad per savo gyvenimą jis buvo apsiavęs jais vos kelissyk. Taip pat tik du kartus per savo gyvenimą buvo apsivilkęs kostiumą. Na, bet bepigu tose saulėtose pakrantėse. . . Na, ir serfingas. Jam reikia daugelio valandų praktikos. Nuo pat pradžių G. Greenoughui buvo svetimos tipiškos serfinguotojų grupuotės ar bendrijos, jį labiau traukė vienuma ir, rodos, begalinis laikas su vandenynu.

Nuodugniai tyrinėdamas bangų susidarymą (taip pat skaitydamas ir tiksliųjų mokslų knygas šia tema), George įsidėmėjo, kad "besivyniojanti" vandenyno banga trumpam sudaro savotišką oro "tunelį" ar "vamzdį", pro kurį galima pranerti. Jis tuomet buvo jau įgudęs banglentės "skrajūnas", taip pat ne kartą pats tobulino jos konstrukciją. 1965-aisiais G. Greenoughas sumodeliavo ir pagamino žymiąją "Velo" - "samčio" formos banglentę, kneeboard ant kurios klūpima keliais, pasiekiant ypatingą manevringumą. Pasak išradėjo, taip plaukdamas jautiesi arčiau vandens. Vėliau George aktyviai naudojo pripučiamo čiužinio principo "oro" banglentę, kuria įsigudrino slidinėti vandeniu greičiau nei bet kas įprastiniais serfais.

George Greenough: with camera George anksti užsiėmė ir serf-fotografija, iš pradžių patobulindamas fotoaparatą. O septintajame dešimtmetyje jis sumanė ir pagamino specialų neperšlampamą laikiklį 16 mm juostos kino kamerai, kuria pradėjo filmuoti jūros bangas. Minėtą įrangą jis pritvirtindavo sau prie peties ir "užsukdavo" prieš įnerdamas į bangą. Tiesiogine to žodžio prasme George įlėkdavo į savotišką vandens vamzdį ir regėjo pasaulį lyg iš vidaus: "Gali ten būti tik keletą sekundžių realiu laiku, bet tavo galvoje tai plaukia valandomis. Patirtis, kurios neįmanoma nusakyti - čiuožti didžiule, sunkia, virstančia banga. Kartais tu įlėki taip giliai į "vamzdį", kad nepavyksta ištrūkt. Ir tuomet į tave drioksteli tokia jėga, išmetanti į paviršių. Kas išties svarbu - tai laiko intervalas, kurį tu būni bangos viduje. Laikas atsiduria uždaroje erdvėje, savarankiškoje zonoje. Vienintelė tikrovė tuomet yra tai, kas vyksta ten". (George Greenough)

G. Greenougho serf-filmavimas pranoko visas ribas. Tačiau žavumas spalvotoje juostoje pasiektas visišku operatoriaus atsidavimu - ištisomis dienomis jis galėjo laukti tinkamo apšvietimo, vėjo krypties, nuolat išplaukdamas fiksuoti naują "dublį".

Galiausiai vaizdai virto ištisine tėkme, įvairiu greičiu užfiksuotu vandenyno pulsavimu, skambant "lašelių" garso įžangai ir pirmiesiems "Aidų" akordams, kol Davidas Gilmuoras išvien su gražiai derančiu Ricko Righto balsu dainuoja:

Virš galvos albatrosas pakibęs sustingsta vėjyje 
O giliai po riedančiom bangom 
Koralo urvų labirintuose 
Aidi tolimas potvynis ir atoslūgis 
Vingiais smėlį žymėdamas 
Ir viskas žalsva po vandeniu
Ir nieks nenurodė link sausumos 
Ir nieks nežino kur ir kaip 
Bet kažkas krusteli ir bando 
Ir pradeda ropštis link šviesos 
(. . .)  
(originalaus teksto autorius R. Watersas, Pink Floyd Music,1971)

Sakoma Pink Floyd sutiko leisti panaudoti dainą filmui mainais į to epizodo juostą, kurią jie ir patys sukdavo savo koncertuose. Meistrams pavyksta suderinti dalykus iš anksto jų nelyginant tarpusavyje. Vieną sykį išvydus tokį "garso takelį", šie kūriniai, rodos, tik taip ir turėjo susilieti.

Crystal Voyager Grupė Pink Floyd rašė ilgąją kompoziciją "Aidai" labai eksperimentiškoje aplinkoje, Abbey Road studijoje, rengiant albumą "Įsikišimas" (Meddle, 1971). Kiekvienas ketverto narys sumanydavo kokį fragmentą, iš kurių susidarė viso 36-ios pjesės dalys. Žodžiai kelis sykius keitėsi ir buvo naujai perrašomi, kol iš "kosminės" nuotaikos perėjo į "vandeningesnę" (įdomiu sutapimu būtų ir autoriaus pavardė Waters, kilusi aiškiai iš vandens). Kūrinys išėjo didingas, o kartu gan paprastai atliekamas, todėl jis buvo dažnai grojamas koncertuose, bei garbingai užėmė visą plokštelės Meddle antrąją pusę.

Belieka tikėtis, kad toks seno reto filmo paminėjimas neliks vien tik erzinanti intriga, ir galbūt minėta kino juosta kada bus parodyta plačiau. Pastaruoju metu G. Greenoughas išlieka toks pat energingas ir daugelį metų kūrė naują filmą "Delfinas šliuožia" (Dolphin Glide) - ne mažiau įspūdingą "pasivaikščiojimą" po vandeniu, matant viską delfino akimis. Deja, šis filmas jau nesulaukia didelio atgarsio ir būtų taip pat sunkiai atrandamas, nepaisant savo naujumo. Tai, kad žmones ne taip jaudina šitokie vaizdai, galbūt rodo ir faktai apie papildomą George'o veiklą - jis dalyvauja kovose už vandenyno apsaugojimą ir valymą. Sakoma, kad filmuojant po vandeniu, pasitelkus vis kokybiškesnę vaizdo technologiją, užterštumas pasirodo kaip niekad ryškiai ir grėsmingai. Taip svarbu pažvelgti į visa tai kartu su delfinais.

Parengė Lukas Devita    


977 (filmas)
Naujoji banga
Daugiaveidis Marsas
Bręstant su Pink Floyd
Susitikimai BLITZ klube
Ar „Marsietis“ nuves į Marsą?
2018 m. fantastiniai filmai
Mūsų anūkai pasieks žvaigždes...
Korėjos muzika ir karalius Sedžongas
Gyvenimas "laikmečio dvasioje" ir foto-moto-savišvieta
Savižudybė kaip dezintegracija: laiptai į pragarą
Perbrauktas Paryžius; ekskursas į pasąmonę
G. Beresnevičius. Knygos, kurios mokė nesimokyti
P. Kopylova. Raudonos burės ir pilka mašina
Nežemiški roko muzikos ryšiai
V. Nazarovas. Silajaus obuolys
Pirmoji tarpžvaigždinė kelionė
A. Warhol - nuobodulio karalius
Jim Morrison, Amerikos poetas
Terra Incognita ir Terra Fantastica
I. Naživinas. Judėjas
Tikrasis vyriškumas
Fantastikos puslapis
Meno skiltis
Skaitiniai